a. lukašenkai

Naujausi partijų ir jų lyderių reitingai rodo nežymius pokyčius lentelėse. Populiariausi ir toliau išlieka socialdemokratai, krito Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vertinimas. Politologai sako, kad dabar yra palankus metas partijoms reikštis ir telkti politinį palaikymą. Tačiau kartu dviems partijoms siunčiamas ir įspėjimas – padarius bent menką klaidą, jų reitingai gali imti kristi. Trečiadienį paskelbti naujienų agentūros „Elta“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rezultatai.

Prezidentūra sako poziciją dėl Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučio Aliaksandrui Lukašenkai derinusi su Vyriausybe, o užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį kviečia komunikavimo klausimus spręsti tiesiogiai – ne per žiniasklaidą. „Prezidentas vykdydamas Konstituciją sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe formuoja Lietuvos užsienio politikos pozicijas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka tarptautinės žiniasklaidos rodomą dėmesį pasienyje įstrigusiems migrantams, išnaudoja propagandai savo naudai. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas ketvirtadienį Seime I. Šimonytės teiravosi, kokią atsvarą Lietuva gali padaryti Baltarusijos skleidžiamai propagandai tarptautinėje žiniasklaidoje dėl migrantų situacijos.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį paragino Europos Sąjungą (ES) įvesti naujas sankcijas Baltarusijai ir nepripažinti autoritarinio šalies prezidento Aliaksandro Lukašenkos sprendimų. Jis kalbėjo minint metų sukaktį po Baltarusijos prezidento rinkimų, kurių laimėtoju paskelbtas autoritarinis šalies lyderis Aleksandras Lukašenka.

Europos Sąjungos diplomatijos tarnyba iškvietė Baltarusijos atstovą Briuselyje, kad pareikalautų užbaigti migrantų antplūdžio į Lietuvą „pavertimą instrumentu“, ketvirtadienį nurodė tarnybos atstovė. Briuselis laikosi pozicijos, kad Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka tyčia skatina neteisėtų migrantų srautą į Lietuvą, keršydamas už sankcijas jo režimui.

Minsko teismas antradienį skyrė dvejus metus laisvės atėmimo vienam protestuotojui, ant šaligatvio plytelės užrašiusiam „Neužmiršime“ šalia kito demonstranto žūties per susirėmimus su milicija vietos, pranešė žmogaus teisių centras „Viasną“. Aktyvistai nurodė, kad Frunzės rajono teismas skyrė dvejus metus sugriežtinto režimo pataisos kolonijoje 26 metų Maksimui Pauliuščykui.

Baltarusijoje – nauja sekmadieninių protestų taktika ir A. Lukašenkos pakalikų sąmyšis. Į gatves Minske ir kituose Baltarusijos miestuose ir vėl išėjo tūkstančiai, tačiau sostinėje pasiskirstę mažesnėmIs grupėmis jie privertė palakstyti pareigūnus. Vis dėlto sulaikymų ir smurto prieš protestuotojus netrūko.   Minsko kieme priešpiet – šokiai. O į sostinės centrą nuo ryto skuba lukašenkininkų specialusis transportas. Lygiai vidurdienį baltarusiai nedidelėmis grupėmis išeina į gatves.

Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį per neformalią vaizdo konferenciją sutarė parengti naują baudžiamųjų priemonių Baltarusijai paketą, pranešė „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“. „ES šalių užsienio reikalų ministrai ką tik sutarė tęsti darbą rengiant trečią sankcijų Baltarusijai paketą.

Baltarusija paskelbė į Lietuvą pasitraukusios opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos tarptautinę paiešką, penktadienį informavo tarnybos. Baltarusijos tyrimų komitetas patvirtino, kad paskelbta buvusios kandidatės į prezidentus tarptautinė paieška pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl raginimų pakenkti nacionaliniam saugumui.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pagrasino, kad Europos Sąjunga (ES) gali įvesti naujų sankcijų, jei nesulauks Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos reakcijos.  „Mes Europos Sąjungoje nepripažįstame rinkimų rezultatų ir priėmėme sprendimų dėl sankcijų. Dabar juos įgyvendiname.

Sunku patikėti, kad tai vyksta už mažiau nei 200-tų kilometrų nuo Vilniaus. Milžiniškas būrys ginkluotų milicininkų, Omon pareigūnų ir kariškių viena centrinių Minsko gatvių artėjo prie minios taikių protestuotojų. Juos Aliaksandro Lukašenkos režimas tramdyti pasiruošęs toli gražu ne tik guminėmis lazdomis. „Šiandien nuo vidurnakčio jėgos struktūros pradėjo aptvėrinėti visas pagrindines Minsko aikštes, yra labai daug karinės technikos. Ko gero, netgi daugiau nei prieš savaitę.

Minsko centre sekmadienį rinkosi nesankcionuoto opozicinio „Taikos ir nepriklausomybės žygio“ dalyviai. Protesto dalyviai dar šeštadienį buvo raginami pasiimti gėlių ir „dovanų“ A. Lukašenkai – šiandien Baltarusijos prezidentas ir paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas politikas švenčia 66-ąjį gimtadienį. Kaip skelbia opozicinis „Telegram“ kanalas „Nexta“, protestuotojai kviečiami susirinkti Minsko centre ir pasiimti gėlių bei rankų darbo dovanų A. Lukašenkai.

Dėl nacionalinių Lietuvos sankcijų paskelbimo Minsko režimui liko techniniai klausimai, sąrašas su 32 asmenimis, įskaitant patį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, gali būti patvirtintas dar ketvirtadienį, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Beliko tik techniniai klausimai, yra procesiniai klausimai, kuriuos dabar vykdo Vidaus reikalų ministerija.

Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka trečiadienį atvyko į Sočį tris dienas truksiančių derybų ir paslidinėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu; tai yra jau trečias jųdviejų susitikimas nuo gruodžio 25 dienos. Per susitikimą šiame Juodosios jūros kurorte, kur 2014 metais vyko žiemos olimpiada, abu lyderiai prieš stodami ant slidžių aptarė savo vadovaujamų posovietinių šalių glaudesnę integraciją.

Apie Baltarusijos ekonomiką kalbama dviprasmiškai. Prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai palankūs šaltiniai skelbia, kad šios šalies ūkis veikia stabiliai, valdžia rūpinasi žmonėmis ir tai tęsiasi jau 20 metų. Pasak kitos nuomonės, daugiausia užsienio ekspertų, Baltarusijos ūkis yra praskolintas, priklausomas nuo Maskvos ir jį bet kada gali ištikti krachas.

Rinkimai Baltarusijoje praėjo beveik nepastebėti. Tokia reakcija į juos nekelia jokios nuostabos. Rugsėjo pradžioje baltarusiai rinko deputatus į valdžios organą, kuris realiai nedaro poveikio šalies politikai. Nuo pat to momento, kai 1996 metais Aleksandras Lukašenka išvaikė tuometinį parlamentą ir surinko naują – visiškai sau palankų ir paklusnų, šis valdžios organas tik formaliai įteisina „paskutiniu Europos diktatoriumi“ tebevadinamo šalies vadovo sprendimus.

Prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kalbama, – meistras daugelyje sričių, įskaitant ir ledo ritulį, rašoma švedų leidinyje „Göteborgs-Posten“ rašo Adamas Cwejmanas. Tačiau jo pagrindinė savybė – suvokimas, kiek arti Rusijos reikia būti, kad išliktum valdžioje. Balansavimas tarp kišeninio V. Putino šunelio pozicijos ir šalie prijungimo į Rusijos Federacijos sudėtį tampa vis sudėtingesniu Baltarusijos diktatoriui.

 Baltarusijoje artėja prezidento rinkimai (turėtų įvykti š. m. spalio 11 d.), tačiau vargu ar šios žinios kontekste galima būtų kalbėti apie tikrą priešrinkiminę kovą, naują politinį sezoną ar permainų nuojautą. Aleksandras Lukašenka nesiruošia paleisti valdžios iš savo rankų, o visas priešrinkiminis laikotarpis, tikėtina, pasižymės valdžios manevrais, kurių tikslas – dar kartą su maksimalia nauda sau laviruoti tarp Rusijos ir Vakarų.

Įvykiai Ukrainos rytuose „sukrėtė“ ir „aiškiai išmušė iš kojų“ Aliaksandrą Lukašenką, jau daugiau nei dvidešimt metų nepakeičiamąjį Baltarusijos prezidentą, ir privertė jį ieškoti sąlyčių su Europa, „The Guardian“ straipsnyje tvirtina žurnalistas Nikolajus Aniščenka. Minsko baimės susijusios ne tik su Krymo aneksija ir Rusijos palaikymų separatistams rytų Ukrainoje, tačiau ir su eile prokremliškos žiniasklaidos straipsnių.

Po Minsko derybų Vakarai yra linkę patikėti, kad Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai tinka taikdario vaidmuo, sako Rytų Europos studijų cento (RESC) analitikas Marius Laurinavičius. Savo ruožtu politologas Tomas Janeliūnas teigia manantis, kad vakariečiai nėra tokie naivūs. Vis dėlto abu LRT.lt pašnekovai sutinka, kad už naujojo titulo slypi gudrus A. Lukašenkos žaidimas, o jo priklausomybė nuo Maskvos niekur nedingo.

Rusijos dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas perspėjo Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką dėl draugystės su JAV. Apie „tykančius pavojus“ bendradarbiaujant su JAV jis parašė savo „Twitter“ paskyroje, praneša lenta.ru. „Su JAV bandė draugauti (Slobodanas) Miloševičius, (Muammaras) Kaddafis, Saddamas Husseinas. Jų likimas žinomas. Dabar JAV siūlo „naujus santykius“ A. Lukašenkai. Pavojinga patirtis...“ – pažymėjo A. Puškovas.

 Rusijos prezidentas V. Putinas aplankė tradicinį jaunimo forumą Seligere, kur daug kalbėjo įvairiomis temomis. Didžiausias dėmesys buvo skirtas Ukrainai, bet taip pat – gana netikėtai – iškilo Kazachstano klausimas.

Pastaruoju metu Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos elgesys ir pareiškimai tiesiog stebina: ne tiek iš principo, kiek jo santykių su Rusija kontekste. Štai keli faktai. Pirma, tuo metu, kai Kremlius atkakliai kartojo, kad Ukrainoje įvyko nekonstitucinis perversmas ir laikinojo prezidento valdžia yra neteisėta, Baltarusijos vadovas susitiko su A. Turčinovu ir pareiškė: „Tai buvo labai naudingos derybos. Mes apsikeitėme nuomonėmis visais klausimais.

Baltarusijos žiniasklaidoje, kuri pasižymi itin griežta politinės minties cenzūra, pastarosiomis dienomis pasirodė kelios publikacijos, iš kurių galima susidaryti nuomonę, kad A. Lukašenkai Rusijos imperiniai užmojai ne pakeliui. Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“ publikavo Eduardo Pivovaro straipsnį apie padėtį Kryme, pačioje Rusijoje ir aplinkinių valstybių požiūrį į ateitį šalia.