žvyrkeliai

Dar visai neseniai, prieš keletą metų tik į postą atėjęs susisiekimo ministras griebė kuvaldą į rankas ir tėškė pareiškimą: sutvarkysim visus Lietuvos kelius. Ir svarbiausia – iki 2024 metų išasfaltuosim visus žvyrkelius. Atėjo 2024-ieji metai, o kaimiškose vietovėse gyvenantiems žmonėms smogė ministro pažadai ir prieš akis atsivėrė tikroji realybė. Kokia ta realybė, atskleidė TV3 laidos „Top 3“ žurnalistai.

2025 metais lėšų išasfaltuoti valstybinius žvyrkelius turėtų gauti visos savivaldybės – net ir tos, kuriose tokių kelių nėra, sako susisiekimo ministras. Mariaus Skuodžio teigimu, pastarosios finansavimą galėtų naudoti kitų valstybinių kelių tvarkymui.  „Visos gaus krepšelį tam tikrą. Jeigu netgi savivaldybėje nėra asfaltuotinų kelių, gaus krepšelį, kur galės nurodyti, kurį pirmą iš valstybinių kelių reikėtų šiaip sutvarkyti. Nes žvyrkelių ne visose savivaldybėse yra.

Kėdainių rajono gyventojai skundžiasi – besibaigiant žiemai ir nutirpus sniegui žvyrkeliai atrodo tarsi krateriai. Prastų kelių su žvyro danga yra visose seniūnijose, bet daugiausia skundų gaunama iš Josvainių, mat ten susidarė neeilinė situacija. Visgi seniūnijų seniūnai ramina – situacija keisis maždaug po mėnesio, kada keliai pradžius ir juos bus galima ne tik greideriuoti, bet ir remontuoti. Pastarosiomis dienomis gyventojai skundžiasi gatvele, kuri eina palei Angirių užtvanką.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) vertina galimybę žvyrkelių asfaltavimui pritaikyti mokslininkų siūlomą naują ir jau išbandytą technologiją, kuri šias išlaidas galėtų sumažinti maždaug du kartus. LAKD generalinis direktorius Marius Švaikauskas sako, kad technologija galėtų būti naudojama mažo intensyvumo kelių ar dviračių takų tiesimui.   „Mažo intensyvumo keliuose ar dviračių takuose galėtume naudoti tokias technologijas, tai mes per trumpiausius periodus įsivertinsime.

Panevėžio rajono gyventojai kenčia dėl pažliugusių žvyro kelių, nuolat taiso automobilius ir nebežino, ko griebtis, kad situacija pasikeistų. Per žiemą žvyrkelių būklę itin pablogino dažna orų kaita bei atlydžiai. Pasak gyventojų, kelius išdarko ne tik gamta, bet ir sunkiasvorės transporto priemonės. Žmonės įsitikinę, keliuose pastatyti svorį ribojantys kelio ženklai vairuotojams nė motais, rašo naujienų portalas JP.

Lietuvoje ateityje liks beveik penktadalis nežvyruotų kelių, sako susisiekimo ministras. Mariaus Skuodžio teigimu, šios dalies kelių asfaltuoti neapsimoka, nes jais pravažiuoja per mažai automobilių.   „Susitvarkome tiltus, kurių šiandien turime 73 prastos būklės, ir tada klausimą sprendžiame dėl žvyrkelių. 2035 metais galima viską sutvarkyti, kad liktų 18 proc.

2022 metais Lietuvoje bus išasfaltuota apie 130 km žvyrkelių, o per 2021–2024 metus – apie 500 km, sako susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.    „Su Kelių direkcija įvertinome visą žvyrkelių tinklą, einantį per gyvenvietes, identifikavome dar 40 km, kuriuos ekonomiška ir racionalu būtų asfaltuoti. Tai turime planą, kad su šiais metais bus 500 km išasfaltuota iki 2024 metų“, – Seimo Ekonomikos komitete svarstant 2022-ųjų valstybės biudžetą sakė J. Skačkauskas.

Iki 2024-ųjų galima išasfaltuoti beveik visus žvyrkelius, einančius per kaimus, kur gyvena ne mažiau kaip 10 žmonių, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Tikrai galime iki 2023 metų, iki 2024 metų išasfaltuoti visas gyvenvietes, valstybinius žvyrkelius per gyvenvietes, kuriose gyvena virš 10 gyventojų, ir šitą klausimą praktiškai uždaryti“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė ministras.

Valstybinės ir vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimui šiemet numatoma skirti 110 mln. eurų tikslinį finansavimą – beveik tokį pat, kaip 2019 metais, kai skirta 109,345 mln. eurų. Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP) sąmatai trečiadienį pasitarime pritarė Vyriausybė, o kitą savaitę jai turėtų būti galutinai pritarta posėdyje. Valstybinės reikšmės rajoniniams žvyrkeliams asfaltuoti numatoma skirti 90 mln. eurų – 9,4 proc.

Žvyrkelių asfaltavimui ir vietinės reikšmės kelių remontui skirtos lėšos daugumai savivaldybių mažėja, tačiau vienintelės Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybės sulauks kiek didesnio finansavimo nei pernai, antradienį rašo naujienų portalas 15min.lt. Portalas, remdamasis Kelių direkcijos skaičiavimais, teigia, kad daugiausia – 41 proc. arba 1,3 mln. eurų – sumažės Panevėžio miestui skirtas finansavimas. Zarasų savivaldybė neteks 30 proc. – 348 tūkst.

Vyriausybei ir Seimui įšaldant dalį 2020 metų Kelių programos lėšų ir jas skiriant kitoms būtinoms valstybės išlaidoms, Automobilių kelių direkcija sako kitais metais nepaskelbsianti naujų valstybinės reikšmės kelių rangos konkursų. Tai reiškia, kad nebus išasfaltuota apie 230 kilometrų žvyrkelių. „Atsižvelgus į tai, kad 2020 metams numatoma įšaldyti 138,7 mln.

Lietuvos automobilių kelių direkcija tinkamai surengė žvyrkelių kapitalinio remonto konkursus, todėl jai neturėjo būti skirta 30 tūkst. eurų bauda, nutarė Aukščiausiasis Teismas. LAT praėjusią savaitę panaikino direkcijai nepalankius žemesnės instancijos teismų sprendimus. Pasak teismo, konkursuose nedalyvavusi bendrovė „KTD group“ abstrakčiai ginčijo jo reikalavimus, nepateikė konkretesnių įrodymų, kad buvo pažeistos jos teisės ar ji turėjo blogesnes sąlygas nei konkurentai.

Naujasis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius teigia, kad jo veiklos prioritetas yra kaimo kelių asfaltavimas. Tarp kitų prioritetų jis įvardijo kelių sektoriaus skaidrumą ir mobiliojo 5G ryšio plėtrą. „Paminėčiau žvyrkelių programą. Mes jau analizavome ne su viena įmone ir siūlysime iš žvyrkelių programos prioritetą teikti kaimo kelių asfaltavimui“, – spaudos konferencijoje sakė J. Narkevičius. „Tie kaimai, kurie nesulaukia savo eilės, jiems bus suteiktas prioritetas.

Lietuvos savivaldybėms vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimui paskirstyta 10 mln. lėšų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP). Lėšos bus skiriamos visoms 55 paraiškas pateikusioms savivaldybėms. Pasak susisiekimo ministro Roko Masiulio, vietinės reikšmės žvyrkeliams skirtos lėšos turėtų tapti rimtu postūmiu gerinant vietinės reikšmės kelių kokybę.

Dešimtims kelių ir gatvių remontuoti visoje Lietuvoje netrukus bus paskirstyta 10 mln. eurų. Susisiekimo ministerija parengė planą, kur kokie keliai bus tvarkomi šiais metais. Ministerijos parengtam nutarimo projektui dar turės pritarti Vyriausybė.

Per dvejus metus daugiau kaip šimtas duobėtų ir dulkėse paskendusių žvyrkelių Lietuvoje virs asfaltuotais keliais. Europos Sąjungos paramos bei Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis, per 2016-2017 metus numatoma asfaltuoti apie 591 kilometrą žvyrkelių Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus regionuose. 476 km trumpų žvyrkelio atkarpų tarp jau asfaltuotų kelio ruožų virs asfaltu.

Ruduo – laikas, kai dienos trumpėja, vis dažniau išsitraukiame lietsargį, o gatves užplūsta po vasaros atostogų grįžę moksleiviai. Tačiau tai tampa tikru iššūkiu vairuotojams, kuriems, pablogėjus eismo sąlygoms, reikia saugotis gausesnio eismo dalyvių skaičiaus. Profesionalus ralio lenktynininkas Dominykas Butvilas pastebi, kad Lietuvos keliuose daromas didžiulis darbas gerinant eismo saugą. „Jau vien statistika rodo, kad rudenį ženkliai padaugėja eismo įvykių.

Svarbiausia transporto sektoriaus dalis Lietuvoje yra automobilių keliai. Šiuo metu bendras Lietuvos kelių tinklo ilgis siekia daugiau kaip 21 tūkst. kilometrų. Pagal kelių įstatymą, keliai skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės. 2010 metų sausio m. 1 dienos duomenimis, valstybinės reikšmės kelių, kurių danga yra žvyras, ilgis Lietuvoje buvo 7604,084 kilometro.

Dėl dažno ir gausaus lietaus kaimo keliai pasidarė sunkiai išvažiuojami net vasarą. Permaininga šių metų vasara parodė, kokia prasta mūsų kelių būklė. Vis dažniau prašniokščiančios liūtys žvyrkelius paverčia pliure. Už vietinius kelius atsakingų seniūnijų darbuotojai tvirtina,kad žvyruoti keliai tik prastės. Dėl tokios padėties bei prognozių jau rimtai supyko Kelmės rajono ūkininkai.

Draudikų užsakymu atliktoje Lietuvos vairuotojų apklausoje paaiškėjo, kad daugiau nei pusė – 52 proc. automobilių savininkų norėtų apsidrausti nuo stiklų pažeidimų, bet iki šiol visų automobilio stiklų apsauga buvo siūloma tik kartu su kasko draudimu. „Automobilio stiklai gali įdužti ar įskilti nuo mažiausio akmenuko, dideliu greičiu išlėkusio iš po kito automobilio ratų.