a. širinskienė

Dešimtmečius trunkančiai diskusijai dėl vardų ir pavardžių rašybos asmens dokumentuose lotyniškomis raidėmis galo nesimato. Kai jau atrodė, kad Seimas pasistūmėjo su leidimu vartoti lotyniškas raides dokumentuose, įstatymo projektas įstrigo Seimo stalčiuose. Panašu, kad ir patys parlamentarai nesitiki, jog šį klausimą pavyks išspręsti iki artėjančių Seimo rinkimų.

Šis Seimas nėra pajėgus apsispręsti dėl naujos asmenvardžių rašybos, nes vyrauja per didelė nuomonių įvairovė, sako Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė Agnė Širinskienė. Jos teigimu, tai yra vienas iš politiškai jautrių klausimų, dėl kurių Seimas iki šiol neranda sutarimo ir vargu, ar jį ras iki kadencijos pabaigos. „Realybė tokia: sutarimo nėra, o sesijos darbotvarkę formuoja ir planuoja Seimas.

Seimas penktadienį nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl teisėjų kratų ribojimo. Už tai balsuota vienbalsiai, nutarimas priimtas 63 parlamentarų balsais. Seimo kreipimąsi į KT inicijavo valdantieji „valstiečiai“, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paskelbė, jog kratos pas teisėjus gali būti daromos tik gavus Seimo ar prezidento leidimą.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė valstietė Agnė Širinskienė siūlo iki 2020-ųjų balandžio atidėti taršių automobilių mokesčio įsigaliojimą. Dabar numatyta, kad jis įsigalios nuo sausio.  Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo projekto pataisą pateikusios A. Širinskienės teigimu, tai leistų tinkamai pasirengti jo administravimui.  Siūlymą Seimas svarstys šį penktadienį, iš anksto nenumatytame posėdyje.

Seimas ketvirtadienį priėmė Baudžiamojo kodekso pataisą, kuri detalizuoja prezidento teisę suteikti malonę nuteistajam, įtrauktam į susitarimą dėl žvalgų mainų. Prezidentas Gitanas Nausėda sprendimus dėl malonės gali priimti anksčiausiai kitą savaitę – po to, kai įstatymas bus pasirašytas ir rekomendacijas pateiks malonės komisija. Už įstatymo pataisą ketvirtadienį balsavo 76 Seimo nariai, prieš buvo du, susilaikė aštuoni parlamentarai.

Valstietė Agnė Širinskienė Seime ketvirtadienį pasiūlė pareikšti nepasitikėjimą antradienio neeiliniame posėdyje balsus skaičiavusiai komisijai. Anot A. Širinskienės, komisijos sudėtis pakeista to nesuderinus. Už tai, kad balsų skaičiavimo grupei būtų pareikštas nepasitikėjimas, ketvirtadienį balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo aštuoni ir du susilaikė.  Posėdyje komisija skaičiavo balsus balsavime dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atstatydinimo.

Seimo komisijai dėl galimai neteisėto poveikio vadovaujanti „valstietė“ Agnė Širinskienė parlamento vadovą Viktorą Pranckietį kaltina nepateikiant žadėtų atsakymų į klausimus. Parlamento vadovas V. Pranckietis savo ruožtu tvirtina atsakęs į klausimus per komisijos posėdį, o papildomai atsakinėti nematantis prasmės, nes naujų aplinkybių neatsirado.

Seime svarstant kandidatūras į Lietuvos apeliacinį teismą, parlamentarai kėlė klausimų dviejų teisėjų ryšius su „MG Baltic“ ir Agne Širinskiene. Vieni politikai stebėjosi, kad teisėjų kompetencija vertinama pagal tai, su kuo jie geria kavą, kiti abejojo, ar rezonansinės bylos nestrigs dėl galimai neskaidrių ryšių. Seimas balsavo dėl Virginijos Liudvinavičienės, Vilijos Mikuckienės, Aleno Piesliako, Vytauto Zeliankos, Agnės Tikniūtės skyrimo Lietuvos apeliacijos teismo teisėjais.

Ramūnas Karbauskis nenorėjo komentuoti Agnės Širinskienės sprendimo po šios kadencijos trauktis iš politikos, tačiau valstiečių lyderis dėkojo „tvarkiečių“ frakciją išgelbėjusiai politikei ir karčiai atsiliepė apie ją kritikavusius valstiečių narius.

Seime šią savaitę subyrėjusią dėl valdančiosios koalicijos besiderančios „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją yra pasiryžusi gelbėti „valstietė“ Agnė Širinskienė. Apie tai ji pareiškė ketvirtadienį vykusiame „valstiečių“ frakcijos posėdyje, šeštadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Dienraščiui politikė teigė, kad kol kas tokios galimybės su „tvarkiečių“ vedliu Remigijumi Žemaitaičiu neaptarinėjo, tačiau patvirtino, jog tokį sprendimą galėtų priimti.

Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) parengė naujas miškų urėdijų pertvarkos pataisas. Teismui pasisakius, kad prieš kelerius metus priimto įstatymo priėmimui nepagrįstai buvo pritaikyta skubos tvarka, naujasis projektas iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio teisės akto. Parlamentarai pataisas svarstys kitą savaitę.

Nors referendumas dėl Seimo narių mažinimo neįvyko, valdantieji nepasiduoda. Grupė parlamentarų įregistravo įstatymo projektą, kuriame nori įvykdyti tai, kas buvo siūloma referendume – sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121. Tik šį kartą tai spręstų pats parlamentas. Kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu organizuotame referendume dalyvavo 47,45 proc. balso teisę turinčių piliečių. Už Seimo narių skaičiaus mažinimą pasisakė 76,18 proc., prieš – 23,82 proc.

„Valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujama Seimo laikinoji komisija dėl galimo neteisėto poveikio politiniams procesams ir valstybės tarnautojams ketina tirti viešai pasirodžiusią informaciją apie galimą poveikį prokurorams. Trečiadienį neplanuotai į komisijos posėdį pakviestas buvęs Generalinės prokuratūros prokuroras Kęstutis Vagneris.

Penktadienio rytą Seimo narės Agnės Širinskienės sutuoktinio vairuojamas automobilis „VW Passat“ sankryžoje susidūrė su automobiliu „Mercedes Benz“. Kaip praneša pati Seimo narė, incidento metu nei ji ir jos vyras, nei kito automobilio keleiviai nenukentėjo, tačiau parlamentarės vyro automobilis sumaitotas taip, kad nebebus taisomas. „Tiesiog mes važiavome pro sankryžą, mūsų kelias buvo pagrindinis, o iš šalutinio kelio automobilis iššoko praktiškai nestabdydamas tiesiai priešais mus.

Klaipėdos jūrų uosto vadovo Arvydo Vaitkaus atleidimas yra kerštas už dalyvavimą rinkimuose, sako „valstiečių“ frakcijos Seime narė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė. „Šiuo atveju labai panašu, kad su žmogumi yra susidorojama dėl jo dalyvavimo rinkimuose, o paprastai dėl savo pilietinių ir politinių teisių realizavimo žmonės negali būti persekiojami“, – BNS teigė parlamentarė.

Valstiečių seniūnas Ramūnas Karbauskis priėmimo stadijai registravo naujų pasiūlymų vaiko teisių apsaugos sistemai. Pagal juos, tėvams būtų suteiktas ilgesnis terminas koreguoti savo elgesį, vaikus iki 6 metų leidžiama trumpam palikti su jaunesniais nei 14 metų asmenimis, o vaiko paėmimo pagrindu įrašytas realus pavojus fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei papildomas dar viena sąlyga – galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ir gyvybei.

Teisėjų korupcijos tyrimas, per kurį sustabdyti aštuonių teisėjų įgaliojimai, išryškino teisėjų stygių ir verčia keisti įstatymus, norint užtikrinti sklandų teismų darbą. Šis klausimas trečiadienį aptartas per uždarą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) posėdį. Komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė žurnalistams sakė, kad Teisėjų taryba pateikė siūlymus, kaip reikėtų pataisyti Teismų įstatymą, norint spręsti šį klausimą, tačiau atsisakė atskleisti pasiūlymo turinį.

 Valdančiųjų „valstiečių“ atstovai su prezidento rinkimų antruoju turu siekia surengti dar vieną referendumą – dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo iki 121. Beveik 40 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių registravo Seimo nutarimo projektą, kad gegužės 26 dieną būtų rengiamas privalomasis referendumas dėl 55-ojo Konstitucijos straipsnio pakeitimo.

Seime stringa nuo 2017 metų spalio svarstomas siūlymas liberalizuoti įmonių pavadinimų sudarymą – norima juos leisti rašyti ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalba, tik lotyniškais rašmenimis. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ketvirtadienį vėl nepriėmė sprendimo šiuo klausimu – socialdemokratui Juliui Sabatauskui išėjus iš posėdžio, nebeliko kvorumo ir komitetas nebebalsavo. Pataisų svarstymas nukeltas į kitą posėdį.

  Seimo valdančiųjų ir opozicijos politikai antradienį Konstituciniame Teisme pristatė skirtingas pozicijas, ar referendumas dėl dvigubos pilietybės gali vykti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka.   Konservatorius Stasys Šedbaras ir socialdemokratas Julius Sabatauskas teisme sakė, kad paskelbus referendumą su pertrauką pirmą ir antrą dieną balsuosiantys piliečiai turės nevienodas sąlygas, be to, bus pažeistas nepertraukiamumo principas.

Seime toliau tęsiasi karas tarp Ramūno Karbauskio ir iš „valstiečių“ frakcijos išmesto parlamentaro Justo Džiugelio. Šį kartą Džiugelis apkaltino Karbauskį, kad šis Seimo salėje davė kyšį ir kreipėsi į STT pareigūnus. „Valstiečiai“ tokį Džiugelio elgesį vadina šmeižtu ir žada kreiptis į prokurorus.

Ramūno Karbauskio noras keisti vaikų apsaugos sistemą įžiebė nemenką ginčą tarp Seimo narių Agnės Širinskienės ir Dovilės Šakalienės. Kol viena baiminasi, kad pataisos kelia pavojų vaikų saugumui ir atbaidys žmones nuo pranešimų apie smurtą prieš vaikus, kita ramina, kad pataisos įneš daugiau aiškumo į dabartinę sistemą. Seimo narys Ramūnas Karbauskis Seime įregistravo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, numatančias, kad vaikai iš šeimos būtų atimami tik kraštutiniu atveju.

Seimo narių veiklos įstatymo projektas nebus svarstomas, kol nebus aiškus parlamentarų atostogų modelis, teigia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė. „Nežinau, kada galėtų būti svarstomas projektas. Kad svarstytume šį klausimą, ypač atostogų, reikėtų atsakyti sau į daug kitų klausimų“, – BNS sakė komiteto pirmininkė. Anot jos, pirmiausia būtina sukurti Seimo narių atostogų modelį, kuris panaikintų visas galimas grėsmes.

Seimas po audringų diskusijų nusprendė paremti Jungtinių Tautų Migracijos paktą. Kol vieni kalba apie tai, kad tai neįpareigojantis dokumentams, susitarimo kritikai atkerta, kad tai gali sukelti naują migrantų krizę. Pusantrų metų rengtame susitarime išdėstyti 23 tikslai dėl legalios migracijos ir geresnio migracijos srautų tvarkymo. Jungtinės Tautos kalba apie tokios deklaracijos būtinybę, kai migruojančių žmonių visame pasaulyje skaičius padidėjo iki 250 milijonų.

Seimas ėmėsi siūlymo parlamente atliekamą politinės korupcijos tyrimą praplėsti iki 2018 metų, įtraukiant konservatorių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl pensijų fondų. Seimas antradienį po pateikimo pritarė tokiam siūlymui, kurį registravo tyrimui dėl neteisėtos įtakos politiniams procesams vadovaujanti „valstietė“ Agnė Širinskienė. Už buvo 58 Seimo nariai, prieš – 27, susilaikė devyni parlamentarai.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė sako, kad prieš metus „valstiečiai“ nekėlė klausimų dėl galimo spaudimo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), nes neturėjo garso įrašo. „Problema ta, kad prieš metus mes neturėjome garso įrašo, ir kai yra iškarpyti tekstai, P. Urbšys mums tuomet aiškino, kad nieko neįvyko, deja, tuo metu niekas tų pokalbių įrašų neatsiuntė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė sako, kad Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) padaryta pertrauka dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos tyrimo išvadų jų svarstymo nesustabdys. „Iš esmės, pagal Seimo statutą, padaryta pertrauka nesustabdo, nes nėra imperatyvo laukti papildomų komitetų išvadų, ypač, kai yra skubos tvarka. Nutarimai skubos tvarka pagal Statutą svarstomi su 24 valandų taisykle“, – BNS sakė TTK pirmininkė A. Širinkienė.

Dauguma parlamentarų pritaria, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės turėtų vykti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka.  Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė sakė, kad referendumo surengimas prezidento rinkimų dieną garantuotų didesnį balsuotojų skaičių. „Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, ta papildoma diena per antrąjį prezidento rinkimų turą papildomai atneša apie 8 proc. naujų rinkėjų, vadinasi, 8 proc.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansus tirianti Seimo komisija penktadienį patvirtino dalį išvadų ir dėl Administracinės komisijos neveikimo kreipiasi į Generalinę prokuratūrą. „Mes nustatėme tokią situaciją, kad 2013–2017 metų laikotarpyje Administracinė komisija nevykdė vienos iš savo funkcijų, t. y. tarybai neteikė išvadų dėl investicijų, kurių vertė didesnė už 29 tūkst. eurų.

Seimas pasipriešino mažesniam pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifui, galėjusiam atverti kelią pigesnėms odontologijos paslaugoms. Seimas ketvirtadienį nepriėmė svarstyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos – ją parengė Sveikatos reikalų komiteto nariai konservatorius Antanas Matulas, „valstietis“ Raimundas Martinėlis bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovas socialdemokratas Juozas Olekas.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai siūlo palikti galiojančią išimtį Lietuvos radijui ir televizijai (LRT) perkant programas. Pagal europinę direktyvą, ne visiems LRT pirkimams taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, išimtis taikoma dėl televizijos ir radijo programų rengimo.

Seimas linkęs pritarti valdančiųjų iniciatyvai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narius įpareigoti gauti leidimus dirbti su slapta informacija, opozicija sako nesuprantanti, kam to reikia.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį nusprendė teikti parlamentui „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio projektą dėl amnestijos, nepaisant teisininkų perspėjimo, kad jis gali prieštarauti Konstitucijai. Komitete balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimą nulėmė komiteto pirmininkės „valstietės“ Agnės Širinskienės pozicjia. Seimo Teisės departamentas teigia, kad kelių šimtų žmonių paleidimą iš įkalinimo įstaigų numatantis įstatymo projektas gali būti diskriminacinis.

Daugeliui šalies mokyklų šiemet mokslo metų pradžią švenčiant rugsėjo 3–ąją ir tą dieną leidžiant prekiauti alkoholiu, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė teigia, jog dabartinių alkoholio prekybos ribojimų pakanka, nors neatmeta, kad ateityje gali būti svarstomi pakeitimai.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) penktadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl opozicinių konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio nedeklaruotų akcijų. Tyrimas pradėtas valdančiųjų „valstiečių“ atstovės Agnės Širinskienės pranešimo pagrindu. Jame teigiama, kad G. Landsbergis metinėse turto deklaracijose už 2016 ir 2017 metus nurodo turintis akcijų, tačiau jos nėra pateiktos viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje.

Neslapto dokumento pateikimas žurnalistui nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui ar nacionaliniams interesams, nustatė Seimo kanceliarijos komisija, reaguodama į Seimo narės „valstietės“ Agnės Širinskienės skundą.

Seimo kanceliarijoje atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl neslapto rašto suteikimo žurnalistams. Patikrinimą inicijavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė. „Antradienį ponia Agnė Širinskienė kreipėsi į Seimo kanclerę, kad būtų atliktas tarnybinis patikrinimas, kas galėjo išviešinti neslaptą susirašinėjimą tarp VSD ir Seimo pirmininko. Kanclerė šitai situacijai ištirti sudarė komisiją, kas galėjo tą informaciją pateikti.

Specialioji Seimo komisija, tirianti, ar pradėti apkaltą Socialdemokratų darbo frakcijos nariui Artūrui Skardžiui, prašys Seimo pratęsti jos darbą bei iš jos pašalinti konservatorių Andrių Kubilių. „Prašysime Seimo pratęsti mūsų mandatą. Iki birželio pabaigos. Konkreti data dar nėra aiški“, – BNS teigė apkaltos komisijos vadovė „valstietė“ Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

Seimo narė „valstiečių“ atstovė Agnė Širinskienė įregistravo nutarimo projektas, kuriuo siūloma pašalinti konservatorių Andrių Kubilių iš Seimo nario Artūro Skardžiaus apkaltos komisijos narių. Apie šią iniciatyvą ketvirtadienį pranešė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nori susipažinti su dalimi politinės korupcijos tyrimo medžiagos, kiek ji susijusi su generalinio prokuroro skyrimo aplinkybėmis. „Priėmėme sprendimą pradėti parlamentinės kontrolės veiksmus, kreiptis į Generalinę prokuratūrą, prašant mums leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo epizodais“, – BNS trečiadienį sakė TTK vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Tiriančios, ar pradėti apkaltą Socialdemokratų darbo frakcijos nariui Artūrui Skardžiui, specialiosios Seimo komisijos darbą bus prašoma pratęsti. „Prašysime apkaltos komisijos (veiklos) pratęsimo“, – antradienį BNS informavo komisijos vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė. Anot jos, kol kas nežinoma, iki kada bus prašomą pratęsti komisijos veiklą, nes tai priklauso nuo STT atliekamo ikiteisminio tyrimo baigties.

Specialiajai Seimo komisijai, tiriančiai, ar pradėti apkaltą Socialdemokratų darbo frakcijos nariui Artūrui Skardžiui, prokurorai leido susipažinti su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tai komisijos nariai padarys kitą savaitę. „Seimo nariai vyks į Specialiųjų tyrimų tarnybą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga“, – po komisijos posėdžio trečiadienį Seime žurnalistams sakė komisijos vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

LRT finansų skaidrumą tirianti Seimo komisija ketvirtadienį aiškinosi, kodėl parlamentarams paprašius pateikti sutartis jos į parlamentą atkeliavo be numerių. Taip pat komisija išklausė portalo lrt.lt vyriausiąjį redaktorių Vladimirą Laučių. Jis buvusią vadovybę kaltino visiškai neatsižvelgus į siūlymus dėl LRT internetinio puslapio, kurio struktūra, V. Laučiaus žodžiais, panaši į Frankenšteino.

Seimo sudaryta laikinoji Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos tyrimo komisija ketvirtadienį susirinko į antrąjį posėdį. Šį kartą jame pasirodė ir LRT generalinis direktorius bei jo pavaduotojas, o taip pat LRT Tarybos pirmininkas. Posėdžio procesas veikiau priminė apklausą teismo salėje. Seimo narė valstietė Agnė Širinskienė po pusantros valandos trukusios Ž. Pečiulio apklausos pasiūlė, kad generalinius direktorius ir jo pavaduotojas būtų pakviesti kitą savaitę.

Nuo 2018 m. sausio 1 dienos įsigaliosiantys Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai gali pasunkinti Lietuvos pareigūnų darbą. Mat Lietuvoje legalus alkoholio įsigijimo ir vartojimo amžius bus 20 metų, o kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje – 18 metų. Jau šiais metais dėl padidintų akcizų kilus alkoholio kainoms Lietuvoje, dalis lietuvių patraukė apsipirkinėti į kaimynines šalis.

Seime įsisiūbuojant Pagalbinio (dirbtinio) apvaisinimo įstatymo projekto svarstymui, maždaug 50 tūkstančių Lietuvos šeimų sustiprėjo viltis sulaukti gandrų ir pagaliau sūpuoti savo kūdikį. Dar daugiau. Pavyko išjudinti ir apmokėjimo už brangiai kainuojančias procedūras klausimą. Po gegužės viduryje vykusio  įstatymų projektų svarstymo Seimo Sveikatos komitete parlamentarė Agnė Zuokienė džiaugėsi, jog  pritarta, kad dirbtinio apvaisinimo procedūras apmokėtų valstybė.