albertas einsteinas

Mokslo pasaulį ketvirtadienį įaudrino žinia, kad tyrėjams pagaliau pavyko užfiksuoti gravitacijos bangas – erdvėlaikio raibulius, kuriuos fizikos grandas Albertas Einsteinas nuspėjo egzistuojant dar prieš šimtmetį. Astrofizikai sveikino šį pranešimą kaip istorinį pasiekimą, atveriantį iš esmės naujų galimybių stebėti Visatą ir joje vykstančius didžiulio masto susidūrimus.

Billas Gatesas būdamas vos dvidešimties įkūrė korporaciją „Microsoft“, kuri jį pavertė vienu turtingiausiu pasaulyje žmonių. Vis dėlto jis nebūtų to pasiekęs, jei ne jo loginis mąstymas, protas, kuris prilygsta legendiniam mokslininkui Albertui Einšteinui. Dar daugiau įdomių faktų apie Billą Gatesą: 85 proc. pasaulio žmonių uždirba mažiau nei 200 dolerių per mėnesį. Billas Gatesas uždirba 290 dolerių per sekundę. Jo metinis atlyginimas siekia 82 milijardų.

Šiuos žmones be užuolankų galime vadinti žvaigždėmis. Jie įbrėžė po ryškų ruožą muzikos, teatro, televizijos ar mokslo istorijoje. Kai kurioms ikonomis tapusioms garsenybėms už praeities darbus iki šiol mokami milijonai dolerių.  Bruce’as Lee – 9 milijonai dolerių Bruce Lee anapilin iškeliavo sulaukęs vos 32-jų. Tačiau iki šiol jis yra populiariausias azijietis Amerikoje. Nors gyveno trumpai, apdovanojimų kolekciją jis sukaupė didžiulę.

Ši optinė iliuzija Masačiusetso Instituto neurologų buvo išmąstyta dar prieš porą metų. Priklausomai nuo to, kaip sugebate sutelkti dėmesį į detales, regite vienokį ar kitokį vaizdą. Ką matote, kuomet kadras vaizdo klipe priartėja? Dauguma žmonių rinktųsi Alberto Einsteino atvaizdą. Tačiau, jei vistiek regite Marilyn Monroe – jums, ko gero, reikėtų apsilankyti pas okulistą.

J. Kerouacas alkoholizmą laikė savo dvasios tyrimo priemone. Benas Franklinas kiekvieną dieną pradėdavo pusvalandį stovėdamas nuogas prie atviro lango – kad suaktyvintų savo protines galias. T. S. Eliotas veidą ištepdavo žalios spalvos veido pudra ir dar lūpdažį naudodavo. O štai jo kolegą Friedrichą von Schillerį įkvėpdavo supuvusių obuolių kvapas. Jei jaučiate, kad jums reikia įkvėpimo – galite pasinaudoti šiais pavyzdžiais. Tęsinys 5. Albertas Einsteinas   Jis nebuvo tik genijus.

Dvylikametė pribloškė savo tėvus atlikusi intelekto koeficiento testą ir surinkusi daugiau taškų nei Albertas Einsteinas ar Stephenas Hawkingas. Neha Ramu surinko maksimalų taškų skaičių – 162. Intelekto koeficientas tokių asmenybių kaip Stephenas Hawkingas ar Billas Gatesas yra 160. Nors Albertas Einsteinas nėra atlikęs nė vieno tokio testo, yra manoma, kad jo intelekto koeficientas taip pat yra 160. N. Ramu šeima iš Indijos į Didžiąją Britaniją persikėlė tuomet, kai mergaitei sukako7-eri.

Fizikams taip pat reikia meilės. Paklauskite Paulą Framptoną, fizikos profesorių, kuris visai neseniai buvo nuteistas dėl tariamo sukčiavimo, susijusio su narkotikais ir bikini modeliu. Istorijas pasakoja „Popsci.com“. Žinome, kad gali būti sunku atsispirti bikini modelių gundymams internete, tačiau fizikas Paulas Framptonas buvo tikrai išskirtinai apkvailintas.

Šviesa sudaryta iš bangų ar iš dalelių? Šis esminis klausimas mokslininkams ramybės nedavė ne vieną dešimtmetį, nes atrodė, kad abu atsakymai teisingi. Tačiau iki šiol atlikti eksperimentai parodė, kad šviesa elgiasi arba kaip dalelė, arba kaip banga, tačiau niekada dvejopai vienu metu. Dabar pirmą kartą naujo tipo eksperimentas atskleidė, kad šviesa tuo pat metu elgiasi ir kaip dalelė, ir kaip banga.

Ar pastaruoju metu jums atrodo, kad laikas staiga ėmė tekėti greičiau? Atrodytų, atsikėlėte gana anksti, turėtumėte viską suspėti, bet dienai baigiantis suprantate, kad padarėte tik menkutę dalį to, ką ketinote. Net kruopščiai susiplanavus dienotvarkę ir vadovaujantis efektyviausiais laiko planavimo principais, laukiamas rezultatas – šnipštas.

Kaip gimė visata? Laikomasi nuomonės, kad Didysis sprogimas buvo kaip tik tas momentas, kai neįsivaizduojamai tankus energijos gniutulas staiga sprogo ir pradėjo plėstis trimis erdvinėmis kryptimis, o galiausiai atvėso. Tačiau dabar grupė fizikų teigė, kad Didįjį sprogimą reiktų modeliuoti kaip fazės pasikeitimą: momentą, kai amorfinė, beformė visata, panaši į skystą vandenį, atvėso ir staiga kristalizavosi, suformuodama keturių dimensijų erdvėlaikį, panašų į ledą, rašo lifeslittlemysteries.

Vieniems žmonėms atsisakymas paaukštinti pareigose gali tapti pasaulio pabaiga, o kiti demonstruoja, kad nėra neįveikiamų sunkumų, rašo „Business Insider“. Siūlome susipažinti su žinomais žmonėmis, kurių karjeros kelyje pasitaikė gilių duobių ir sukrėtimų, tačiau šios asmenybės įveikė visas kliūtis ir tapo savo srities žvaigždėmis. Šeštoje klasėje Winstonas Churchillis susikirto ir nepateko į aukštesnę klasę.

Praėjus šimtmečiui po to, kai Albertas Einsteinas išdėstė savo reliatyvumo teoriją, aplink Žemę jau skrieja daugybė visuotinės padėties nustatymo sistemos palydovų, kurie praktikoje naudoja jo novatorišką laiko sampratą. Jei Higgso bozono dalelės atradimas pasitvirtins, ar tai leis sukurti technologijas, kurios kol kas egzistuoja tik mokslinėje fantastikoje? Teoriškai tai įmanoma, tvirtina Arizonos valstijos universiteto fizikas Lawrence'as Krausas, tačiau praktiškai – mažai tikėtina.

Keliautojams laiku (juk visi mes tokie) tai – neeilinis išbandymas: jiems surengtas vakarėlis, o kvietimai į jį išdalyti tik po to, kai jis įvyko. Deja, kosmologijos profesorius Stephenas Hawkingas, taip norėjęs pasveikinti laiko keliautojus, liko it musę kandęs: jo kvietimas atvykti į vakarėlį „Keliautojams laiku“ visame erdvėlaikyje taip ir nesulaukė jokio atsako. „O gaila, – atsiduso Kembridžo universiteto profesorius. – Aš taip tikėjausi, kad pro šias duris įžengs „Mis Visata“ iš ateities.

Vienas iš „Polaroid“ įkūrėjų, Edwinas Landas sako: „Didžiausias inovatoriaus iššūkis yra sugebėjimas įveikti ne visuomenės opoziciją, o skirtingumą.“ Puikios idėjos ir naujovės dažnai būna atmetamos ar ignoruojamos žmonių iki tol, kol galiausiai įvyksta lūžis ir jos priimamos. Taigi, visiškai logiška, jog viena svarbiausių išradėjo savybių yra atkaklumas ir užsispyrimas.

Tankiausi objektai Visatoje turi naują rekordininką: pulsarą, kuris toks mažas, jog tilptų į Manheteno salą, tačiau sveria 2,04 kartų daugiau nei Saulė. Šis pulsaras gali būti naudingas patvirtinant Alberto Einsteino bendrąją reliatyvumo teoriją, tačiau jau vien tokio pulsaro egzistavimas kelia jai pavojų, rašo newscientist.com. Pulsarai yra greitai besisukančios žvaigždžių liekanos, kurios besisukdamos skleidžia į švyturio spindulį panašų radio bangų srautą.

Hebrajų universitetas Jeruzalėje pirmadienį pristatė atnaujintą internetinį Alberto Einsteino archyvų tinklalapį, kuriame galima rasti daugiau kaip 80 tūkst. su šiuo mokslininku susijusių dokumentų. Vienas iš šio universiteto įkūrėjų A. Einsteinas visus savo raštus ir intelektinį paveldą testamentu paliko šiai institucijai, praneša naujienų agentūra AFP. Naujajame tinklalapyje visuomenei taps prieinama 40 tūkst. dokumentų iš A. Einsteino asmeninių raštų ir daugiau kaip 30 tūkst.

50 visame pasaulyje esančių radijo teleskopų, sujungtų į vieną tinklą, galbūt leis mokslininkams pirmą kartą nufotografuoti juodąją skylę. Projektą, kuris taip pat patikrins Alberto Einsteino bendrąją reliatyvumo teoriją, mokslininkai žada aptarti šią savaitę, rašo britų „Daily Mail“. Projektas, pavadintas „Įvykio horizonto teleskopu,“ galėtų padaryti pirmuosius didžiulės juodosios skylės, esančios mūsų galaktikos centre, atvaizdus.

Dėl įpykusių politikų pirmadienį buvo atidėtas Indijos parlamento posėdis, o prie Rusijos konsulato susirinko būrys protestuotojų. Indai pasipiktinę dėl Sibire nagrinėjamos bylos, kuria siūloma vieną iš šventų induizmo knygų įtraukti į draudžiamų knygų sąrašą, kuriame yra ir Adolfo Hitlerio „Mano kova“. Tomsko mieste Sibire prokurorai iškėlė bylą, nes, anot jų, „Bhavadgitos“ vertimas yra ekstremistiškas, įžeidinėjąs netikinčiuosius.

Kvantinės mechanikos ir bendrosios reliatyvumo teorijos sujungimas išlieka vienu įdomiausių ir daugiausia diskusijų keliančių moderniosios fizikos klausimų. Einšteino sugalvota bendroji reliatyvumo teorija sieja gravitaciją, erdvę ir laiką, todėl leidžia numatyti tai, kas tampa akivaizdu stebint kosminio masto objektus – žvaigždes ir galaktikas. Tuo tarpu kvantiniai reiškiniai yra lengvai pažeidžiami ir paprastai aptinkami nagrinėjant mikropasaulį, pavyzdžiui, pavienes daleles ar atomus.

Jeigu trokštate kaip reikiant įsijausti į trijų astronomų, prieš kelias savaites nuskynusių fizikos Nobelio premijos laurus, atliktus tyrimus, pabandykite į Visatą pažvelgti kaip į tešlos gumulą – taip, razinomis pagardintą tešlą, kuri ką tik užminkyta ir pasiruošusi kilti. Nagi, drąsiau.

Naujas šimtų tūkstančių galaktikų šviesos tyrimas dar kartą patvirtino, kad Albertas Einsteinas buvo teisus. Jo Bendroji reliatyvumo teorija tiksliai numato, kaip šviesa keliauja iš kai kurių tolimiausių Visatos galaktikų telkinių. Naujieji duomenys gauti tyrinėjant šimtų tūkstančių tolimų galaktikų skleidžiamą šviesą. Bendroji reliatyvumo teorija teigia, kad šios šviesos bangos ilgis šiek tiek pakis dėl galaktikos masės.

Nors Albertas Einsteinas laikomas didžiausiu XX a. mokslo genijumi, daugelį jo stulbinamų atradimų temdo klaidos, pradedant rimtomis matematikos klaidomis, baigiant neteisinga nuomone dėl įvairių fizikos dalykų ir nesugebėjimu perprasti kai kurių savo paties teorijų niuansų, teigia knygos „Einsteino klaidos: žmogiški genijaus riktai" autorius Hansas C. Ohanianas.

„Jei nauja idėja iš pirmo žvilgsnio neatrodo absurdiška, ji yra pasmerkta žlugti“, – kadaise sakė Albertas Einšteinas. „Nieko nėra tipiškesnio, kaip talentingi žmonės, nepasiekę savo gyvenime jokios sėkmės“, – jam antrino Arthuras Andersenas, gėdingai žlugusios didžiausios pasaulyje audito kompanijos „Andersen“ įkūrėjas.

Victoria Cowie yra vienuolikos metų mergaitė ir iš pirmo žvilgsnio ji visiškai nesiskiria nuo savo bendraamžių.  Tačiau neseniai atlikus intelekto koeficiento testą ji surinko 162 balus – mergaitė lenkia tokius autoritetus kaip Albertas Einšteinas, Stephen Hawking ar Billas Gatesas. Keturi prestižiniai universitetai jau pasiūlė V. Cowie stipendiją. Mergaitė tikina esanti laiminga, tačiau nesitikėjo tokių rezultatų.

Nuo pat 1905 metų, kai Einšteinas paskelbė savo Specialiąją reliatyvumo teoriją (SRT), daug kam kyla abejonių, kaip tokia neintuityvi teorija gali aprašyti pasaulį, kuriame gyvename. Abejonės dažnai grindžiamos „paradoksais“ – rašoma, kad SRT gali duoti du skirtingus atsakymus į tą patį klausimą. Šiame straipsnyje pabandysime išnarplioti vieną iš paradoksų, pasitelkdami vieną ūkišką pavyzdį ir tuo pačiu aptarti, ką tokio nesuprantamo siūlo SRT bei su kuo tai valgoma.

Praeitoje dalyje aprašėme Alberto Einšteino gyvenimą nuo specialiosios realiatyvumo teorijos paskelbimo 1905-iais iki emigracijos į Jungtines Valstijas 1933-iais metais. Apžvelgėme jo sėkmingą profesinę ir ne tokią sėkmingą politinę karjerą. Šioje, jau paskutinėje straipsnių ciklo (čia surasite pirmąją, antrąją ir trečiają dalis) dalyje aprašysime paskutinį didžiojo fiziko gyvenimo etapą.

Jis buvo vienas žymiausių visų laikų žmonių, kada nors vaikščiojusių Žemėje. Bent jau joks kitas mokslininkas nė iš tolo neprilygsta jam nei šlove, nei mitiniu spindesiu. Todėl jį dar labiau gaubia mįslingas žavesys, kurį kuria jo nepaprastai sudėtingas charakteris. Daugeliui jis nebuvo panašus į žmogų, veikiau į bejausmį, tačiau išdykusį vaiką, visiškai nesirūpinusį savo išvaizda.

Žmonės vieną dieną gali būti pajėgūs keliauti laiku, teigia žymus Didžiosios Britanijos profesorius Stephenas Hawkingas. Jis teigia, kad žmonės gali sukonstruoti tokį milžinišką greitį išvystančius kosminius laivus, kad jais skrendantiems asmenims laikas tiesiog sulėtėtų. Tokie laivai, išvystantys greitį, kuris beveik prilygtų šviesos greičiui, galėtų nukeliauti kelis tūkstančius metų į priekį ar pasiekti pačias atokiausias žvaigždžių sistemas.

Ar gali egzistuoti veidrodinė visata? Tikriausiai ji lemia kairiarankių atsiradimą. Sakoma, kad kairiarankiai muzikalesni, kūrybingesni. Taigi ar kairiarankiai - žmonės iš veidrodžių karalystės? Neįminta mįslė Apie kairiarankius, kaip egzistuojančią mažą grupę, užsimena jau senųjų laikų tyrėjai. Nuorodų apie juos aptinkama ir daugelio šalių literatūroje.

„Skardus rugsėjo pirmosios varpelis jau šaukia į rudenėjančias klases...“ Nežinau, kaip jums, bet man, prisiminus tokias iki koktumo įkyrėjusias frazes, net ir smagiausi mokyklinių metų prisiminimai nuskardena kažkur toli toli, ten, kur nėra nei varpelio, nei klasių. Kas tiko droviems ir sutrikusiems pirmokėliams buvo atkakliai bandoma užtempti ir ant išstypusių septintokų, ir ant subrendusių vienuoliktokų pečių. O su kiekvienais metais mokykliniai lūkesčiai, viltys ir nuotykiai vis keitėsi.

Albertas Einšteinas (Albert Einstein), gimęs 1879 m. kovo 14 d., miręs 1955 m. balandžio 18 d., žinia, buvo vokiečių fizikas, suformulavęs reliatyvumo teoriją, nemažai nuveikęs kvantinės mechanikos, statistinės mechanikos ir kosmologijos srityse, 1921 metais gavęs Nobelio premiją fizikos srityje už fotoelektrinio efekto išaiškinimą. Tačiau genijumi jis   vadinamas ne tik už tai. Profesorius Einšteinas buvo dar ir filosofas.

Didžiojoje Britanijoje ateistus vienijanti Britanijos humanistų organizacija savo reklaminiais šūkiais aplipdė 800 salyno autobusų. Važinėjanti reklama bus matoma dvi savaites, taip pat ja bus galima grožėtis ir Londono metro. Vienoje iš reklaminių žinučių teigiama: „Dievo tikriausiai nėra, todėl baikite jaudintis ir džiaukitės gyvenimu.“ Kampanija kainavo 130 tūkst. svarų sterlingų (apie 470 tūkst. litų), visas lėšas organizacijai pavyko surinkti iš aukų.

Šiais laikais, kai bandoma sukurti, pavyzdžiui, net vieno elektrono tranzistorių, labai svarbus modeliavimas ir teorinis eksperimentų paaiškinimas. Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) fizikai tiria fononais stimuliuotus tunelinius procesus esant stipriam elektriniam laukui, paprasčiau tariant - stengiasi paaiškinti elektrinio laidumo modelius puslaidininkiuose ir dabar ypač aktualiose nanostruktūrose, rašo „Lietuvos žinios“. Šiemet prof. habil.dr. Povilas Pipinys, doc. dr.

Rokenrolo karalius Elvis Preslis vėl turtingiausių mirusių įžymybių sąrašo viršuje. Tai rodo kasmetinis žurnalo „Forbes“ skelbiamas reitingas. Nuo 2007 metų spalio iki 2008 spalio E. Preslis „uždirbo“ savo įpėdiniams 52 milijonus dolerių. Didžiąją šių pajamų dalį sudaro įplaukos iš dainininko memorialinės sodybos „Graceland“. Antroje sąrašo vietoje – karikatūristas Charles Schulzas, komiksų serijos „Peanuts“ - apie šuniuko Snupio ir jo šeimininko Čarlio Brauno nuotykius – autorius.

Jei Saulius Urbonavičius-Samas ir nuspręstų nebekelti kojos į sceną, jam vis tiek įteiktume medalį už indėlį į lietuvišką muziką. Kitados BIX lyderis sukėlė tokią muzikinę revoliuciją, kokios per dvidešimt metų niekas neįstengė pakartoti. Už tai jis pristatomas „Laisvalaikio“ rubrikoje „Subjektas”. - Beprotiškiausias gyvenimo poelgis? - Šuolis nuo muzikos iki TV prodiuserių. - Be ko tau gyvenimas nemielas? - Be kūrybos. - Kokiais momentais pats sau patinki? - Kai nemeluoju sau.

„Mokslas be religijos yra luošas, o religija be mokslo yra akla“ – taip kadaise teigė Albertas Einsteinas. Šis jo aforizmas tapo begalinių debatų tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų objektu. Abi pusės iki šiol mėgino teigti, kad A. Einsteinas atstovauja būtent jų pasaulėžiūrai. Ginčą išspręsti gali padėti arba tik dar daugiau kontroversijų sukelti mažai žinomas A. Einsteino rašytas laiškas.

Česlovas Žebrauskas buvo baleto solistas.  Vėliau  – rūbininkas poliklinikoje netoli Halės turgaus.  Šokėjų karjera trumpa, o prisidurti keletą litų prie pensijos norisi.  Labai nekūrybiškas darbas.   Paniuręs rūbininkas tūno kamputyje ir atžagariomis rankomis mėto paltus dar labiau paniurusioms moteriškėms.  Baisu.  Kam taip liūdnai pradėti tekstą apie tokį gražų dalyką – kūrybą? O buvo visai ne taip.

Eidamas 96 metus mirė žinomas JAV fizikas teoretikas Johnas Wheeleris, suvaidinęs svarbų vaidmenį kuriant atominę bombą ir įvedęs terminą „juodoji skylė“. Pasak mokslininko dukters Alison Wheeler Lahnston, Prinstono universiteto profesorius mirė sekmadienį, balandžio 13 dieną, savo namuose Haitstauno mieste Naujajame Džersyje, nuo plaučių uždegimo. J.Wheeleris buvo vienas paskutinių Alberto Ensteino bendradarbių, dar iki Antrojo pasaulinio karo dirbo su Nilsu Bohru.

Mokslininkai sukūrė kur kas lengvesnį klonavimo būdą, kuris galbūt slapta jau naudojamas žmonėms klonuoti. Sukurtas naujas klonavimo būdas – gerokai paprastesnis, nei buvo naudotas klonuojant avelę Dolly.

Mokslininkai rimtai susirūpino, kur dingsta bitės. Kur dingsta bitės — paskutiniu metu tokį klausimą jau ne retoriškai užduoda ne tik 24 JAV valstijų bitininkai, didieji šalies laikraščiai, tokie kaip "The New York Times" ar "The Christian Science Monitor", bet ir mokslininkai. Susirūpinimą kelia ne vienos, dešimties ar net šimtų bičių nesugrįžimas į avilius, bet ištisų jų kolonijų išnykimas. Apie tau jau ne kartą rašė ir Lietuvoje, tik vis iš skirtingų šaltinių ir su skirtingais gandais.

Už 5000 šviesmečių nuo Žemės aptikta sumažinta Saulės sistemos kopija. Mokslininkų atrasta tolima planetų sistema, labai į Saulės sistemą, padidino nežemiškos gyvybės aptikimo galimybę, rašo britų dienraštis „Telegraph“. Astronomai už maždaug 5 tūkstančių šviesmečių nuo Žemės aptiko dvi naujas planetas, kurios sukasi aplink dvigubai už mūsų Saulę mažesnę žvaigždę. Pasak dienraščio, ši sistema kodiniu pavadinimu OGLE-2006-BLG-109L primena šiek tiek sumažintą Saulės sistemos kopiją.

Sausio 30 d., 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje koncertuos amerikiečių pianistė Simone Dinnerstein. Ji atliks garsiąsias Johanno Sebastiano Bacho „Goldbergo variacijas“, pateikdama itin savitą interpretacinį žvilgsnį į šį itin gerai žinomą ir klausytojų mėgstamą kūrinį.Šios pianistės istorija prasideda gerokai anksčiau nei gimė ji pati.

Yra daug nuotraukų, turinčių ilgiausias istorijas, bet yra nedaug tų istorijų, galinčių šokiruoti visuomenę, lemti karų pabaigą ar pakeisti valdžios politiką. Režisierius, fotografas ir žurnalistas Ransomas Riggsas pristato 13 nuotraukų, kurios, jo nuomone, sugebėjo „surikti“ taip garsiai, kad atkreipė viso pasaulio dėmesį.   1. Fotografija, padidinusi fotokorespondentų įkainius. „Omahos paplūdimys, Normandija, Prancūzija“, Robertas Kapa, 1944 metai.

Kas nulemia skirtumus? Kodėl vieni žmonės, turėdami panašias pradines sąlygas, pasiekia tiesiog magiškų profesinių rezultatų, o kiti – ne? Pažiūrėkite į bet kurią savo bendraamžių grupę: buvusius klasės draugus ar universiteto bendrakursius. Vieni įkopė į profesines aukštumas, o kiti – tai dar ne blogiausias variantas – renka pomidorus Ispanijoje ir iki šiol dejuoja.

Mūsų Visata gyvuos dar mažiausiai 30 milijardų metų, - tokią išvadą padarė Amerikos kosmologai, analizuodami garsiojo kosminio teleskopo "Hubble" perduodamą informaciją. Šiuo teleskopu pavyko surinkti žinių apie supernovas, įskaitant ir toliausiai nuo Žemės nutolusias žvaigždes, nustatyti, kad Visatoje dominuojančios paslaptingos "tamsiosios energijos", kuri, kaip manoma, atsakinga už vis greitėjantį galaktikų pasklidimą į skirtingas puses, įtaka nekinta.