Geros naujienos

Liepos 14 d. Kaune jau šeštą kartą vyks „Volfas Engelman“ organizuojama Aludarių dienos šventė. Šiais metais organizatoriai kviečia ne tik linksmintis, bet ir pažinti aludarystės meną – programoje laukia kraftinių gėrimų degustacijos, ekskursijos po didįjį bravorą, žaidimai ir kitos smagios su aludaryste susijusios pramogos. Be to, būtent per šį renginį bus pristatyta naujiena: išskirtinai šiam renginiui sukurta unikalios koncepcijos erdvė – alaus sodas (vok.

Šiemet Ugniui, vyriausiam Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovės Linos Sasnauskienės sūnui, sukanka septyniolika metų. Kai jo raida pradėjo kelti įtarimų, o vėliau buvo patvirtinta, kad sūnus yra autistiškas, Lina pasakoja, kad internete buvo vos kelios istorijos apie tokius asmenims. Tai paskatino tuo metu anonimiškai supermamos forume bendravusius tėvus suburti organizaciją, nes trūko absoliučiai visos įmanomos informacijos.

Liepos 14 d. Kaune jau šeštą kartą vyks Aludarių dienos šventė, organizuojama bravoro „Volfas Engelman“. Šiemet, tikina renginio organizatoriai, visas dėmesys bus sutelktas į geriausių aludarystės amato tradicijų sklaidą, o šventinę nuotaiką kurs netikėtas atlikėjų trio, tarp kurių – dažnas šokių aikštelių svečias DJ Jovani ir tikra scenos legenda Kastytis Kerbedis.

Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie dėkingumo galią, tačiau Harvardo mokslininkai skuba priminti, kad dėkoti vertėtų ne tik sau, tačiau ir greta esantiems žmonėms. Pasirodo, kad dėkingumas kitiems gali padėti pasijusti geriau tiek emociškai, tiek fiziškai. Taigi, kaip šią praktiką pritaikyti kasdienybėje? Pasakykite garsiai Kadangi esame pakankamai konservatyvi, uždara ir santūri tauta, girdėti pagyrimus, padėkas ar garsiai išreikštą palaikymą neretai būna nepatogu.

Savanorystė – kupina iššūkių, pamokų, nuotykių ir įkvepiančių istorijų. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) savanoriai vieningai teigia – savanorystė augina. Vienus savanoriauti įkvėpė adrenalino troškimas, kitus – akistata su nelaimėmis arba noras padėti, mokyti kitus. Išgelbėtos gyvybės, bemiegės naktys ukrainiečių registracijos centruose, nelaimingi nutikimai – patirtys, kuriomis dalinosi savanoriai.

...

Liepos 14 d. Kaune vėl atgims geriausios aludarystės tradicijos – jau šeštus metus iš eilės „Volfas Engelman“ kviečia visus kauniečius ir miesto svečius drauge paminėti Tarptautinę aludarių dieną. Šių metų renginyje – pažintinė programa, kurią sudaro gyvos ekskursijos po bravorą, naujausių gėrimų degustacijos, populiarių atlikėjų koncertai ir kitos įdomios veiklos. Plačiau apie šiųmetį renginį pasakoja Aludarių dienos organizatoriai.

Apie emocinės sveikatos svarbą kalbama vis daugiau, tačiau vis dar gajūs stereotipai, kad dėl „menko liūdesio“ kreiptis į specialistus nereikia arba kad „visas depresijas išvaikyti galima fiziniu darbu“. Iš tiesų nuo emocinės sveikatos būklės priklauso mūsų fizinė sveikata ir bendrai gyvenimo kokybė. „WoW University“ kurso „Naujas sveikatos kodas“ dėstytojai sutiko pasidalinti patarimais, kaip sustiprinti emocinę sveikatą.

Ištikus nelaimei ar susidūrus su problema nėra nieko geriau, nei pasiguosti artimam žmogui ir sulaukti jo palaikymo. Vis dėlto, tinkamai palaikyti moka ne kiekvienas. Šį kartą dalijamės patarimais, kaip emociškai palaikyti artimuosius ir padėti jiems pasijusti geriau. Mokslo įrodyta nauda Amerikos psichologų asociacijos 2022 m. atliktame tyrime teigiama, kad emocinė parama padeda  lengviau susidoroti su neigiamomis emocijomis ir išgyvenimais bei padidina pasitenkinimo gyvenimu jausmą.

Kiek daugiau negu penktadalis (21 proc.) jaunų Lietuvos gyventojų viliasi savo atlyginimą į rankas po penkerių metų viršysiant 2 500 eurų. 18–29 metų šalies gyventojų lūkesčiai dėl atlyginimo per metus šiek tiek padidėjo. Kad ateityje uždirbs daugiau negu 2 500 eurų, pernai tikėjosi 17 proc. apklaustųjų, rodo SEB banko užsakymu atlikto tyrimo duomenimys. Keitėsi ir jaunųjų respondentų požiūris į savo vertę darbo rinkoje, rašoma banko pranešime žiniasklaidai.

Po vienuolikos metų pertraukos Klaipėdoje bus suskaičiuoti visi mieste esantys medžiai ir krūmai. Paaiškėjus jų skaičiui ir būklei bus planuojamas želdynų tvarkymas ir plėtra. Klaipėdos savivaldybės aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė sako, jog skaičiavimas jau prasidėjo, jį tikimasi užbaigti iki 2025 metų.  „Želdinys yra krūmas ir medis, jie ir bus suskaičiuoti. Sutartis jau pasirašyta, tikimės suskaičiuoti per 2024 metus“, – BNS sakė R. Jievaitienė.

Šiais metais 170 metų jubiliejų minintis bravoras „Volfas Engelman“ vis stebina naujienomis. Pavasarį, balandžio mėnesį, įspūdingos sukakties proga iškilmingai pasirašyta partnerystės sutartis su Bavarijos princu – Jo Karališkąja Didenybe Luitpold Prinz von Bayern – ir jo valdoma įmone „König Ludwig International“. Kauno aludariams buvo patikėta naujojo produkto receptūra, atkeliavusi iš jau aštuntą šimtmetį skaičiuojančio Jo Karališkosios Didenybės valdomo bravoro.

Kokią tikrąją galią turi mums išsakomi geri žodžiai, pagyrimai ir komplimentai? Tai patyrė „Volfas Engelman“ darbuotojai, sudalyvavę netikėtame filmavime. Apie pastarąjį bravoro komanda nieko nežinojo – tiesiog stojo prieš filmavimo kameras bei išklausė savo adresu išsakytų kitų bendrovės kolegų pagyrimų.

Lietuviai garsėja savo uždaru charakteriu ir santūrumu. Nors tokios būdo savybės gali praversti, vis dėlto, kartais galime pasijusti vieniši ir izoliuoti vieni nuo kitų. Tokiu atveju, kaip niekada gali praversti atjauta, vienas kito palaikymas gražiais žodžiais ir motyvavimas, tad kodėl nepradėjus keistis jau šiandien? Moksliniai tyrimai atskleidžia net 5 naudas, kurių sulauksite palaikydami kitus.

Pirmą kartą po pusantrų metų Lietuvoje fiksuojama defliacija yra recesijos pasekmė, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, mažėjanti mažmeninė prekyba, o kartu ir prekių kainos bei dalies įmonių pelno maržos rodo ekonomikos nuosmukį. Analitiko teigimu, defliacija turėtų išsilaikyti ir vasarą, o nauja tendencija – nuo balandžio atlyginimai auga sparčiau nei kainos.

Lietuvos oro uostai, skelbia, kad jau šių metų rudenį pradės visų Vilniaus oro uoste keleivius aptarnaujančių autobusų atnaujinimo programą. Bus pradedamos viešųjų pirkimų procedūros ir per artimiausius metus, planuojama, bus nupirkti bei antžeminių kompanijų naudojimui suteikti 12 hibridinių arba visiškai elektra varomų autobusų, kurie pakeis visus šiuo metu antžeminių kompanijų naudojamus dyzelinius autobusus.

Šį sekmadienį įvyks jau paskutinė, trečioji „TV30 gimtadienio šou“ laida. Kartu su žinomais veidais žiūrovai bus pakviesti ne tik prisiminti dar daugybę gražiausių 30-ąjį jubiliejų mininčios televizijos projektų, bet ir pabandyti atsakyti į įvairiausius klausimus. Laukia intriguojantis šventinis vakaras! Paskutinėje laidoje dalyvaus dar 8 puikiai žinomi šalies žmonės.

Jensas Stoltenbergas neformaliame užsienio reikalų ministrų susitikime Osle sakė, kad darbų prieš NATO susitikimą Vilniuje – itin daug. Pasak jo, daugiausia Osle diskutuojama, kaip išlaikyti paramą Ukrainai ir tai, kaip priimti Švediją į NATO būrį. Dėl to jis net ruošiasi vykti į Turkiją.  Jis pridūrė, kad NATO kalba apie Ukrainos norą tapti nare ir pripažįsta, kad tai įvyks, bet išsisuko nuo atsakymo kada ir kokiomis sąlygomis.

Valstybei priklausanti bendrovė „Ignitis“ pradeda klientų informavimą apie vienašališką elektros energijos kainos mažinimą nuo liepos 1 d., rašoma įmonės pranešime. Apie vienašališką kainos mažinimą ir tikslią kainą, bendrovė individualiai informuos tuos klientus, kurie nebus pasikeitę plano į pigesnį iki informacijos siuntimo pradžios. Informuoti klientus įmonė įsipareigoja likus ne mažiau kaip 30 dienų iki kainos mažinimo, kaip numatyta įstatyme.

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų, paėmusių būsto paskolas, moka kintamas palūkanas. Dėl to padidėjus euribor tarpbankinei palūkanų normai, bankams jie turi mokėti kur kas didesnes įmokas už palūkanas. Kitose Europos šalyse palūkanos daug dažniau yra fiksuotos ir dėl to ilgainiui taip nesikeičia, o gyventojams mokėjimų našta taip nekyla.

Per pastaruosius septynerius metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos priešnavikiniams vaistams kompensuoti Lietuvos gyventojams padidėjo tris kartus, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta analizė. „2016 metais priešnavikiniams vaistams kompensuoti prireikė 64 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Kasmet finansavimas onkologiniams vaistams didėjo maždaug po 20 proc. ir pernai šios išlaidos išaugo trigubai – iki 193 mln.

Tradiciniai Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai į Vilnių vėl sukvietė medicinos bendruomenės atstovus, savo darbu ir atsidavimu kuriančius reikšmingą pokytį Lietuvos sveikatos sistemoje. Šiandien sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys specialiais garbės ženklais apdovanoja daugiau nei 60 šalies gydytojų, slaugytojų ir sveikatos apsaugos darbuotojų.

Nuo gegužės 1 d. pasikeitė ligonių kasų finansuojamos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos tikslinės populiacijos amžiaus ribos, atsirado aiškus paciento rizikos susirgti šiomis ligomis vertinimas, pagal kurį nustatomas dalyvavimo programoje periodiškumas. Tikimasi, kad pokyčiai leis išsamiau ir efektyviau tirti programos dalyvių sveikatą bei reikšmingai prisidės prie gyventojų sergamumo kraujotakos sistemos ligomis mažinimo.

Visiems privalomuoju sveikatos draudimu apraustiems gyventojams, neatsižvelgiant į jų amžių, Lietuvoje teikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos medicinos paslaugos, jei dėl jų kreipiamasi į gydymo įstaigas, sudariusias sutartis su ligonių kasomis, o pas gydytoją specialistą ar atlikti tyrimų vykstama turint siuntimą. Vis dėlto mūsų šalyje senjorams, kurie sudaro 30 proc.

Nuo 2023 m. gegužės 1 d. kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (toliau – kompensuojamosios MPP) specialisto sprendimu bus galima įsigyti anksčiau nei jos turėtų būti pasibaigę, jeigu buvo prarastos dėl pagrįstų priežasčių. Taip pat įsigalios papildomi pokyčiai I tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams – jiems bus galima išrašyti papildomas kompensuojamąsias MPP, skirtas gliukozės kiekiui kraujyje matuoti, jei paaiškės, kad turimos priemonės netinka dėl medicininių priežasčių.

Siekdama mažinti biurokratinę naštą ir trumpinti paciento kelią, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia atnaujinanti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarką. Joje siekiama atsisakyti perteklinių administracinių reikalavimų gydymo įstaigoms ir supaprastinti paciento kelią gaunant jam reikalingas paslaugas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia gerinanti pacientų, sergančių cukriniu diabetu, padėtį. Nuo liepos 1 d. jiems auga kompensuojamų priemonių apimtys. Didžiausia pokyčių naujiena – suaugusiems bus kompensuojamos adatos, reikalingos vaistams leistis, ko iki šiol nebuvo. Bendrai pokyčiai palies beveik 30 tūkst. pacientų. Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, cukrinis diabetas yra viena sparčiausiai plintančių ligų, jau šiandien Lietuvoje yra per 100 tūkst.

Lietuvos „Caritas“ pradėjo kelias dienas trunkančią jau penktąją paramos Ukrainai akciją. Savanoriai ragina žmones dalytis negendančiais maisto produktais, higienos prekėmis, bet jokiais būdais prašo nenešti drabužių. Tiems, kas neturi laiko stoviniuoti parduotuvėse, akcijos rengėjai primena, kad galima aukoti pinigais. Besidalydami ir maistu, ir kitokiais daiktais, tautiečiai ukrainiečių gyvenimą pasaldina ir saldainiais.

Vėlyvą sekmadienio vakarą Lietuvos danguje pasirodė išskirtinis reginys – šiaurės pašvaistė. Itin retai pasirodančiu reiškiniu grožėjosi ir jį fiksavo tautiečiai įvairiuose šalies kampeliuose, bet ypač gerai Šiaurės pašvaistė buvo matyti Palangos ir Kretingos apylinkėse. Anot mokslininkų, tokį gamtos stebuklą Lietuvoje pamatyti – didžiulė sėkmė, mat dažniausiai tam saulė turi pasiekti suaktyvėjimo piką, kuris būna kartą per 11 metų. Ir esą būtent dabar saulė yra tokioje stadijoje.

Panemunės socialinės globos namų gyventojai kaskart laukia ten užsukančių studenčių. Kosmetologijos paslapčių Kauno kolegijoje besimokančios merginos senolėms grožio procedūras daro ir masažais lepina. Po tokių susitikimų senjorams ir nuotaika pagerėja, ir ligos mažiau kamuoja, o studentės gauna unikalios patirties. Dailiai nulakuotais nagais džiaugiasi 88-erių senjorė Mikalina Docienė ir prisiminusi grožio procedūras šmaikštauja: „Viską, ką prašom, tą padaro.

Kauno mokslininkų tyrimai žada perversmą medicinoje. Kauniečiai skelbia, kad Parkinsono ligą galima itin anksti įtarti iš… žmogaus balso. Pasitelkę dirbtinį intelektą, specialistai išanalizavo sveikų ir sergančių šia liga pacientų ištartas frazes. Jie nustatė, kad pakitęs balsas itin anksti išduoda Parkinsono ligą, nors simptomų dar ir nematyti. Tad nors kol kas ši liga nepagydoma, tokia ankstyva diagnostika suteikia vilties žmonėms kuo ilgiau gyventi visavertį gyvenimą.

Pensininkė iš Kupiškio rajono lietuvybę puoselėja pindama įspūdingų formų ir dydžių šiaudinius sodus. Moteris namuose turi sukaupusi išskirtinę šiaudinių sodų kolekciją. Nuo tradicinių iki nematytų formų. Ir nė vieno vienodo. Su lietuvišku šiaudu susidraugavusi pensininkė sako taip randanti ramybę, ypač Rusijai užpuolus Ukrainą. Pensininkė džiaugiasi, kad pindama sodus gali bent kažkiek paremti už visų laisvę kovojančią Ukrainą.

Pirmoji kraujo surinkimo maišelių siunta, kurią TV3 ir Nacionalinio kraujo centro organizuotos paramos Ukrainai akcijos metu nupirko Lietuvos žmonės, jau pasiekė Kyjivą. Iš čia daugiau nei 6000 kraujo surinkimo maišelių paskirstyti į karščiausius taškus. Tačiau tai – jokiu būdu ne pabaiga. Visi norintys vis dar kviečiami prisidėti prie ukrainiečių gyvybių gelbėjimo.

Į kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis įtraukiamas brangus priešvėžinis vaistas bei dvi medicinos pagalbos priemonės, padėsiančios ligoninių gydytojams kovoti su itin sunkiomis ligomis ir būklėmis, praneša Valstybinė ligonių kasa. Centralizuotai apmokamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašas papildytas krūties vėžiui gydyti skirtu vaistu trastuzumabo emtansinu.

Vilniuje, Užupyje esančiame Tibeto skvere minint tibetiečių Naujuosius metus – Losarą – pirmadienį bus pastatytas maldų malūnas. Tradiciškai Tibeto rėmėjų iniciatyva skvere bus keičiamos čia plevėsuojančios maldos vėliavos, deginama ugnis, taip pat kuriama ledo skulptūra, vaizduojanti metų gyvūną – vandens kiškį. Kaip pranešė nevyriausybinė Tibeto rėmimo grupė, skvere įrengiamas maldų malūnas atkeliavo iš Ladako.

Būti pedagogu – tikras pašaukimas. Tai specialybė, kuri ugdo ne tik augančiąją kartą, tačiau ir brandina save patį kaip asmenybę. Meilės Lukšienės premijos laureatas, Kauno rajone gyvenantis pradinių klasių mokinių mokytojas Ąžuolas Jašinskas teigia, kad darbas kiekvieną kartą primena vis labiau ir labiau mokytis to, kaip lengviau, nuoširdžiau prieiti prie žmogaus, kad jis galėtų tavimi pasitikėti.

Lenkijoje, Opolėje, šią savaitę atidarytas devintas Lietuvos garbės konsulatas šalyje. Pasak Užsienio reikalų ministerijos, garbės konsulo pareigas vykdys informacinių technologijų (IT) įmonės „Hexy Studio“ vadovas Tomaszas Baras (Tomašas Baras). „Ypač džiugu, kad garbės konsulu tapo T. Baras, IT įmonės įkūrėjas ir savininkas.

„Per daugiau nei pusę amžiaus inksto persodinimo operacijos smarkiai ištobulėjo – inkstų ligomis sergantiems žmonėms šios operacijos lengviau pakeliamos, nes kartais pacientams tenka ir dvi, tris ar net keturias jas iškęsti”, – sako Lietuvos asociacija „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė. – Vasario 18-osios nepamirštame, nes ši diena davė pradžią dideliam proveržiui medicinos srityje – organo transplantacijai”. 1970 m. vasario 18 d. prof.