a. sysas

Valdantieji galėtų tikėtis Demokratų frakcijos paramos siūlymui dėl mokamų testų nevakcinuotiems darbuotojams, jei būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis už testus mokėti darbdaviui, sako frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis. S. Skvernelis ketvirtadienį žurnalistams Seime patvirtino, jog opozicinė Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ nedalyvaus balsavime dėl prezidento Gitano Nausėdos veto mokamiems testams, tačiau siūlo kompromisą.

Noras mokestį už privalomus COVID-19 testus perkelti darbuotojams priešina Seimo narius. Opozicija stoja į darbuotojų profsąjungų pusę ir tvirtina, kad ši priemonė yra neproporcinga bei gali neigiamai atsiliepti darbo rinkai, jei darbuotojai paprasčiausiai atsisakys dirbti. Nepaisant opozicijos pasipriešinimo, Seimo komitetai pritarė pataisoms ir jos juda toliau.

Seimui ruošiantis apsispręsti dėl rudens sesijos darbų programos, dalis opozicijos pareiškė neketinanti palaikyti darbotvarkės. Opozicijos atstovai sako negalintys balsuoti už programą, kurioje mato tik gražius žodžius, bet ne turinį, mat dauguma svarbių įstatymo projektų, susijusių su mokesčiais, pensijomis, sveikatos apsauga, vis dar nėra registruoti. Seimas ketvirtadienį balsuoja dėl rudens sesijos darbų programos. Kad programa būtų patvirtinta, reikės dar vieno balsavimo.

Seimo opozicijos atstovai prasidedančios rudens sesijos prioritetais mato žmonių pajamų didinimą, paskatas skiepytis. „Šitoj sesijoj mūsų prioritetas yra realios žmonių pajamos, nes žmogus apie gyvenimo kokybę sprendžia pagal tai, kiek barška pinigėlių jo kišenėj ir ar gali jis ką nors nusipirkt, gali su gyvenimu eiti koja kojon“, – po frakcijų vadovų susitikimo su Seimo pirmininke ketvirtadienį žurnalistams sakė socialdemokratų seniūnas Algirdas Sysas.

Netrukus prasidėsiančiam naujam Seimo darbo sezonui parlamentarai paruošė nemažą glėbį pasiūlymų. Kol vieni žada rūpintis žmogaus teisėmis ir gyventojų pajamomis, kiti ties kelią, kad Vyriausybės pasiūlymai rastų pritarimą Seime. Tarp pastarųjų – automobilių taršos mokestis ir pokyčiai rinkimų sistemoje. Seimo rudens sesija prasidės rugsėjo 10 dieną.

Darbuotojams, nutarusiems iš darbo išeiti savo noru, jeigu jie į ilgalaikes prastovas išleidžiami dėl darbdavio kaltės, siūloma palikti galiojantį išeitinių išmokų mokėjimą, o tais atvejais, kai prastovos būtų dėl Vyriausybės paskelbtų karantinų, dabar mokamų vieno arba dviejų atlyginimų dydžio kompensacijų nebeliktų.  Tokią Seime Ekonomikos komiteto pirmininko konservatoriaus Kazio Starkevičiaus registruotą Darbo kodekso pataisą kritikuoja profsąjungos, o remia darbdaviai.

„Gėda, gėda!“ – tokiais žodžiais praėjusią savaitę dalis Seimo narių palydėjo balsavimą Seime dėl tiesioginių mero rinkimų. Valdančiųjų balsais atmetus opozicijos pasiūlymą, pastarieji, panašu, įsižeidė. Ne tik įsižeidė, o ir ironizuodami palinkėjo valdantiesiems sėkmės ateities balsavimuose.

Seime artėja akimirka, kai paaiškės, ar iš prezidento pareigų per apkaltą nušalintas Rolandas Paksas galės kandidatuoti į Seimą ar prezidentus. Parlamente jau užgimė tam skirtos pataisos, Seimo nariams beliko apsispręsti. Apklausus frakcijų seniūnus, panašu, kad šįkart, skirtingai nei anksčiau, klausimui galiausiai užteks balsų, kad pagaliau būtų išspręstas.

Klausimas dėl tiesioginių merų rinkimų, o tiksliau – merų funkcijos, – įnešė daug sumaišties į Seimo narių kasdienybę. Tačiau panašu, kad ne ką mažiau šurmulio kils bandant susitarti dėl to, ar ir kaip riboti merų kadencijas. Valdantiesiems ir opozicijai nerandant bendro sutarimo dėl merų rinkimų, ieškoma kompromisinio kelio. Balandį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.

Po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir merais socialdemokratai inicijuoja Konstitucijos keitimo projektą dėl tiesioginių merų rinkimų. Anksčiau buvo kalbama, kad visos frakcijos apsitars ir ieškos bendro sutarimo, bet socialdemokratai nieko nelaukdami jau parengė Konstitucijos keitimo projektą. Spaudos konferencijoje socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas paaiškino, kodėl socialdemokratai teikia projektą nelaukdami susitarimo su visomis frakcijomis.

Klausimas, ar Sausio 13-oji bus paskelbta nedarbo diena. Socialinių reikalų ir darbo komitetas nusprendė atmesti šį siūlymą. Seimo narių teigimu, jau ir dabar Sausio 13-oji minima gražiai ir prasmingai, o papildomas laisvadienis priverstų žmones pamiršti, ką dera minėti tą dieną. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) trečiadienį svarstė įstatymų pakeitimus, kuriais Sausio 13-oji Laisvės gynėju diena būtų paskelbta nedarbo diena.

Seimui antradienį pateiktas siūlymas susieti minimalų ir vidutinis uždarbius šalyje. Tačiau dalis Seimo narių baiminasi, kad, jei šie dydžiai priklausys vienas nuo kito, nekvalifikuotų darbuotojų uždarbis greitai pasivys kvalifikuotų ir aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų pajamas. Tai, anot kritikų, išbalansuos šalies atlyginimų sistemą.

Per pandemiją didelei daliai darbuotojų persikėlus dirbti į namus, Seime iškeltas siūlymas įteisinti darbuotojams galimybę būti nepasiekiamais darbo metu. Vis dėlto, ne visi Seimo nariai skuba ją palaikyti. Dalies parlamentarų manymu, tam visai nereikia Darbo kodekso pataisų, užtektų, kad darbdaviai su darbuotojais susitartų gražiuoju. Socialdemokratas Tomas Bičiūnas Seimui antradienį siūlė tobulinti Darbo kodeksą, bandant aiškiau reglamentuoti nuotolinį darbą.

Dar gruodį įvesti judėjimo tarp savivaldybių ribojimai toliau kelia aistras. Nors pirmadienį Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) jau žada svarstyti dalinius atlaisvinimus, kai kurie politikai ragina šį ribojimą kuo greičiau visiškai panaikinti ir imtis tolimesnių karantino švelninimo veiksmų. Ekspertai tuo tarpu išlieka santūrus –  siūlo per daug neskubėti ir pagalvoti ne tik apie savo norus, bet ir apie žmonių gyvybes.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkui Gintautui Paluckui pasitraukus iš užimamų pareigų, dar neaišku, kokie bus jo tolimesni žingsniai dėl artėjančių LSDP pirmininko rinkimų, kurie vyks gegužę. Socialdemokratas Algirdas Sysas ir politologas Lauras Bielinis mano, kad dabar abu variantai galimi.

Vieninga opozicijos ateitis bent kol kas atrodo miglota. Trys opozicijos sesės nesugeba susitarti nei dėl palaikymo, nei dėl bendro lyderio. O štai valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad opozicijos bendradarbiavimas įstrigo, nes net neaišku, kas iš tiesų jai priklauso. Jo teigimu, viską nulems vienas balsavimas antradienį – sprendimas, ar skirti Ingridą Šimonytę ministre pirmininke.

Trys opozicinės Seimo frakcijos tariasi dėl bendradarbiavimo, tačiau socialdemokratai nenori rašytinio susitarimo. Antradienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Darbo partijos lyderiai Seime kalbėjo apie galimą bendradarbiavimą ir derino opozicijai priklausančių postų pasidalijimą.  „Aptarėme galimybę pasirašyti susitarimą. (...) Yra Darbo partijos patikinimas, kad jie dirbs opozicijoje.

Socialdemokratai išsirinko frakcijos seniūną – balsų dauguma lėmė, kad rinkimus pralaimėjo partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Partijos senbuviui Algirdui Sysui teko pergalė. Už jo kandidatūrą trečiadienį balsavo 7 būsimosios frakcijos nariai, už G. Palucką – 6. Seniūnas išrinktas vieniems metams. Tryliktajame Seime socialdemokratai turės 13 mandatų.

Lietuvoje patvirtinus pirmąjį susirgimą koronavirusu, o medikų darbo apimtims vis augant, sveikatos apsaugos darbuotojai susirūpino savo sveikata ir prašo jiems užtikrinti socialines garantijas, kurios priklausytų dirbant su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis. Seime jau įregistruota tai užtikrinanti įstatymo pataisa, tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patikina, kad papildomų priemonių imtis nereikia.

Dalis gyventojų kitąmet atgaus 10 proc. per krizę jiems sumažintų ar neišmokėtų socialinių išmokų. Tokį sprendimą šią savaitę priėmė Seimas. Kompensacijos bus mokamos 2020-ųjų rugpjūtį. Išmokos pasieks asmenis, kurie prieš dešimtmetį gavo našlaičių, maitintojo netekimo, našlių, ištarnauto laiko pensijas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, valstybines pensijas, tikslines kompensacijas, signataro rentą, kompensacines išmokas, šalpos kompensacijas ir sportininkų rentas.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė valdančiųjų siūlymui didžiausią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nuo kitų metų kelti iki 32 proc., o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) 2020–2021 metais didinti po 100 eurų. 69 Seimo nariai balsavo už, 18 – prieš, 6 susilaikė. Kaip keisis mokesčiai Kaip siūlo valdantieji, didžiausias GPM tarifas kitąmet kiltų nuo 27 iki 32 proc.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymams dėl bazinių pensijų didinimo. Įstatymo pataisos užtikrintų, kad kitąmet bazinė pensija per mėnesį augtų papildomai apie 3 eurus, o iš viso bazinės pensijos kitąmet didėtų apie 33 eurus. 97 Seimo nariai balsavo už, 2 susilaikė. Kad pasiūlymai įsigaliotų, Seimas balsuos dar kartą.

Seimas ėmėsi svarstyti prezidento Gitano Nausėdos pateiktas pataisas, skirtas didinti pensijas. Prezidentūra skaičiuoja, kad siūlomi pakeitimai padės pensijoms augti greičiau nei darbo užmokesčiui, tačiau parlamentarai rūpinasi, kad pensijų augimas bus nepakankamas ir bazinė pensija ūgtels tik trimis eurais per mėnesį.

Vidutinių pensijų santykis su vidutiniu uždarbiu nėra rodiklis, kuriuo Lietuva galėtų didžiuotis – tarp Europos Sąjungos valstybių rikiuojamės apačioje. Politikai pripažįsta, kad santykinai mažos pensijos yra viena reikšmingiausių problemų Lietuvoje, ir siūlo, kaip šią dilemą spręsti. Pensijos pakeitimo norma – santykis tarp pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio. Didelis pakeitimo koeficientas senatvėje dažnai reiškia didelį gerovės perskirstymą visuomenėje ir didelius mokesčius.

Nuolaidų daugiavaikėms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms turinti suteikti Šeimos kortelė pradės veikti ne anksčiau kaip rugpjūtį, sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovė socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė. „Kortelė veiks nuo rugpjūčio. Žmonės galės naudotis pradėti nuo rugpjūčio, kad rugsėjo 1-ąją leidžiant daugiavaikėms šeimoms vaikus į mokyklą, jos jau galėtų pasinaudoti nuolaidomis, kurios bus teikiamos“, – BNS tvirtino R. Šalaševičiūtė.

Valstiečių seniūnas Ramūnas Karbauskis priėmimo stadijai registravo naujų pasiūlymų vaiko teisių apsaugos sistemai. Pagal juos, tėvams būtų suteiktas ilgesnis terminas koreguoti savo elgesį, vaikus iki 6 metų leidžiama trumpam palikti su jaunesniais nei 14 metų asmenimis, o vaiko paėmimo pagrindu įrašytas realus pavojus fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei papildomas dar viena sąlyga – galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ir gyvybei.

Nuo 2020 metų neįgaliojo priežiūros laikotarpį siekiama įtraukti į pensijos ir nedarbo draudimo stažą, kad ateityje neįgaliuosius prižiūrėję gyventojai neliktų be pensijos ar galėtų pretenduoti į bedarbio pašalpą, kai jo prižiūrėtas neįgalusis mirtų. Seimas antradienį svarstys, ar pensijų ir nedarbo draudimu drausti tuos darbingo amžiaus gyventojus, kurie nuolat prižiūrės namuose neįgalų asmenį. Tam 2020 metais reikėtų apie 10,5 mln. eurų.

Didėsiantys vaiko pinigai, senatvės pensijos – tai tik dalis valdančiųjų pažadų kitų metų biudžete, kurį ėmėsi svarstyti Seimas. Kol valdantieji giriasi, kad kitąmet didės žmonių pajamos, opozicija tikina, kad tai – tušti plepalai ir netgi bandė biudžetą blokuoti, tiesa, tai nepavyko. Vaiko pinigai kitąmet turėtų didėti nuo 30 iki 50 eurų, senatvės pensijos – maždaug 26 eurais ir vidutiniškai sieks beveik 360 eurų. Taip žada Seimo valdantieji, pradėję kitų metų biudžeto svarstymą.

Seime skinasi kelią pataisos, kurios leis daliai savarankiškai ir individualiai dirbančių žmonių ateityje „Sodros“ įmokas mokėti nuo pusės ar 90 proc. pajamų. Už tokias Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas antradienį po svarstymo balsavo 61 parlamentaras, prieš – 10, o susilaikė 28. Galutinis balsavimas numatytas kitą dieną. Jeigu Seimas tokias pataisas priims, individualios įmonės savininkai, mažosios ir ūkinės bendrijos tikrieji nariai „Sodros“ įmokas ir toliau mokėtų nuo 50 proc.

Seimas pailgino laikotarpį, skirtą referendumui organizuoti. Sprendimas penktadienį nenumatytame posėdyje priimtas beveik vienbalsiai – 67 balsavo už, vienas – prieš, šeši susilaikė. Pataisą pasiūlė Seimo darbo grupė, atsakinga už pasirengimą referendumui dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo. Šiuo metu įstatymas numato, kad referendumas vykdomas ne vėliau kaip po trijų mėnesių ir ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių po Seimo nutarimo priėmimo dėl jo surengimo.

Seime jau kalbama, kad laikas nustoti mokesčių mokėtojų pinigais finansuoti milžininškus pelnus besikraunančias privačias mokyklas ir darželius. Esą turtingieji tegu leidžia savo vaikus į tokias įstaigas, kokias nori, bet tuomet viską lai apsimoka patys. Privačių įstaigų vadovai gąsdina, neva praradę valstybės finansavimą turės užsidaryti, o švietimo ministrė aiškina, esą apmokėti ir vargšų, ir turtingų vaikų švietimą liepia Konstitucija.

Seime stringa idėja leisti kai kurias paslaugas teikti su kvitais ir paprasčiau apmokestinti šių darbuotojų pajamas. Tarp tokių paslaugų būtų namų tvarkymas, vaikų auklėjimas, senelių ir neįgaliųjų slauga, sodų ir daržų priežiūra.

Paskutinę pratęstos Seimo rudens sesijos dieną, sausio 12-ąją, plenarinių posėdžių salėje nebus „valstiečių“ Valiaus Ąžuolo ir Vidos Ačienės, socialdemokrato Algirdo Syso, liberalo Jono Varkalio, rašo „Lietuvos žinios“. Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Mindaugas Bastys taip pat nutarė geriau pailsėti, nei dalyvauti procedūroje, kuri pavasario sesijoje gresia ir jam pačiam.

Seime galima suskaičiuoti kaip niekad daug parlamentarų, turinčių šeimos ūkius. Nors Konstitucija draudžia Seimo nariams gauti kitą algą, nei parlamentaro, tačiau speciali darbo grupė siekia leisti seimūnams užsiimti ūkininkų veikla. Negana to, pasigirdo ir siūlymas padidinti parlamentinei veiklai skiriamas lėšas. Anot valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio, ūkininko statuso panaikinti neįmanoma.

Socialdemokratų partija išsirinko naują vadovą. Juo tapęs Gintautas Paluckas prieš rinkimus žadėjo partijos atsinaujinimą ir papildomas derybas dėl įtakos koalicijoje. Tačiau politikai ir politologai šiuos pažadus labiau linkę laikyti rinkiminiais, o ne staigiais ir radikaliais. Prieš rinkimus opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis viešai sakė nesuprantantis puolimo prieš Gintautą Palucką. Anot jo, teistumas nenusveria kitų socialdemokratų problemų.

Lietuvos socialdemokratų partijoje – rokiruotės. Pirmadienį Zigmantas Balčytis paskelbė ketinantis atsisakyti Europos Parlamento nario mandato, nes nusprendė daryti tarptautinę karjerą. „Gyvenimas pateikė dar vieną netikėtą iššūkį: sulaukiau pasiūlymo dalyvauti tarptautinės organizacijos veikloje, dalį savo darbo laiko praleidžiant ir Europoje, ir JAV.

Apie politikus, kandidatus į Seimą, žinome beveik viską. Nuo to, kiek pajamų jie turi ar su kuo kartu gyvena, iki asmeninių hobių. Tačiau, bent jau daliai rinkėjų, gali būti ne mažiau svarbu, nei informacija apie tai, kad kandidatas mėgsta medžioti, skaityti knygas ir leisti laiką su šeima, žinoti jo tikėjimo pasirinkimą, kuris gali nulemti ir vėliau jam teksiančius priimti svarbius sprendimus.

Iki Seimo rinkimų belikus mažiau negu mėnesiui, politinės partijos skuba pristatyti savo programas, supažindina su politikais, kurie esą turėtų pakeisti dabartinius ministrus. Ne paslaptis, kad vienu geidžiamiausių postų yra ne tik premjero, bet ir Seimo pirmininko kėdė, mat šias pareigas užėmęs politikas tampa antruoju pagal svarbą asmeniu valstybėje, galinčiu pavaduoti ir patį prezidentą.

Socialdemokratų sąskrydžio metu surengto pasirodymo (angl. „flashmobo“) vaizdo įrašas sukėlė tikrą audrą socialiniuose tinkluose. Keli šimtai raudonai apsirengusių bendraminčių pajūryje nutarė ypatingai pažymėti partijos jubiliejų, tačiau turbūt nesitikėjo, jog sulauks tokios reakcijos. Keli šimtai socdemų, mojuojančių balionais, trepsinčių į taktą ir traukiančių partijos himną, suformavusių pajūryje skaičių „120” – taip socialdemokratai nutarė atšvęsti partijos gimtadienį.

Nors įstatymai nenumato Seimo narių atostogų, tautos išrinktieji neslepia, jog ne visada lindi savo kabinetuose ar nuolat susitikinėja su rinkėjais. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kuo šiuo metu užsiima parlamentarai. O veiklos jie turi tikrai įvairios – vieni keliauja prie jūros, kiti kraunasi lagaminus net į Sibirą, lankosi muzikos festivaliuose, treti – grybauja ar tiesiog naudojasi proga išsimiegoti.

Kol visų akys buvo nukreiptos į naujojo Darbo kodekso priėmimo procesą, Seimas per kelias minutes ypatingos skubos tvarka beveik vienbalsiai priėmė įstatymo pataisas, kurios iš esmės leido žvalgybos institucijoms sekti savo šalies piliečius be teismo leidimo. Pataisų iniciatoriai tikina, jog tai padės išvengti užkirsti kelią tokioms grėsmės kaip terorizmas, tuo metu Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas atkerta, jog tokie pakeitimai – kelias totalitarinės valstybės link.

Politinę areną toliau purtant skandalams, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Petras Gražulis rėžė iš peties – politikas siūlo numatyti, kad kandidatai į Seimą būtų tikrinami melo detektoriumi. „Tvarkietis“ įsitikinęs, jog tokia tvarka esą nutrauks skandalų virtinę ir parodys rinkėjams tikrąjį į tautos išrinktųjų rūmus besiveržiančių politikų veidą. Tuo metu P. Gražulio kolegoms šis pasiūlymas kelia šypseną.

Iki Seimo rinkimų likus mažiau negu pusmečiui, politinės partijos skuba rinkėjus apipilti naujais pažadais apie šviesesnę ateitį. Tačiau, ar pamenate, ką Jums žadėjo keturis metus Lietuvą valdančios partijos prieš 2012 m. Seimo rinkimus? Politikai pripažįsta, jog toli gražu ne visus tikslus, kuriais prieš ketverius metus suviliojo rinkėjus, jiems pavyko įgyvendinti, o pasiteisinimams pasitelkia įvairiausias versijas.

Parlamentinį tyrimą dėl galimo įslaptintos informacijos atskleidimo atvejų inicijuojančios partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai užsimojo kaip reikiant. „Tvarkiečiai“ neslepia manantys, kad slaptų pažymų istorijos pradedamos kurti prezidentūroje. Tuo metu Seimo opozicija įsitikinę, jog „tvarkiečiai“, kurie, kaip partija, įtariami pinigų plovimu, tiesiog bando nukreipti dėmesį ir išsiplauti savo mundurą.

Druskininkų meras, neretai vadinamas pilkuoju valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kardinolu Ričardas Malinauskas trenkė durimis, paskui save iš partijos nusitempdamas dalį Druskininkų socdemų.

Darbo partijos lyderiai toliau kritikuoja savo bendražygius valdančiojoje koalicijoje – socialdemokratus. Visai neseniai „darbiečiai“ stojo į streikuojančių pedagogų pusę, kritikuodami premjero Algirdo Butkevičiaus pareiškimą apie Rusijos įtakos švietimo darbuotojų profsąjungoms, o dabar ėmė pliekti socdemus dėl šilumos kainų mažinimo.

Panašu, jog šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) – pats darbymetis, mat pranešama apie vieną po kito pradedamus korupcinius tyrimus, kurių dalis nukreipta ne prieš eilinius valdžios klerkus, o prieš įtakingus didžiausios valdančiosios koalicijos partijos – socialdemokratų – narius. Paskutinį kartą STT savo tyrimu net priartėjo iki artimiausios socdemų lyderio, premjero Algirdo Butkevičiaus aplinkos.

Lietuvoje darbo pajamų apmokestinimas – vienas tarp didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau Seimo nariams ribų nėra. Socialdemokratai nelaužo savo tradicijų, ir kaip prieš kiekvienus rinkimus Seime bando prastumti progresinių mokesčių idėją. Seimo narys Algirdas Sysas siūlo tris - 15, 25 ir 40 proc. - gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus. Pajamoms, kurios per metus nesiektų 14 tūkst. eurų parlamentaras siūlo taikyti 15 proc. mokesčio tarifą, nuo 14 tūkst. iki 36 tūkst. eurų - 25 proc.

Lobistinę veiklą deklaravusius žmones galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o Lobistinės veiklos įstatymas galioja tik jiems. Kiti įtaką įstatymų priėmimui darantys asmenys ar grupės dažnai skelbia išsakantys nuomonę, o ne vykdantys lobistinę veiklą, pastebi „Transperancy International“ Lietuvos skyriaus atstovė Rūta Mrazauskaitė. „Visada stengiamasi pabrėžti, kad viena ar kita grupė nėra lobistai, o tik šiaip daro poveikį sprendimų priėmimui.