• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

46-erių metų kaunietės Brigitos Baladinskienės namuose virtuvė yra pati mylimiausia šeimos susirinkimo vieta. Taip yra todėl, kad iš virtuvės sklinda patys saldžiausi aromatai, joje galima rasti burnoje tirpstančių desertų, o moteris šeimą kaskart pasitinka su naujai sukurtais konditeriniais šedevrais.

13

46-erių metų kaunietės Brigitos Baladinskienės namuose virtuvė yra pati mylimiausia šeimos susirinkimo vieta. Taip yra todėl, kad iš virtuvės sklinda patys saldžiausi aromatai, joje galima rasti burnoje tirpstančių desertų, o moteris šeimą kaskart pasitinka su naujai sukurtais konditeriniais šedevrais.

REKLAMA

Brigita jau šeštus metus iš eilės kiekvieną dieną kuria konditerinius stebuklus. Jais džiaugiasi moters gardėsių ragavę klientai Kaune esančiame restorane „Monte Pacis“.

Visgi, didžiausi Brigitos konditerijos gerbėjai yra jos šeima – vyras ir penki vaikai. Dėl to pašnekovė  papasakojo, kaip savo gyvenime atrado konditeriją ir kokiu būdu jai pavyksta suderinti 5 vaikų auginimą ir mylimą užsiėmimą.

REKLAMA
REKLAMA

Niekada nesvajojo tapti konditere

Apie tai, kad ateityje užsiims konditerija, Brigita niekuomet nebūtų susimąsčiusi. Ji pasakojo, kad daugiausiai, kas siejo ją šia sritimi – vaikystėje gaminti „Medučio“ tortai.

REKLAMA

Tiesa, ji atkreipė dėmesį į tai, jog tuo metu buvo išbandžiusi ne vieną „Medučio“ variantą. Jai buvo įdomu, kaip galima skirtingai paruošti tą patį tortą.

„Mano vaikystėje jis buvo pagrindinis tortas, o, kaip žinoma, kiekviena šeima „Medučiui“ turėdavo savo atskirą receptą. Tai esu bandžiusi jį daryti įvairiai, man vis būdavo įdomu tortą padaryti su vis naujais kremais“, – pasakojo ji.

REKLAMA
REKLAMA

Šie kremai moteriai būdavo svarbūs ne dėl išskirtinio savo skonio ar konsistencijos, tačiau dėl spalvų. Brigita kalbėjo, jog ji bandė išmėginti vis naujas spalvas.

Pašnekovė pateikė pavyzdį, jog „Medučio“ kremui buvo naudojusi netgi burokėlius ir morkas: „Tais laikais konditeriniai dažai atrodė taip toli, niekada jų nenaudodavau. Tad kokias natūralias priemones rasdavau, tokias ir naudodavau.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ieškojo savirealizacijos būdo

Prabėgus ne vienam dešimtmečiui nuo eksperimentų su „Medučiu“, Brigita ieškojo būdo, kaip įsilieti į darbo rinką. Tačiau dėl to, kad vienas po kito gimė penki jos vaikai ir reikėjo jais visais pasirūpinti, moters nedarbo laikas buvo gana ilgas.

Praėjus motinystės atostogoms, Brigita jau norėjo sugrįžti į darbus. Tačiau po tokio ilgo laiko tarpo nedirbant ji suprato, kad į tokį gyvenimą sugrįžti bus sunku: „Aš tada jau buvau labai toli nuo to.

REKLAMA

Paskui pradėjau galvoti, kad man juk reikia kažką turėti rankose, negaliu aš taip sėdėti be specialybės, o tuo metu vieno iš vaikų krikšto mama dirbo maisto prekybos ruošimo centre. Ji man pasiūlė nueiti, pasibandyti į profesinio rengimo centrą. Sakė, kad tai pats tiesiausias kelias specialybei įgauti.

Tuo laiku aš jai dar sakiau, kad juk man šitiek metų, negi tikrai reiktų ten eiti, o ji mane nuramino ir pasakė, kad į profesinio rengimo centrą ateina mokytis ir vyresni už mane žmonės.“

REKLAMA

Po tokių paraginimų Brigita jau nebegalėjo atsisakyti. Ji nusprendė išmėginti profesinio rengimo centrą. Jame jai pasiūlė tokį konditerijos mokslų modelį, su kuriuo ji per du metus įgavo konditerės specialybę.

Nuo sausainių iki prancūziškų gardėsių

Pirmieji Brigitos bandymai apsibrėžė sausainių gamyba. Moteris pasakojo, kad tuo metu mėgino juos gražinti, dekoruoti ir atrasti akiai priimtinas spalvas ir gardžius glaistus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Neilgai trukus ji pasiekė ir kitą lygį – ėmė gaminti keksiukus. Taip po truputėlį Brigitos gabumams „augant“, ji buvo paprašyta iškepti tortą:

„Iškepti tortą manęs paprašė atsiskaitymui. Aš sakiau, kad torto tai jau tikrai nedarysiu... Bet bėgant laikui pastebėjau, kad net ir tai mane „kabina“.“

Prabėgus šešiems metams nuo pirmųjų pagamintų tortų per atsiskaitymus, dabar Brigita mokosi prancūziškos konditerijos subtilybių. Ji pasakojo, kad ir į ją iš pradžių žvelgė skeptiškai.

REKLAMA

Didelė ingredientų kaina ir inventoriaus būtinumas – buvo dvi priežastys, dėl kurių moteris nedrąsiai žengė prancūziškos kulinarijos keliu. Tačiau dabar ji supranta, kuo šie delikatesai tokie ypatingi:

„Dabar man labai patinka, man yra įdomu, kokius naujus poskonius galima išgauti, kaip prieskonių pagalba galima tradicinius mūsų desertus paversti stebuklingais.“

REKLAMA

Vaikai – ištikimiausi gerbėjai ir pagalbininkai

Paklausta apie tai, kaip jos šeima reaguoja į konditerinius gaminius, Brigita šyptelėjo: „Šeima jau yra išlepinta“.

Ji pasakojo, kad dabar vaikai jau supranta, kuomet jai naują desertą pagaminti pavyksta, o kada ne. Pasak jos, kartais virtuvėje netgi diskusijos užverda:

„Dažnai pasitaiko ir diskusijų apie mano kepinius, juk kartais kažkas nesigauna. Tai, jeigu padaryta skaniai, tai jie tuoj pat ir suvalgo, nes šeima tikrai didelė, o jeigu kažkas jiems nelabai tinka, tai stovi ant stalo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kai paklausiu jų, kodėl nevalgo, tai jie man atšauna, kad šįkart nelabai pavyko skaniai iškepti (juokiasi).“

Moteris pridūrė, kad šeima – ne tik skanauja desertus. Jie taip pat stipriai prisideda prie gamybos proceso, dėl to Brigita džiaugiasi galėdama suderinti vaikų auginimą ir pomėgį.

Pašnekovė tikino, jog mėgina įtraukti vaikus į konditeriją ir leisti jiems prisidėti. Pasak jos, tai sukelia džiaugsmą tiek jai, tiek mažiesiems:

REKLAMA

„Vienas iš pavyzdžiu, kai mažieji man gelbsti padaryti kapotos tešlos skylutes „Napoleonui“. Manau, kad vaikams tai patinka, nes visi labai nori prisidėti.

Tad jų indėlis yra labai didelis. Taip galiu neatsitraukti nuo šeimos ir tuo pačiu mėgautis mylimu užsiėmimu.“

Pasidalijo savo didžiausia svajone

Šiuo metu Brigita kasdien tobulėja konditerijos srityje. Tačiau ji prisipažino, kad ji dar daug ką nori išmėginti ir išmokti.

REKLAMA

Anksčiau Brigita nė neįsivaizdavo, kiek daug visko sutelpa į žodžio „konditerija“ apibrėžimą, o dabar, kai yra pasinėrusi į šią sritį, mato naujų pažinimo kelių.

„Konditerijoje yra visko: mielinių, sluoksniuotų, kreminių desertų. Tada dar yra atskiros sritys šokoladų, ledų ir zefyrų. Taip yra platu. Visko gal ir neišmoksiu, bet išbandyti tikrai yra ką“, – paaiškino ji.

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat Brigita pasidalijo ir savo svajone. Moteris jau yra sumąsčiusi savos desertinės idėją, kurią ateityje norėtų subrandinti ir įgyvendinti.

Pasak jos, tai turėtų būti specifinė desertinė, pasižyminti savo unikalumu ir individualiu dėmesiu kiekvienam į ją užsukusiam lankytojui:

„Norisi pagaminti tokį desertą, kad jį žmogus suvartotų čia ir dabar ir tam desertui nereikėtų kelias dienas ar net savaitę prabūti kažkur lentynose.

Man šviežumas ir kokybė daug reiškia. Labai griežtai laikausi visų laikymo sąlygų, o kuomet desertai patenka į vitrinas – viso to tu negali užtikrinti.“

REKLAMA
pasakiški gaminiai
Kiekvienam savo, man jos kepiniai nelabai, gal skanu, bet nei itin gražūs, nei originalūs. Nematau, kuo čia taip girtis išsijuosus.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų