akistata

Kai dykvietėje netoli Šiaulių centro buvo atrastas negyvai užspardytas ir apiplėštas šiaulietis, kriminalistai nuogąstavo, kad nusikaltimas liks neatskleistas. Mat iš pradžių nepavyko surasti jokių nusikaltimo pėdsakų. Bet kriminalistų pastangos užčiuopti siūlo galą davė savo vaisių. Netrukus buvo sulaikytos įtarimų sukėlusios moterys, kurios, kaip paaiškėjo vėliau, viliodavo atsitiktinius vyrus į pasalą.

Tai nutiko prieš beveik 21-erius metus, 1996-ųjų lapkričio 19-sios pavakarę, Telšiuose. Kaip rašoma laikraštyje „Akistata“, tokio nusikaltimo nebuvo nuo audringų 1992-1993-ųjų. Apie 20 val. prie savo namų trimis šūviais buvo nušautas gerai nusikaltėlių pasaulyje žinomas 35-erių Antanas N. Nuosavu automobiliu vyras įvažiavo į stovėjimo aikštelę prie daugiaaukščio, kuriame gyveno. Iki laiptinės reikėjo paeiti apie 50 metrų. Išlipęs iš automobilio Antanas N. užsirūkė ir pasuko namų link.

Tai kas nutiko 1995-ųjų birželį Panevėžyje sukrėtė visą Lietuvą. Tokio žiauraus nusikaltimo per 40 metų tarnyboje teigė nematęs net nužudymo bylą tyręs tuometinis Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Stasys Lipnickas. O ką jau kalbėti apie paprastus žmones, kurie tik iš pranešimų laikraščiuose sužinojo apie Panevėžyje žiauriai sumuštą, o vėliau dar ir padegtą nė 13 metų nesulaukusį berniuką.

Vyresnės kartos lietuviai puikiai pamena laikus, kai tik ką nepriklausomybę atgavusioje šalyje aidėjo šūviai bei sprogimai. Kalbame apie laikus, kurie prasidėjo nuo 1992-ųjų... Tais laikais samdomų žudikų tema buvo itin populiari. Nuo jų kulkų ar padėtų bombų žūdavo verslininkai, mafijai neįtikę asmenys bei, žinoma, ir tie patys nusikalstamų grupuočių nariai.

Lietuvoje iš viso buvo sušaudyti septyni žiaurūs nusikaltėliai. Jų visų, išskyrus Borisą Dekanidzę, kūnai palaidoti Vilniaus rajone esančiose Karveliškių kapinėse. Tiek mirties bausmių įvykdyta iki tol, kol buvo pakeistas Baudžiamasis kodeksas. Vėliau žiauriausiems nusikaltėliams Temidės tarnai tegalėjo atseikėti nebent tik įkalinimą iki gyvos galvos. Nors po kiekvieno sukrečiančio nusikaltimo, visuomenė vėl „sukyla“ ir ragina grąžinti mirties bausmę.

Vyresnės kartos lietuviai puikiai pamena laikus, kai tik ką nepriklausomybę atgavusioje šalyje aidėjo šūviai bei sprogimai. Kalbame apie laikus nuo 1992-ųjų iki... Tais laikais samdomų žudikų tema buvo itin populiari. Nuo jų kulkų ar padėtų bombų žūdavo verslininkai, mafijai neįtikę asmenys bei, žinoma, ir tie patys nusikalstamų grupuočių nariai.

Naujienų portalas tv3.lt pradeda straipsnių ciklą apie Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais siautėjusias nusikalstamas gaujas. Nagrinėsime, kada šios organizuotos grupuotės susikūrė, kas buvo jų pagrindiniai lyderiai ir tai, kiek bei kokių siaubingų nusikaltimų jie padarė. Pradėkime nuo Panevėžyje bei už šio miesto ribų siautėjusios „tulpinių“ grupuotės. Kaip galima rasti spaudos archyvuose, šios gaujos apraiškos pirmą kartą užčiuoptos dar 1976-siais.

Nors, anot tuometinės Lietuvos žiniasklaidos, policija į žudynių vietą atvyko per keturias minutes, bet prabėgo net 24 metai, o „Vilijos“ žudynių byla iki šiol lieka neišnarpliota. Ir, greičiausia, taip ir liks vadinamųjų „tamsiųjų bylų“ lentynoje. Šįkart nerašysime apie tai, kaip buvo bergdžiai ieškoma nusikaltėlių, kurie tą kruviną 1993-ųjų spalio 7-sios dieną sušaudė net penkis „daktarų“ grupuotės narius.

Griežčiausios Lietuvoje įkalinimo iki gyvos galvos bausmės Kęstutis Matijošaitis sulaukė dėl nusikaltimo, kurį padarė sėdėdamas belangėje. Prabėgus keliems metams po skirtos bausmės, K. Matijošaitis sutiko išsakyti savo poziciją laikraščio „Akistata“ žurnalistui. Naujienų portalo tv3.lt žurnalistas su šiuo kaliniu kalbėjosi prieš metus.

Dauguma Lietuvoje iki gyvos galvos nuteistų nusikaltėlių vadina tokį nuosprendį – mirties bausme su atidėjimu. Tokiems kaliniams lieka tik tikėtis, kad vėl pasikeis Baudžiamasis kodeksas ir jame atsiras kažkokių lengvinančių aplinkybių, kurios tokiems „mirtininkams“ leistų ištrūkti į laisvę anksčiau laiko. Nepaisant to, panaršius kriminaliniuose archyvuose, galima rasti ir kiek netikėtų pavyzdžių, kurie paneigia prieš tai išsakytas mintis.

Ne viena moteris žino, kaip sunku prižiūrėti sausus plaukus. Geriausia juos trinkti ne dažniau kaip kartą per dvi savaites, o vietoje šampūno naudoti muilo putas arba kiaušinio trynį, sumaišytą su ketvirčiu stiklinės vandens ir tokiu pat kiekiu degtinės. Sausus plaukus patartina išsitrinti kondicionieriumi ir perskalauti dideliu kiekiu virinto vandens. Jei plaukai ypatingai sausi, valandą prieš trinkimą juos galima ištepti drungnu saulėgrąžų arba alyvų aliejumi.

Labiausiai paplitusi moterų, turinčių greitai besiriebaluojančius plaukus, klaida - pernelyg dažnas (vos ne kasdien) galvos trinkimas. Bet tai nė kiek nepadeda, atvirkščiai - plaukai susiriebaluoja po pusdienio. Geriausia riebius plaukus trinkti kas penktą dieną. Reikėtų nepamiršti ir liaudiškų receptų.

Po šaltos žiemos pavasarį, kaitriau pašvietus saulutei, ne vienas iš mūsų peršalame: miesto transporte, parduotuvėse ir gatvėse girdisi kosint, čiaudint ir šniurkščiojant. Bet kurią dieną gali pradėti "varvėti" nosis, atsirasti kosulys. Tad pats metas prisiminti, kaip geriausia gydyti panašius negalavimus, kad jie netaptų lėtiniais. Regis, nėra įkyresnės ligos už slogą.

Kol pasaulis diskutuoja apie trečius Hillary Clinton ir Donaldo Trumpo debatus, jie dalyvauja prašmatnioje labdaros vakarienėje Niujorke. Jos tikslas – ne tik paremti katalikiškas labdaros organizacijas, bet ir palikus nuošaly politinį susipriešinimą, žaismingai pajuokauti ir patraukti vienas kitą per dantį. „Hillary yra labai dosni. Ji man pažadėjo, kad jei kokiu nors būdu sugebės laimėti, ji nori, kad be jokių atsikalbinėjimų būčiau ambasadorius Irake ar Afganistane.

Trečiadienio vakarą prie Vyriausybės rūmų atvykę, palapinėse naktį praleidę jaunuoliai protestą prieš Seimo priimtą kontraversišką Darbo kodeksą tęsia toliau. Į akistatą protestuotojai ketina kviestis premjerą Algirdą Butkevičių ir Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę.

Apie stambia narkotikų ir cigarečių kontrabanda bei kitais nusikaltimais užsiimdavusią Mentų brigadą, kuriai vadovavo Marjanas Taraškevičius-Marekas ir pilkuoju kardinolu vadinamas Vincentas Mačiulaitis-Vincukas, „Akistata“ jau ne kartą rašė.

Buvo laikai, kai mokytojas, kaip ir kunigas bei gydytojas, buvo didžiausią autoritetą turintys, labiausiai gerbiami šviesuoliai. Net pagalvoti apie juos bloguoju atrodė kaip didžiausia nuodėmė. Taip pasakoja dabartiniai garbaus amžiaus pensininkai. O jau jų vaikai, vaikaičiai ir proanūkiai, dabarties karta, atrodo, dega vis mažesne meile ir pagarba mokytojui. Antraip teisėsaugos institucijose nebūtų taip dažnai linksniuojama ši šviesuolių profesija.

Visą likusį gyvenimą už grotų praleisiantis Kęstutis Matijošaitis yra vienas iš 90 šiuo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime bausmę atliekančių nuteistųjų iki gyvos galvos. Apie padarytus nusikaltimus, dėl kurių skirta itin griežta bausmė K. Matijošaitis per daug kalbėti nelinkęs. „Į kalėjimą patekau už vagystę. Buvau įtariamas šiuo nusikaltimu dar 1991 m. Jau būdamas jame padariau nusikaltimą ir tada man skyrė iki gyvos galvos.

„Noriu tikėti, kad kiti mane mato kaip nuoširdų žmogų, tačiau yra tikrai daug sričių, kur aš neparodau tikrojo savęs. Noriu save apsaugoti, tačiau kasmet keičiuosi, tampu atviresnis“, - ramiai, lėtai, tačiau nesistengdamas rinkti žodžių kalba Mindaugas Rainys (29 m.). Tai yra mano pirmoji pažintis su TV3 televizijos veidu, laidų vedėju ir komentatoriumi, kuri nustebins jus savo nuoširdumu, atvirumu ir paprastumu. Apie poeziją, savianalizes ir mylimiausią krepšinio komandą.

Vos įvedus eurą Lietuvoje, jau pirmosiomis šių metų dienomis buvo užfiksuota pranešimų apie padirbtus euro banknotus. „Akistata“ primena, kad dar tada, kai Lietuvoje tik buvo svajojama apie eurą, lietuvių nusikalstamų gaujų prispausdinti netikri eurai jau buvo užtvindę visą Europą, o doleriai sklido plačiai po pasaulį.

Kai gimsta vaikelis, nė vienas iš tėvų net nepagalvoja, kad kada nors gali tapti šio savo didžiausio gyvenimo džiaugsmo mirtina auka. Kai šeimoje auga keli vaikai, tėvai jiems dažnai kala į galvas: reikia kuo arčiau laikytis vienam kito, nes kas, jeigu ne to paties kraujo žmogus gali ir geriausiai suprasti, ir padėti. Tačiau gyvenime neretai būna ir priešingai: kraujo ryšys nepadeda išvengti žudiko ir jo aukos likimo. Kaip Kaino ir Abelio atveju.

Po metų iš trijų nuteistų žudikų beliko tik vienas. Taip nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas (LApT), išnagrinėjęs į Lietuvos kalinimo įstaigų istoriją ryškiai įsirėžusią tragediją, kai pramogaudami Pravieniškių „zonos“ kaliniai tyčiojosi iš naujokų nuteistųjų. Taip tyčiojosi, kad vienam bausmės jau nebereikėjo atlikti – jis buvo nužudytas. Ne šventė, o patyčios „Akistata“ jau ne kartą yra pasakojusi apie šią tragediją.

Įvyko tai, ko, ko gero, daugelis jau ir nebesitikėjo: spalio 21-ąją Kauno apylinkės teismas, patenkinęs apylinkės prokuratūros prašymą, leido suimti buvusią teisėją N. Venckienę kaip įtariamąją įvairiomis nusikalstamomis veikomis.

Neseniai Vilniaus apylinkės teismas nuteisė vilnietį, vadinamosios „Mentų brigados“ vadą Marjaną Taraškevičių (37 m.), pravarde Marekas, aštuoneriems su puse metų nelaisvės už kokaino įgijimą ir platinimą. Naujuoju kontrabandos karaliumi vadintas Marekas buvo suimtas dar 2011 metų lapkritį, tačiau trejus metus buvo gydomas nuo galimai apsimestinės psichikos ligos, tad visas šis laikas jam įskaitytas į bausmės laiką.

Tie Šakių krašto žmonės, kuriems vien Varnelio pavardė kėlė šiurpą, nuo įtampos gali jau atsikvėpti bent apie 3 metus, nes Šakių rajono teismas pasiuntė už grotų Praną Varnelį (38 m.), serijiniu žudiku vadinamo Antano Varnelio jaunesnįjį brolį, savo biografiją iki šiol „pagražinusį“ jau 7 teistumais.

Spalio pradžioje Kauno apygardos teismas baigė rezonansinės bylos, kurioje 3 vaikinai buvo kaltinami prieš pusantrų metų sukėlę gaisrą Kaune, Šilainių mikrorajone, Baltų prospekte esančiame daugiabutyje, ir taip pražudę vieną jaunuolį, nagrinėjimą. Kiti jaunuoliai per šį įvykį patyrė įvairių sužalojimų. Deja, kol kas liko nenubaustas pagrindinis šios žiaurios egzekucijos sumanytojas ir organizatorius Martynas Sasnauskas (24 m.) – jis iki šiol slapstosi. Jo byla išskirta į atskirą.

Nuo 2010 metų bent 4 miestų ir rajonų merai pakliuvo į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT ) akiratį. Pradėti ikiteisminiai tyrimai, merai sodinami į teisiamųjų suolą. Tačiau bene visi savivaldybių vadovai iš balos išlipa sausi.

Šalies policijos vadovai nuolat skelbia itin aktyviai kovojantys su kyšininkavimu, kad nebūtų galima „juodais“ pinigais tyliai anuliuoti kokį nors nusižengimą ar nusikaltimą, ir dėl to organizuojantys įvairias priemones bei akcijas, tačiau kyšininkavimas, rodos, nebeišraunamas. Kyšius policininkams bruka net ir nepilnamečiai pažeidėjai, lengvai perimantys gilias tradicijas iš tėvų ir senelių. Ir kaip nebruks, jeigu vis atsiranda kyšius imančiųjų – netgi reikalaujančiųjų.

Kai kalbame apie prekybą žmonėmis, dažniausiai įsivaizduojame į prostituciją įviliotas ir parduotas moteris. Tačiau yra ir dar viena prekybos žmonėmis rūšis, kai parduodami tiek vyrai, tiek moterys, kad vogtų iš prekybos centrų ar dirbtų telefoninių sukčių padėjėjais. Nuteisti Bergene Bene pirmieji apie šią problemą prabilo norvegai.

Ilgai laukę grybautojai plūstelėjo į miškus. Šiemet kaip niekada pridygo daug baravykų. Tačiau jų prisirinkus pilnus krepšius ne visiems pavyksta sėkmingai surasti namus. O kartais grybautojai netgi neatsimena ar jie išėjo grybauti, ar žvejoti. Policijos departamentas kasdien informuoja apie pasiklydusius grybautojus.

R. Zamolskio, pravarde Zamas, tarptautinė paieška buvo paskelbta dar 2001 metais. Nuo to laiko sekliai ne kartą buvo apčiuopę jo pėdsakus, tačiau šis vis pasprukdavo. Jis nuo pat jaunų dienų turėjo talentą pasislėpti taip, kad niekas nerastų. Dabar daug buvo rašyta apie R. Zamolskio juodus darbelius, padarytus jau šiame šimtmetyje. Tačiau jis pareigūnams žinomas gerokai seniau. Įdomi buvo ir jo aplinka, moterys.

Dar 2009 metais dėl žiauraus elgesio su nepilnamečiais aštuoniems Vėliučionių vaikų socializacijos centro (VVSC) darbuotojams buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismo verdiktas šioje byloje paskelbtas tik prieš mėnesį.

Kauno apygardos teismas pagaliau nuteisė paskutinįjį įtariamąjį iš „kamuolinių“ gaujos, 2007 metais prievartavusios turtą iš verslininko Šarūno Valasevičiaus. Šį kartą nuosprendį išklausė Andrius Butvila (31 metų). Už turto prievartavimą ketvirtą kartą teisiamam A. Butvilai teismas skyrė 6-ių su puse metų laisvės atėmimo bausmę. Ją subendrinus su anksčiau skirta už grotų kaunietis praleis 13 metų.

Dėl ko sūnų naktį išviliojo iš namų? Už ką per kelias minutes mirtinai nubaudė? Kodėl dar apšmeižė teigdami, kad jis prekiavo „žole“? Kodėl teismas paskelbė nuosprendį, jeigu liko daug neatsakytų klausimų? Galų gale – ar atsakomybės sulaukė visi, kurie prisidėjo prie taikaus vaikino nužudymo? Tokie klausimai tebekankina vienturčio sūnaus Aurelijaus Z. (16 m.) netekusius marijampoliečius, nors Kauno apygardos teismas šioje istorijoje padėjo tašką.

Pasaulinėje žiniasklaidoje skelbiama, kad viena iš 14 merginų ir moterų (nuo 15 metų) bent kartą gyvenime patyrė lytinę prievartą. Daugiausia tokių moterų (16–21 proc.) yra įvairiose Afrikos valstybėse. Lietuva minėtoje statistikoje patenka į šalių, kuriose lytinė prievarta siekia iki 7 proc. (tokia dalis visų moterų ir merginų buvo išžagintos arba išprievartautos), grupę.

Atrodo, absurdas, bet prekeivių žmonėmis aukoms teismuose ne tik tenka įrodinėti, kad jos buvo priverstos ar apgaule išvežtos į sekso, darbo ar kitokios formos vergiją, bet ir, pasitaiko, jos apkaltinamos esą pačios kaltos, kad vartojo narkotikus ar teikė sekso paslaugas.

„Akistata“ rašė, kokiomis skaudžiomis moksleivių tragedijomis Lietuvoje buvo paženklinta mokslo metų pabaiga: kelios mirtinos eismo nelaimės, paauglės krytis nuo pastato stogo, berniuko žūtis vandenyje. Skaičiavome, kad per visus mokslo metus dėl įvairių nelaimių ir žiaurių nusikaltimų Lietuva neteko apie 30 moksleivių. Bet birželis, vasaros atostogų pradžia, buvo niekuo ne linksmesnis. Neįprasta ir labai šiurpi tragedija Kaune pasiglemžė 13-ąjį gimtadienį netrukus galėjusio švęsti M. gyvybę.

„Akistata“ rašė, kokiomis skaudžiomis moksleivių tragedijomis Lietuvoje buvo paženklinta mokslo metų pabaiga: kelios mirtinos eismo nelaimės, paauglės krytis nuo pastato stogo, berniuko žūtis vandenyje. Skaičiavome, kad per visus mokslo metus dėl įvairių nelaimių ir žiaurių nusikaltimų Lietuva neteko apie 30 moksleivių. Bet birželis, vasaros atostogų pradžia, buvo niekuo ne linksmesnis.

Mažametę tvirkinęs vyras net pats stebėjosi, ką padaręs. Jis tvirtino, kad visiškai nieko, ką veikė tą dieną, neprisimena dėl girtumo, tačiau esą tikrai prisimena, jog jokios nuogos mergaitės savo lovoje negrabinėjo. Panašiai elgiasi visi įkliuvę pedofilai, kurių pastaruoju metu nė kiek nemažėja. Nei Lietuvoje, nei užsienyje.

Pilnametis vaikinas (21 m.) raštu pasižadėjo nesimylėti su savo 15 metų mylimąja, bet pažado neištesėjo. Todėl savo žodį tarė teismas ir skyrė kalėjimo bausmę, nors ir paaiškėjo, kad įsimylėjusi paauglė pati bėgiodavo į slaptus pasimatymus ir vėliau dargi labai išgyveno, jog netapo nėščia. Per anksti užgimusią meilę draudžia baudžiamasis įstatymas, ragindamas sulaukti nors 16 metų. O iki tol – geriau lėlės ir knygos.

Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) per dvejus metus išnagrinėjo vadinamos Alfuko grupuotės narių skundus ir paskelbė nuosprendį. Jis gerokai švelnesnis nei tas, kurį dar 2011 metų pabaigoje buvo paskelbę Kauno apygardos teismo teisėjai. Sudėjus visiems nariams Kaune skirtas bausmes, susidarė net 136 nelaisvės metai. Vilniaus teisėjai bausmes sumažino iki 76 metų.

Per pastaruosius dvejus metus įkalinimo įstaigose bausmes atliekantiems žmonėms valstybė dėl įvairių priežasčių išmokėjo per 300 000 litų, tačiau aukos, kurios nukentėjo nuo nusikaltėlių, iš tos sumos negavo nė cento. Teisingumo ministerija pasiūlė naujovę, kuri padės apsaugoti nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų interesus.

Kalinių mamos, atvykusios pasimatyti su bausmę atliekančiais sūnumis, ne visą pasimatymo laiką išnaudoja paprastam jaukiam bendravimui. Kai kurios mamos, per pasimatymus įbaugintos savo sūnelių, uoliai dedasi į galvą jų pamokymus: „O tada, mama, paketėlius susikišk į užpakalį, kad tik paskui nesimatytų ir niekas nerastų“. Tokią tiesą patvirtino Alytaus policijos tyrėjai, aiškinęsi ne vieną kvaišalų perdavimo kaliniams atvejį.

 Promilės, kyšiai ir netgi rimtesnė nusikalstama veikla – tai trys pagrindinės priežastys, kai kuriuos policijos pareigūnus išsviedžiančios iš policijos sistemos, kurioje pareigūnų vis dar trūksta. Tokių istorijų visada yra šalies teismuose.

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kuria siekiama atkurti istorinį teisingumą. Tačiau iš dešimties įtariamųjų teisiamųjų suole sėdi tik vienas – pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis (74 m.). Šioje Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Romualdo Valiulio dar 2009-ųjų lapkritį teismui perduotoje byloje dėl vieno paskutiniųjų Lietuvos partizanų Antano Kraujelio žūties buvo kaltinami keturi Lietuvos gyventojai: M. Misiukonis, ...

Pagrindinė numerio tema – uostamiestyje nuo nusikaltėlių nukentėję verslininkai. Ypač daug verslininkų užpuolimų būta tada, kai Klaipėdą valdė Sigito Gaidjurgio, Bubelių, Storinių, Kubilinių, Arbatinių ir kitų banditų grupuotės. Visi jie tuomet gviešėsi verslininkų turto. Kartais tie verslininkų užpuolimai buvo nesuvokiami sveiku protu, neaiškūs buvo ir nužudymų motyvai. Suėmus pagrindinių Klaipėdos grupuočių veikėjus ne viena žmogžudystė buvo išaiškinta, kaltieji nuteisti.

Jeigu žmonės atsakingiau tvarkytų savo gyvenimą, labiau vertintų vienas kito gyvybę ir mažiau lėbautų, jų kasdienybę kur kas rečiau šiurpintų su gaisrais susijusios nelaimės. Taip teigia šalies ugniagesiai, kitaip negalintys paaiškinti, kodėl šiais metais padaugėjo gaisrų. Sudegė du broliai Iš viso šiemet iki kovo 18 dienos šalies ugniagesiai į gaisrus vyko jau 3487 kartus.

Gruodžio 15-ąją sukako dveji metai, kai Lietuvoje galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, išleistas siekiant pažaboti „naminį“ smurtą. Po tų dvejų metų yra kuo pasidžiaugti, bet yra ir kuo stebėtis: toli gražu ne visos šeimos smurto aukos pačios nori išsivaduoti iš savo kančių, todėl ir slepia jas, ir išsisukinėja, pataikauja smurtautojui, meluoja.

Pirmadienį Kaune, šalia Girstupio policijos nuovados (Kauno apskrities VPK Dainavos policijos komisariatas), buvo užpultas ir sumuštas garsiose Garliavos pedofilijos, o taip pat Vaido Milinio nužudymo bylose davęs svarbius parodymus Vitalijus Keršis. Išėjo parūkyti Tą pirmadienio vidurdienį V. Keršis nutarė nueiti nusipirkti cigarečių į šalia Girstupio policijos nuovados, Baršausko gatvėje, visą parą veikiančią kavinę-barą. Ten prisėdo prie kompanijos, su kuria išgėrė porą butelių alaus.