a. merkel

JAV jau netrukus gali imtis sankcijų, kurios sutrukdys Rusijai kartu su Vokietija užbaigti „Nord Stream 2“ statybas. D. Trumpo administracija baiminai, kad naujas dujotekis padidins Europos priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis sekmadienį pareiškė, kad jo aštrus ginčas su kanclere Angela Merkel dėl migracijos jau baigtas, ir užsiminė, jog vyriausybė sieks mažinti kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) populiarumą. Po ginčo, kėlusio grėsmę valdančiajai Vokietijos koalicijai, šalies lyderiai sutarė įkurti uždarus „tranzito centrus“ – panašius veikiančius į oro uostuose.

Vėlyvo antradienio vakaro derybose tarp Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir dviejų kitų jos valdančiosios koalicijos partijų lyderių nepavyko išspręsti ginčo dėl elgesio su migrantais prie šalies sienų. A. Merkel konservatyviosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) partnerė Bavarijoje Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) nori, kad kitose Europos Sąjungos šalyse užregistruoti prieglobsčio prašytojai prie sienos būtų sugrąžinti į tas šalis.

Naujoji Italijos valdžia siūlo atsisakyti Dublino sutarties, kuri reguliuoja migrantų priėmimą Europoje. Jeigu nepavyks išspręsti migrantų ir pabėgėlių, atvykstančių į Europą, srauto reguliavimo, ES Šengeno zona, kurios viduje galima judėti be vizų, atsidurs grėsmėje, perspėjo naujasis Italijos vyriausybės vadovas Giuseppe Conte.

Šios nuotraukos, kuri išsyk tamo istorijos metraščio dalimi tą pačią akimirką, kai tik buvo paviešinta, autoriui pavyko genialiai perteikti tą atmosferą, kuri tvyravo pasaulio galingųjų susitikime Kvebeke. Daugelio esminių klausimų susirinkusiesiems taip ir nepavyko išspręsti. Fotografiją savo socialinio tinklo paskyroje paviešino Vokietijos kanclerė Angela Merkel, palikusi prierašą, kad nuotraukoje pavaizduotas „spontaniškas susitikimas tarp sesijų G7 derybų metu“, rašoma BBC.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį atvyko į Portugaliją, kur per parą truksiantį vizitą aptars Europos Sąjungos ateitį su vietos lyderiais. Trečiadienį A. Merkel atvyko į šiaurinį Porto miestą, kur kanclerę pasitiko Portugalijos premjeras Antonio Costa. Į jos vizito darbotvarkę buvo įtrauktas Vokietijos automobilių dalių gamintojos „Bosch“ vadovaujamo tyrimų centro atidarymas ir susitikimas su studentais Porto universiteto Sveikatos tyrimų ir inovacijų institute.

Vokiečių leidinio „Bild“ redakcija pavadino įžeidimu tai, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padovanojo Vokietijos kanclerei Angelai Merkel gėlių susitikimo Sočyje metu. Straipsnyje pavadinimu „Kodėl Putino puokštė Merkel yra įžeidimas“ žurnalistai abiejų lyderių susitikimą pavadino „diplomatine dvikova“. Anot žurnalistų, susitikimas atrodė kaip darbinis vizitas, tačiau iš tiesų tai buvo „apsikeitimas smūgiais“, kurie prasidėjo vos peržengus „Bočarov ručej“ rezidencijos Sočyje slenkstį.

Europa nebegali tikėtis, kad JAV ją apsaugos, ketvirtadienį sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri paragino bloką paimti savo likimą į savo pačių rankas. „Jau nebėra taip, kad Jungtinės Valstijos mus paprasčiausiai apsaugo – Europa turi paimti savo likimą į savo pačios rankas: tokia yra ateities užduotis“, – sakė A. Merkel, JAV prezidentui Donaldui Trumpui nepaisius savo tradicinių sąjungininkių ir atsisakius svarbaus susitarimo su Iranu.

Europos šalių politikai svarsto galimybes diplomatinėmis priemonėmis įtikinti D. Trumpo administraciją sušvelninti sankcijas Rusijai, skelbiama „Financial Times“. „Po to kai sankcijos Rusijos metalurgijos bendrovėms nulėmė aliuminio kainos šoktelėjimą, Paryžius mobilizuoja pajėgas ir kviečia sąjungininkus, įskaitant Berlyną, Londoną ir Romą, kartu pateikti savo šalių interesus Vašingtone“, – aiškinama leidinyje.

JAV leidinys „The Wall Street Journal“ sužinojo apie Vokietijos norus „atsikratyti“ numatomų ar jau veikiančių griežtų sankcijų Rusijai. Jau artimiausiu metu valdžia turėtų kreiptis į Donaldą Trumpą su prašymu „atleisti vokiečių verslą“ nuo dalyvavimo sankcijų Rusijai taikyme, tvirtinama leidinyje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė atsižvelgusi į Ukrainos nuogąstavimus dėl Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto „Nord Stream 2“ ir pabrėžė, kad Ukrainos dujų tranzito koridorius turi būti išsaugotas. „Mes atsižvelgėme į Ukrainos prezidento nuomonę dėl šio klausimo („Nord Stream 2“ - red.). Mes šią situaciją taip pat aptarėme su Rusijos prezidentu, kuriam buvo išsakytas Ukrainos susirūpinimas.

Vašingtonas pranešė, kad yra „susipažinę su Rusijoje įvykusių prezidento rinkimų rezultatais“, tačiau sveikinti Vladimiro Putino su perrinkimu nesiruošiama. Apie tai pirmadienį agentūrai „Reuters“ paskelbė Baltųjų Rūmų administracijos atstovas Hoganas Gidley’us. „Rinkimų rezultatai mūsų nenustebino“, – pareiškė H. Gidley’us, pažymėjęs, kad JAV prezidento dienotvarkėje nėra suplanuota jokių sveikinamųjų skambučių V. Putinui.

Vokietijos parlamentas trečiadienį perrinko kanclerę Angelą Merkel ketvirtą kadenciją vadovauti didžiausiai Europos ekonomikai. Bundestagas 364 balsais prieš 315 pritarė, kad A. Merkel liktų Vokietijos kanclerio poste. Devyni įstatymų leidėjai susilaikė. Šalies prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) turi oficialiai paskirti A. Merkel į šias pareigas, o 12 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku ji bus prisaikdinta.

Antrosios iš didžiųjų partijų Vokietijoje nariai sekmadienį balsavimu patvirtino planą dėtis prie kanclerės Angelos Merkel (Angelos Merkel) koalicijos, šiai sutarčiai pritarė du trečdaliai balsavusiųjų. 66 proc. Socialdemokratų partijos (SDP) eilinių narių pritarė naujajai partnerystei su A. Merkel konservatyviaisiais.

Antroji didžiausia Vokietijos partija sekmadienį praneš savo narių balsavimo rezultatą – ar verta dėtis prie kanclerės Angelos Merkel koalicijos;  tad šis sprendimas lems koalicijos ateitį po politinės penkių mėnesių aklavietės. Centro kairiosios Socialdemokratų partijos (SPD) vadovybė vasarį po ilgos derybų kovos sutarė su A. Merkel konservatyviuoju bloku dėl naujos vyriausybės.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel konservatoriai ir centro dešiniųjų pažiūrų socialdemokratai trečiadienį susitarė dėl valdančiosios koalicijos ir galbūt nutraukė ištisus mėnesius didžiausią Europos ekonomiką kausčiusią politinę nežinią, pranešė žiniasklaida.

Vokietija apribos kasmet į šalį atvykstančių prieglobsčio prašytojų skaičių iki 200 tūkst., rašoma dviejų didžiųjų šalies politinių parengtame koalicinės sutarties projekte. „Mes apibrėžiame, kad naujai atvykstančių asmenų skaičius... neturėtų viršyti 180-200 tūkst.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel konservatyvusis blokas penktadienį pasiekė proveržį preliminariose derybose su Socialdemokratų partija (SPD) ir susitarė tęsti oficialias derybas dėl koalicinės vyriausybės formavimo. Po kelis mėnesius trukusio politinio paralyžiaus pasiektas susitarimas galbūt padės Vokietijai išvengti pirmalaikių rinkimų, tačiau derybininkai dar turi įveikti kelis barjerus, iš kurių keli gali būti sudėtingi.

Vokietijos nedarbo lygis pasiekė rekordines žemumas, o didžiausia Europos ekonomika tęsė puikių augimo rodiklių rodymą ir praėjusiais metais. Vietos federalinė darbo tarnyba šią savaitę paskelbė, kad sezoninių darbų pakoreguotas nedarbo lygis praėjusį mėnesį nukrito dar 29 tūkst. iki 2,44 mln. – daug daugiau, negu tikėjosi analitikai, rašoma „The Financial Times“. Nedarbo lygis liko toks pats kaip ir lapkritį – 5,5 proc.

Naujų prieglobsčio prašytojų skaičius Vokietijoje sumažėjo jau antrus metus iš eilės po 2015 metais fiksuoto masinio atvykėlių srauto, sekmadienį pranešė šalies vyriausybė. Per visus šiuos metus „aš manau bus mažiau nei 200 tūkst.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitarė dar šešiais mėnesiais pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai dėl jos vaidmens konflikte Ukrainoje, pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. „ES susivienijo dėl ekonominių sankcijų Rusijai pratęsimo“, – parašė D. Tuskas tviteryje, ES lyderiams aptarus šį ribojamųjų priemonių klausimą viršūnių susitikime Briuselyje.

Vokietija ir Prancūzija nori iki ateinančio kovo parengti bendrą pasiūlymą dėl euro zonos pertvarkos, penktadienį po Europos Sąjungos viršūnių susitikimo sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Iki kovo norėtume susitarti dėl bendros pozicijos, kas yra labai svarbu“, – per bendrą su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) spaudos konferenciją sakė Vokietijos vyriausybės vadovė.

Vokietijos socialdemokratų partijos (SPD) lyderis Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) penktadienį pareiškė, jog pasisako už tai, kad būtų pradėtos „neterminuotos“ derybos su kanclere Angela Merkel siekiant persilaužimo naujos vyriausybės formavimo procese. Po ketvirtadienį vėlai vakare surengtų derybų su kanclere M. Schulzas sakė, kad rekomenduos socialdemokratams pradėto oficialias diskusijas su A.Merkel.

Vokietijos prezidentas susitiks derybų su kanclere Angela Merkel ir socialdemokratų lyderiu Martinu Schulzu (Martinu Šulcu), siekdamas padėti pasiekti persilaužimą tariantis dėl naujos vyriausybės suformavimo.

Dabartinės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel bandymai sudaryti trijų partijų koaliciją žlugo, praėjus beveik dviem mėnesiams po nesėkmingų jai parlamento rinkimų, rašoma BBC. Ketvirtosios kanclerės kadencijos klausimas šiuo metu liko kyboti ore.

Vokietijos kanclerei Angelai Merkel sekmadienį sunkiai sekėsi išsaugoti koalicines derybas, kurių žlugimas gali reikšti pirmalaikius rinkimus ir destabilizuoti šalį bei Europą.

Kurtas Volkeris ir Vladislavas Surkovas, sprendžiant iš neoficialių pranešimų, pasirodžiusių spaudoje, sugebėjo pasiekti bendrą kalbą kelyje į bent kokių nors rezultatų pasiekimą derybų procese.

Mados kūrėjas Karlas Lagerfeldas sukėlė pasipiktinimą, kai savaitgalį dalyvaudamas vienoje laidoje užsipuolė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel už valstybės sienų atidarymą migrantams ir nederamai prisiminė Holokaustą.

Praėjus dviem savaitėms po to, kai laimėjo parlamento rinkimus ir gavo mažesnę daugumą, Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį žengė pirmą žingsnį link naujos vyriausybės formavimo ir pamėgino suvienyti savo itin susiskaldžiusią konservatorių stovyklą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kaip prognozuojama, laimės sekmadienį vykstančius parlamento rinkimus ir liks poste ketvirtai kadencijai. Tačiau taip pat prognozuojama, kad į parlamentą pirmą kartą per 60 metų pateks ir radikaliausių kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Per savo rinkimų kampaniją A. Merkel pabrėžė, kad per dvylika jos vadovavimo vyriausybei metu šalyje nedarbo lygis smuko iki rekordinių žemumų, ekonomika sparčiai auga, biudžetas yra subalans...

Vokiečiai šiam dalykui apibūdinti turi vieną žodį – „Männerfreundschaft“ (vok. vyriška draugystė). Keturis kartus vedęs ir išsiskyręs, Gerhardas Schroderis parėmė savo politinę ir verslo karjerą ryšiais su žmonėmis, kuriuose įžvelgia tuos pačius alfa patinus.

Vokietijos kanclerė ir jos pagrindinis priešininkas Martinas Schulzas sekmadienį susitiko savo vienintelėje televizijos debatų laidoje per visą rinkimų kampaniją prieš rugsėjo 24-ąją įvyksiančius rinkimus. Iki rinkimų liko trys savaitės, o socialdemokratui M. Schulzui šie televizijos debatai, tikėtina, bus paskutinis šansas iš esmės pakeisti atotrūkį, kuris skiria jį ir rinkimų lyderę A. Merkel, kuri balotiruojasi jau ketvirtajai kadencijai paeiliui.

Ši, prieš dešimt metų nutikusi istorija, vis dar verčia apmirti visus, kurie bijo šunų: Vladimiras Putinas, pasižymintis demonstruojamu dominavimu ir pozicionuojama meile gyvūnams, sykį atsivedė labradorę Koni į susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel, pasakojama „USA Today“. A. Merkel bijo šunų. Nuo pat vaikystės. V. Putino administracija paprasčiausiai negalėjo nežinoti apie garbaus svečio Sočyje asmeninius įpročius.

Donaldas Trumpas atsakė į Angelos Merkel pareiškimą dėl JAV, kaip prekybos partnerio, patikimumo, rašoma „The Independent“. Tradiciškai, „Twitter“ žinutėje, JAV prezidentas paskelbė, kad Amerika turi „didžiulį prekybos deficitą su Vokietija“ ir perspėjo: „Tai keisis.“ Ši žinutė pasirodė netrukus po to, kai A. Merkel pareiškė, kad Vokietija nebegali remtis JAV šiai vadovaujant D. Trumpui.

Po vakarykštės įspūdingos Angelos Merkel kalbos, galimai žyminčios naujų krypčių Europoje pradžią, kuomet teks atsisakyti „prižiūrinčios JAV“, o dėl „Brexit“ – ir silpnesnių ryšių su Didžiąja Britanija, bei nepatikimos partnerės Rusijos, internautai suskubo džiaugtis šia, naują viltį Europai suteikiančia, Vokietijos lyderės kalba.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel įspėjo, kad Europa yra susilpninta Donaldo Trumpo prezidentavimo Amerikoje ir vadinamojo Brexit. „Laikai, kai galėjome visiškai kliautis kitais, jau besibaigią“, – pareiškė įtakingiausia Europos politikė apie transatlantinius santykius. Politologai sako, kad įtampa tarp Amerikos prezidento ir Vokietijos kanclerės nėra geras signalas saugumo situacijai. Kai kurie ekspertai vertina tai kaip A. Merkel rinkiminį triuką.

Praėjusią savaitę JAV nacionalinė žvalgyba įvardijo Rusijos strateginius tikslus Ukrainoje. Paviešintoje ataskaitoje yra kalbama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tikriausiai, toliau tęs Kijevo spaudimą, įskaitant ir Donbaso smogikus. Pasak leidinyje „Apostrofa“ cituojamo rusų politologo Dmitrijaus Oreškino, Kremlius jau pralaimėjo Ukrainoje, ir šiuo metu yra atsidūręs sudėtingoje situacijoje.

Visiška Emmanuelio Macrono pergalė sekmadienio rinkimuose daugeliui tapo Rusijos pralaimėjimo simboliu, kurios kišimasis į kelis prieš tai Vakaruose vykusius rinkimus rodė niūrią ES ir demokratijos visame pasaulyje ateitį, rašoma „The Daily Beast“. Tačiau kai kurie nerimąstingi požymiai leidžia teigti, kad Rusijos kova dėl įtakos artimiausiu metu nesibaigs ir visa tai dar turi perspektyvų tęstis ne tik Prancūzijoje, tačiau ir visuose Vakaruose.

Eugenijus Schmidtas, programuotojas iš Kelno, 1999-aisiais atvykęs kartu su šeima iš Rusijos, buvo vietos krikščionių demokratų partijos, kuriai vadovauja kanclerė Angela Merkel, šalininkas.

Sekmadienį Prancūzija pirmoji iš didžiųjų Vakarų valstybių atmetė tradicinių, centro dešiniųjų ar kairiųjų partijų, kurios dominavo Europos politikoje po Antrojo pasaulinio karo, atstovus. Nei Emmanuelis Macronas, nei Marine Le Pen – du kandidatai, laimėję pirmąjį balsavimo turą Prancūzijos prezidento rinkimuose, – nėra siejami su senosiomis kairės ar dešinės partijomis.

JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbis telefonu užtruko apie 45 minutes. Tai buvo pirmasis dviejų didžiųjų valstybių vadovų pokalbis, kai Donaldas Trumpas tapo prezidentu, skelbia „Reuters“. Šią savaitę prezidentu oficialiai inauguruotas D. Trumpas turėjo intensyvų savaitgalį – per kelias dienas spėjo telefonu pabendrauti su Meksikos, Japonijos, Vokietijos lyderiais, o gyvai – su vizito atvykusia Didžiosios Britanijos premjere Theresa May.

2016-ieji jau pribloškė tikinčiuosius amžinai stabilia pasaulio santvarkos idėja – „babyboomerių“ kartos britai nubalsavo už „Brexit“, analogiškai JAV rinkėjai pasirinko valdančiuosius ir privilegijuotuosius pažaboti pažadėjusį politikos išsišokėlį Donaldą Trumpą. Iššūkiai ir alternatyvų paieškos Tačiau šie metai žada ne ką mažiau galimų sukrėtimų – rinkimai vyks nuo pabėgėlių antplūdžio kenčiančios Europos „širdyje“, šalyse, kurių išbalansavimas galėtų pakirsti visos ES ateitį.

Politologai įsitikinę, kad rinkimų į Bundestagą 2017-aisiais išvakarėse Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabandys įvairių akcijų dėka pakirsti vokiečių pasitikėjimą savo šalimi, valdžia ir asmeniškai kanclere Angela Merkel, bei pastūmėti žmones į kairiųjų ir dešiniųjų ekstremistų rankas, rašoma „Bild“. Europos Tarybos ekspertas Rusijos klausimais Gustavas Gresselis paaiškino: reikalas tame, kad Angela Merkel „kaip joks kitas Europos lyderis kaunasi už vieningą Europą ir laisvą, demokratinį...

JAV žvalgybos vadas Johnas Brennanas susitikimo su Donaldu Trumpu metu perspėjo dėl galimų iliuzijų Rusijos atžvilgiu. Prieš mėnesį analogišką mintį vokiečių žiniasklaidai dėstė ir vienas žymiausių Rusijos opozicijos veikėjų – Michailas Chodorkovskis.

Pastaruoju metu Maskva mėgaujasi „kingmakerio“ – to, kuris „parenka karalių“, vaidmeniu, teigiama vokiečių politiniame apžvalginiame leidinyje „Frankfurter Rundschau“. V. Putinas visiškai neseniai tikino, kad Rusija niekaip negali paveikti rinkimų JAV rezultatų, nes Amerika ne kokia nors „bananų respublika“, tačiau visos politinės jėgos Rusijoje jau kelias dienas aptarinėja, koks lemiamas buvo „rusų faktorius“ D. Trumpo pergalėje.

Kalbėti apie Europos Sąjungos (ir plačiau – Europos) krizę yra madinga. Senąjį žemyną yra apnikusios kelios rimtos krizės, kurios gali tapti Europos saulėlydžio priežastimi. Viena vertus, ES sunkiai sekasi spręsti pabėgėlių krizę, dėl kurios stiprėja paprastų ES gyventojų nepasitenkinimas. Kita vertus, Europa išgyvena ir geopolitinio nestabilumo laikotarpį, aštrinamą agresyvių Rusijos veiksmų prieš Ukrainą ir Maskvos polinkio į konfrontaciją su Vakarais.

2011 metais, kuomet paaštrėjo Europos valstybių politikos nulemta finansų krizė, A. Merkel pareiškė, kad euro griūtis keltų grėsmę viso pasaulio stabilumui. Tuomet britų istorikas Dominicas Sandbrookas tabloidui „Daily Mail“ surašė savo viziją, kaip galėtų atrodyti pasaulis po septynerių metų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį pareiškė, kad pietinis Miuncheno miestas išgyveno „siaubo naktį“ po šaudynių, nusinešusių devynias žmonių gyvybes. „Miuncheno žmonės išgyveno siaubo naktį“, – sakė lyderė, pirmąkart komentuodama penktadienio pavakare įvykdytą išpuolį. „Tokią naktį atlaikyti sunku mums visiems“, – pripažino ji.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį perspėjo Europos Sąjungos (ES) nares nedaryti skubotų išvadų apie Didžiosios Britanijos sprendimą pasitraukti iš bloko, nes tai galėtų dar labiau suskaldyti Europą. „Su apgailestavimu žiūrime į Britanijos žmonių sprendimą. Tai, be abejo, yra smūgis Europai ir Europos suvienijimo procesui“, – sakė ji.