agnė bilotaitė

Įstatymas, kuriuo būtų įtvirtinta neteisėtų migrantų apgręžimo politika, Seimui galėtų būti pateiktas rudens sesijoje, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Šiuo metu jau jie yra finišo linijoje, rengimo stadija jau eina į pabaigą ir tikimės, kad turėtume ateiti rudens sesijoje su šituo projektu“, – LRT radijui trečiadienį sakė ministrė.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trečiadienį pradeda vizitą Moldovoje, kur susitiks su kolega Ana Revenco. Šalių ministrės aptars Ukrainos piliečių perkėlimo iš Moldovos į Lietuvą klausimus. „Jau šeštą mėnesį Putino režimas tęsia agresiją Ukrainoje. Kaimyninei Moldovai teko itin didelis krūvis priimant  pusę milijono nuo karo Ukrainoje bėgančių žmonių. Šalis taip pat susidūrė su viešojo saugumo ir nacionalinio saugumo iššūkiais.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė rugpjūčio 3-4 dienomis su darbo vizitu lankysis Moldovoje. Šalys sieks sustiprinti bendradarbiavimą, atsižvelgiant į sudėtingą humanitarinę ir saugumo situaciją Moldovoje dėl karo Ukrainoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lygiai prieš metus vidaus reikalų ministrė įsakė pasieniečiams neleisti į mūsų šalį patekti nelegaliems migrantams. Ministrė sako, kad tai buvo esminis sprendimas, padėjęs suvaldyti migrantų krizę ir šią praktiką nori paversti įstatymu. Vis tik nevyriausybininkai valdžią kritikuoja – sako negalima miške palikti tų, kuriems pagalba reikalinga ir būtent dėl to Lietuva pralaimėjo Putinui su Lukašenka.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) antradienį patikslino ministrę Agnę Bilotaitę: pasak ministerijos, kalbėdama apie konsultacijas su Europos Sąjungos (ES) institucijomis, ji omenyje turėjo teisės aktų pokyčius, susijusius su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimu. Ministrė spaudos konferencijoje apie tai pasisakė atsakydama į klausimą apie įstatymo projektą dėl apgręžimo.

Lietuva konsultuojasi su Europos Sąjungos (ES) institucijomis dėl neteisėtų migrantų apgręžimo įtvirtinimo įstatymu, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Vidaus reikalų ministerija penktadienį patvirtino rengianti įstatymo projektą, kuriuo būtų įteisintas migrantų apgręžimas pasienyje. Kaip nurodė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, teisės akte būtų numatyta, jog tokias priemones pasieniečiai galėtų taikyti ekstremaliosios, nepaprastosios ir karo padėties metu. „Ši nuostata nebus taikoma užsieniečiams, besitraukiantiems nuo karinės agresijos ar persekiojimo“, – BNS pateiktame komentare teigė ministrė.

Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų susitikime Čekijoje dalyvaujanti ministrė Agnė Bilotaitė ES ragina kuo skubiau keisti migracijos politiką ir pritaikyti galimiems iššūkiams. „Baltarusija, o taip pat ir Rusija, nuolat ieško naujų neteisėtos migracijos kelių į Europos Sąjungą, tuo tarpu ES teisės pokyčiai vėluoja. Sprendimų vilkinimas tampa ginklu priešiškų režimų rankose.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį Čekijos sostinėje vyksiančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų susitikime sieks spartesnių teisinių sprendimų ES migracijos politikoje, skelbia ministerija. Jos teigimu, ES Tarybai pirmininkausianti Čekija žada išskirtinį dėmesį migracijos politikai.

Lietuvos sieną saugantys bei pirma gynybos linija prasidėjus karui tapsiantys pasieniečiai skundžiasi, kad vos suduria galą su galu. Anot profsąjungų atstovų, kai kurie pareigūnai tam, kad išgyventų, priversti prašyti tėvų paramos ar darbuotis pavėžėjais. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai kiek anksčiau žygiuodami paminėjo Pasieniečių dieną. O atsipūsti jiems reikia – šie metai pareigūnams buvo išties sunkūs.

Vos per savaitę – antras smūgis Lietuvai dėl čia uždarytų neteisėtų migrantų. Vienam iš jų pasiskundus, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paantrino „Amnesty International“ išvadą, kad Lietuva turi stabdyti apgręžimo politiką ir paleisti visus sienos pažeidėjus. Kitaip Lietuvai gali grėsti gal net dešimtis milijonų eurų siekiančios baudos.

Liepos 1 d. sukanka metai, kai dėl neteisėtų migrantų antplūdžio ir įtampų Lietuvos pasienyje su Baltarusija buvo paskelbta ekstremalioji situacija, kurioje gyvename iki šiol. Per šiuos metus valstybei teko susidurti su daugybe iššūkių, o vienu didžiausių galvos skausmu tapo užsieniečių sugrąžinimas į jų kilmės šalis. Kilusiems iššūkiams ir tolimesniems veiksmams aptarti penktadienį surengta spaudos konferencija.

Europos Komisija Lietuvai skyrė 55 mln. eurų sienų apsaugai stiprinti, ketvirtadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Pasak ministerijos, panaudojus šias lėšas, sienų stebėjimo sistemomis bus padengtas visas sienos su Baltarusija ruožas – šiuo metu stebima 70,5 procento. „Skirta solidi parama leis mums ženkliai sustiprinti savo pajėgumus sienos su Baltarusija apsaugai.

Lietuva turi nedelsdama paleisti visus du su puse tūkstančio stovyklose tebelaikomų neteisėtų migrantų. Tarptautinė organizacija „Amnesty International“ skelbia, esą Lietuvos pareigūnai migrantus žemino ir net kankino, pusnuoges moteris laikė lauke surištomis rankomis. Vidaus reikalų ministrė aiškina, kad savo politikos Lietuva nekeis ir aiškina, kad ataskaita šališka. O Seimo salėje ir vėl pasigirdo įžeidžiančių replikų moterų atžvilgiu.

  Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako nesureikšminanti įžeidžiančios opozicijos parlamentaro Vytauto Bako replikos ir priimanti kaip komplimentą. „Jau metai gyvename su neteisėtų migrantų krize, aš tai (V. Bako repliką) įvardijau kaip komplimentą, kad Vidaus reikalų ministerija gerai tvarkosi“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministrė.

„Dugnas ar demokratijos kaina?“, – tokį klausimą savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje iškėlė konservatorius Andrius Navickas. Jo teigimu, pirmadienį vykusio neeilinio Seimo posėdžio metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas priėjęs prie vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės pavadino ją „nužmogėjusia kale“. „Šiandienos neeilinis posėdis.

Ar žinote, kaip elgtis sprogus Astravo atominei elektrinei? O tokiam scenarijui Lietuva intensyviai ruošiasi ir šiandien surengė valstybės lygio civilinės saugos funkcines pratybas, kurių metu gyventojai buvo evakuoti iš avarijos poveikio zonos ir pervežti į švarinimo zoną, kur užfiksavus padidintą radioaktyvią taršą ant drabužių – buvo prausiami. Pratybose dalyvavo 18 savivaldybių įvairiose Lietuvos vietose. Scenarijus toks: Baltarusijoje sprogo Astravo atominė elektrinė.

Trečiadienį Vilniaus regione vyksta valstybės lygio civilinės saugos funkcinės pratybos. Jų tikslas – įvertinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei atsakingų tarnybų pasirengimą vykdyti nustatytas funkcijas, gavus pranešimą apie avariją Baltarusijos branduolinėje elektrinėje. „Lietuva turi neprognozuojamus kaimynus ir tikrai gali tikėtis įvairių grėsmių.

Lietuvoje ženkliai padaudėjo kontrabandos atvejų, ypač cigarečių, įvežamų iš Baltarusijos. Per ne pilnus pusę metų, Lietuvos pareigūnai rūkalų sulaikė tiek, kiek pernai per visus metus – skelbia Vidaus reikalų ministerija. Esą keičiasi ir kontrabandininkų taktika. Kapčiamiesčio pasienio užkardoje, Lazdijų rajone, lankėsi Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Prieš porą savaičių buvo sulaikytas užkardos vadas, kuris, kaip įtariama, talkininkavo kontrabandininkams.

Baigėsi visą mėnesį vykusi ir didelio šalies gyventojų susidomėjimo sulaukusi civilinės saugos informacinė kampanija „Žinojimas saugo“. Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) inicijuota akcija vyko visose Lietuvos apskrityse, surengta daugiau nei 50 civilinės saugos specialistų susitikimų su šalies gyventojais. Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė teigia, jog pastangas didinti gyventojų pasirengimą ir saugumo jausmą būtina tęsti.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį Liuksemburge su Europos Sąjungos valstybių kolegomis aptars pagalbą Ukrainai, „Frontex“ agentūros veiklos, migracijos ir prieglobsčio politikos klausimus.

Neberibojant daugumos į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai patekusių migrantų judėjimo, jų gyvenamųjų vietų savivaldybėse bus paskirtas pareigūnas-koordinatorius, kuris operatyviai reaguos į kylančias problemas, bendradarbiaus su vietos valdžia, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Ministerija taip pat ketina organizuoti reguliarius teisėsaugos institucijų ir savivaldybių susitikimus situacijai aptarti, daugiau informuoti ir šviesti vietos gyventojus.

Reaguodama į pastarųjų metų migracijos iššūkius, Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo kurti atskirą įstaigą migrantams priimti. Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, dabar per migrantų krizę veikusi sistema, kai didžioji dalis atsakomybių teko pasieniečiams, gerai neveikė, o naujoji įstaiga leistų sutaupyti 30 proc. dabar migrantams skiriamų lėšų.

Dėl Vidaus reikalų ministerijos (VRM) darbuotojų galimai patirto mobingo organizuojamas vidinis tyrimas, antradienį pranešė ministrė Agnė Bilotaitė. „Šita situacija yra vertinama. Mano pavedimu organizuojamas tyrimas šiuo metu Korupcijos prevencijos ir tyrimų skyriuje. Išsiaiškinsime situaciją ir darysime sprendimus pagal tai“, – BNS sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovais aptarė būtinybę užtikrinti vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą ir parengtį galimoms karinėms ir hibridinėms grėsmėms. Ministrė A. Bilotaitė sudarė darbo grupę, kuri rengia vidaus reikalų statutinių įstaigų užduočių ir pareigūnų aprūpinimo standarto gaires.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pripažino, kad civilinės saugos sistema Lietuvoje yra apleista, neišsaugota slėptuvių infrastruktūra, dešimt kartų sumažėjo reikalingų specialistų. Visgi, ministrės teigimu, situacija netrukus pasikeis – ministerija kuria strategiją, peržiūrimi jau esantys apsaugos planai, valstybė gyventojų saugai negailės pinigų.

Prezidentas Gitanas Nausėda paragino ministrus parengti ilgalaikę civilinės saugos strategiją, kuri numatytų ne tik priemones, kaip būtų vykdoma gyventojų evakuacija, apsauga nuo, pavyzdžiui, oro antskrydžių, bet ir būtų suplanuotos šios strategijos įgyvendinimui reikalingos lėšos.

Vis daugiau žmonių iš didmiesčių keliasi į regionus, tad kokybiškų viešųjų paslaugų poreikis vis augs, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji trečiadienį dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovų suvažiavime. „Vis daugiau žmonių renkasi gyventi ne didmiesčiuose. Į regionus keliasi iš emigracijos grįžę lietuviai, atvyksta ukrainiečiai. Ateityje migruojančiųjų į mūsų šalį gyventi ir dirbti tik daugės.

Pasienio kontrolės punkte apsilankiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad Lietuva ruošiasi naujoms saugumo priemonėms dėl traukinių tranzito į Kaliningradą. Pasak jos, valstybės institucijos derinasi veiksmus, svarstoma įrengti kameras, pirkti papildomą techniką, pavyzdžiui, sraigtasparnį. Vizito Kenos pasienio kontrolės punkte metu A. Bilotaitė domėjosi, kaip užtikrinamas Kaliningrado tranzito schemos saugumas.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ragina Rusiją ir Baltarusiją išmesti iš tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos – Interpolo. Taip ji pareiškė po susitikimo su šios organizacijos vadovu Jurgenu Stocku. „Gerbiame Interpolo organizacijos neutralumą bei vertiname pastangas įvesti griežtesnę Maskvos nacionalinio centrinio biuro kontrolę. Suprantama, kad Interpolo Konstitucijoje nėra nuostatos dėl šalies narės narystės sustabdymo ar pašalinimo.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad Lietuvos pasienyje su Baltarusija jau yra nutiesta apie 300 km koncertinos. Tvoros tiesimo darbai turėtų būti baigti iki rugsėjo. Apie tai ministrė parašė savo Facebook paskyroje. „Ir per vienerius metus galima padaryti tai, ko nebuvo padaryta per 30 metų. Fizinio barjero statyba Baltarusijos pasienyje sparčiai juda į priekį. Darbai turėtų būti baigti, kaip ir planuota – iki rugsėjo.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad į Lietuvą atvyko jau beveik 29 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, todėl ruošiamasi plėsti registracijos centrus, taip pat ir prevenciškai tikrinti iš Lenkijos atvykstančius autobusus ir mikroautobusus. Po trečiadienį vyksuio Valstybės gynybos tarybos posėdžio vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė nurodė, kad yra planuojamas didesnio pabėgėlių registracijos centro įsteigimas Vilniuje ir naujo centro steigimas Panevėžyje.

Kiekvienas į Lietuvą atvykstantis ukrainietis atsineša savo istoriją. Skirtingos žmonių patirtys, skirtingi regionai, kur jie gyveno, skirtinga padėtis iki karo. Štai Nastia vos dviem dienoms iki Rusijos pradėto karo susižadėjo. Jos sužadėtinio šalia nėra – jis liko ginti tėvynės. Tačiau vyrą Nastiai primena ant piršto užmautas žiedas. Nastią ukrainiečių registracijos centre sutikome su jos seserimi Safija. Jos į Lietuvą atvyko iš Charkivo.

Pirminės grandies pareigūnų vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ 2022 metais didės vidutiniškai 102 eurais ir visose vidaus reikalų sistemos įstaigose viršys 1000 eurų.

Nuo karo bėgančioms ukrainietėms vienas smūgis po kito. Atvykusios į Lietuvą jos tikisi rasti prieglobstį ir ramybę, tačiau jau pasigirdo, kad Lietuvoje registracijos centruose prekeiviai žmonėmis bando merginas privilioti ir prikalbinti užsiimti prostitucija ar nelegaliu darbu. Tai ketvirtadienį patvirtino ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Jos teigimu, buvo iškart reaguojama, pasitelkiamos teisėsaugos institucijos, policija, stiprinama apsauga ir imtasi kitų priemonių.

Vadinamųjų kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų žmonių priedangai nelaimės atveju, užtektų 40 proc. šalies gyventojų. Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, papildomi priedangos objektai užtikrintų galimybę saugiai pasislėpti likusiai daliai šalies gyventojų. Ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu Darbo partijos narys Seime Artūras Skardžius kreipėsi į vidaus reikalų ministrę A. Bilotaitę  klausdamas, ar kolektyviniai apsaugos statiniai gali užtikrinti efektyvią apsaugą.

Vykstant karui Ukrainoje Lietuvoje padidėjo nerimas dėl šalyje esančių slėptuvių padėties. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad šią savaitę bus inventorizuoti visi tokie pastatai šalyje. Pasak jos, vertinami ir visos šalyje esančios požeminės stovėjimo aikštelės, rūsiai ir cokoliniai aukštai. Ministrės tvirtinimu, priedangą tokiuose statiniuose galėtų rasti vis Lietuvos gyventojai.

Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, Vyriausybė siūlo Seimui Lietuvoje nepaprastąją padėtį pratęsti iki balandžio 20-osios vidurnakčio ir tuo laikotarpiu drausti visų Rusijos bei Baltarusijos kontroliuojamų programų transliacijas, taip pat numatyta galimybė riboti lietuviškų žiniasklaidos priemonių veiklą. „Ne tik išlieka grėsmė visuomenės rimčiai, bet ji žymiai padidėjo, nes atsirado naujų grėsmių.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Klaipėdoje susitiko su rusų bendruomenių, stačiatikių bažnyčios, rusakalbių mokyklų atstovais. Lietuvos rusakalbiams gyventojams nerimaujant dėl galimo priešiškumo visuomenėje, ministrė juos patikino, jog neapykantos kurstymas šalyje nebus toleruojamas. „Rusai nėra Putinas ir ne Kremlius, jie nėra atsakingi už karą Ukrainoje.

Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei dar šią savaitę patikinus, kad šalyje yra pakankamai slėptuvių, galinčių apsaugoti karo metu, sostinės gyventojai teigia pasigendantys informacijos, kur jų ieškoti. Vilniaus miesto savivaldybė juos ramina pabrėždama, kad jomis rūpinamasi iš anksto ir primena, ką reiktų daryti įvykus nelaimei.

Nuo karo bėgančių ukrainiečių registracijos centrą planuojama atidaryti ir Vilniuje, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Šiuo metu tokie centrai veikia Alytuje ir Marijampolėje. „Dėliojame sprendimus, kad trečias toks centras atsirastų ir Vilniaus mieste. Jis artimiausiomis dienomis turėtų pradėti savo darbą“, – trečiadienį žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė politikė. Ministrės teigimu, Lietuvos savivaldybės yra pasiruošusios priimti apie 11 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos.

Registracijos centrai nuo karo bėgantiems ukrainiečiams veikia ir Alytuje, ir Marijampolėje, teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Per penkias dienas mums tikrai pavyko nuveikti nemažai. Tai pirmiausia registracijos centrai, kurie veikia jau Alytuje ir Marijampolėje“, – antradienį žurnalistams sakė ministrė.

Lietuvoje skubiai buvo sušauktas Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kaip yra tiekiama pagalba Ukrainai. Lietuvos Vidaus reikalų sistema paruošė paramą Ukrainai už 1,8 mln. eurų ginklais ir humanitarine pagalba. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad šiuo metu didžiausiais iššūkiais išlieka logistiniai sprendimai. „Kad ta parama, kuri yra surinkta, kuri bus surinkta, kad ją galėtų priimti“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sudarė Nepaprastosios padėties valdymo komitetą. Į jį paskirti ministerijos ir jai pavaldžių tarnybų bei kitų valstybės institucijų atstovai.

Lietuva į Ukrainą siųs civilinės saugos tarptautinės pagalbos siuntą – valčių, dozimetrų, dujokaukių, pirštinių, pošalmių. Viešai neskelbiamu sprendimu nutarta suteikti pagalbą ir ginkluote. Bendra civilinės saugos paketo ir paramos ginkluote vertė sieks 1,8 mln. eurų.

Didėjant karinio konflikto grėsmei Ukrainoje Lietuva ruošiasi visiems scenarijams, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Šiandien aptarti tiek scenarijai, tiek galimi mūsų institucijų sprendimai“, – pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė ji. A. Bilotaitė dalyvavo pasitarime Prezidentūroje dėl saugumo situacijos regione. Ministrės teigimu, galimų scenarijų yra labai įvairių, todėl jų ji nekonkretizavo.

Nenuspėjama kaimynystė reiškia užkoduotas ekstremalias situacijas Lietuvai ir Europos Sąjungai, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, dalyvaujanti neformaliame Bendrijos vidaus ministrų susitikime Prancūzijoje. „Nenuspėjama kaimynystė – užkoduotos ekstremalios situacijos ne tik Lietuvai, bet visai Europos Sąjungai. Stipriname pasirengimą jų valdymui nacionaliniu lygmeniu, tačiau turime koordinuotai veikti ir visos Europos mastu“, – ministerijos pranešime cituojama A. Bilotaitė.

Vyriausybė pakeitė tvarką dėl valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų įstaigų pasirengimo ekstremalioms situacijoms: jos privalės kaupti priemones, kad galėtų užtikrinti nepertraukiamą veiklą. Vyriausybė pritarė tokiam Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtam nutarimo projektui, kuris apima gamtinio ar techninio pobūdžio grėsmes, taip pat – Astravo atominės elektrinės galimą branduolinę ar radiologinę avariją.

Tradicinės sienos kontrolės priemonės nėra pakankamos, reikalingi nauji įrankiai ir standartai, teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji taip sakė penktadienį po Vilniuje surengtos „Sienų valdymo konferencijos, kurioje lankėsi kelių dešimčių šalių delegacijos, 15 ES ministrų ir eurokomisarė Ylva Johansson.