žvalgybos kontrolierius

Žvalgybos kontrolierius Nortautas Statkus ketvirtadienį paskirtas tarnybos vadovu. Per slaptą balsavimą už jo kandidatūrą balsavo 80 parlamentarų, keturi buvo prieš, aštuoni susilaikė. N. Statkus anksčiau teigė, kad svarbiausias jo pastarųjų kelių mėnesių darbas bus įkurti įstaigą. „Tikiuosi visą dokumentaciją paruošti per tris-keturis mėnesius, bet paskui tai priklausys nuo kitų kompetentingų institucijų, kurios vertina, sertifikuoja įslaptintos informacijos sistemas, patalpas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako antrojo žvalgybos kontrolieriaus ieškosianti labiau susijusio su žmogaus teisių sritimi, o tam gali teikti koreguoti įstatyme kontrolieriui keliamus reikalavimus. „Po pirmojo kontrolieriaus pristatymo, jo pokalbių frakcijose paaiškėjo, kad yra didelis Seimo narių lūkestis, kad antrasis kontrolierius būtų labiau iš žmogaus teisių srities, šiuo metu ieškau racionaliausio sprendimo“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Seimo pirmininkė.

Antradienį Seime prisiekė pirmasis šalies istorijoje žvalgybos kontrolierius Nortautas Statkus. Prisiekęs jis pradės eiti pareigas. „Svarbiausia yra objektyvumas, nešališkumas, teisės viršenybės paisymas ir, žinoma, politinis neutralumas, pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms. Visi šitie principai, kurie yra įvardyti Žvalgybos kontrolieriaus įstatyme“, – Seime žurnalistams sakė N. Statkus, paklaustas apie svarbiausius naujų pareigų aspektus.

Seimas, atsižvelgdamas į Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teikimą, nusprendė paskirti dr. Nortautą Statkų Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriumi, rašoma pranešime. Po slapto balsavimo už jo kandidatūrą balsavo 81 Seimo narys, prieš – 19, susilaikė 13 parlamentarų. N. Statkus tapo pirmuoju šalies istorijoje paskirtu žvalgybos kontrolieriumi. Iki šiol N. Statkus dirbo Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju.

Darbo Valstybės saugumo departamente (VSD) patirtis būsimam žvalgybos kontrolieriui yra pliusas, sako į šias pareigas antradienį Vidaus reikalų ministerijos vyriausiąjį patarėją, buvusį saugumo pareigūną Nortautą Statkų teikianti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį parlamente pateiks žvalgybos kontrolieriaus kandidatūrą. Į šias pareigas siūloma skirti Vidaus reikalų ministerijos vyriausiojo patarėjo, buvusio Valstybės saugumo departamento pareigūno Nortauto Statkaus kandidatūrą. Seimo pirmininkės teigimu, tai – vienas reikšmingesnių skyrimų, nes kuriama nauja ombudsmeno tarnyba, kuri turi sustiprinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą Lietuvoje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako turinti kandidatus į žvalgybos kontrolierius, bet juos įvardins registravusi teikimus, prieš kovo 10 dieną prasidedančią eilinę pavasario sesiją. Aš turiu kandidatus, bet kadangi iki kovo 10 dienos nebus tokios neeilinės sesijos, kur būtų galima pateikti kandidatus, prieš pat kovo 10 dieną įvardinsiu“, – BNS šią savaitę sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Prezidentas Gitanas Nausėda prieš Kalėdas gavo nemalonią Seimo dovanėlę: politikai mobilizavosi ir per vieną dieną atmetė šalies vadovo veto Žvalgybos kontrolierių įstatymui. Tai reiškia, kad Lietuvoje atsiras visiškai nauja Žvalgybos kontrolierių įstaiga, prižiūrėsianti civilinę ir karinę Lietuvos žvalgybą – Valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą.

Seimo nariai pritarė visiškai naujos Žvalgybos kontrolierių įstaigos sukūrimui, kuri turėtų prižiūrėti Lietuvos civilinę ir karinę žvalgybą. Tačiau mūšis dar nebaigtas, nes prezidentas Gitanas Nausėda savo patarėjų lūpomis ne kartą yra išsakęs itin kritišką nuomonę, kad tokia institucija galėtų pasinaudoti Lietuvai priešiškos jėgos. Plenariniame posėdyje už naujos institucijos sukūrimą balsavo 91 parlamentaras. Tam, kad įstatymas įsigaliotų, reikia prezidento pritarimo.

Valdantiesiems su kai kuriais opozicijos atstovais sutarus kurti Žvalgybos kontrolierių įstaigą, kuri prižiūrėtų Valstybės saugumo departamentą bei Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą, prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius sako atvirai: tokio kontrolieriaus egzistavimas sudarytų prielaidas politinei įtakai, gali sukelti visuomenės ir užsienio partnerių nepasitikėjimą Lietuvos žvalgyba, tuo gali pasinaudoti mūsų šaliai priešiškos jėgos.

Nesutarimai tarp Prezidentūros ir valdančiųjų konservatorių kartais būna asmeninio pobūdžio, kartais dalykiniai, bet artimiausiu metu žiūrovai vėl gali išvysti susirėmimą. Naujas galimas nesutarimų objektas – Seimo narių iniciatyva sukurti Žvalgybos kontrolierių įstaigą, kuri prižiūrėtų Valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą. Seime svarstoma, kad egzistuoja apie 80 proc. tikimybė, jog Seimo sprendimas susilauks prezidento veto.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia palaikantis politikų iniciatyvą įkurti žvalgybos kontrolieriaus institutą. „Departamentas palaiko idėją dėl žvalgybos ombudsmeno atsiradimo, tačiau detaliau bus galima apie tai kalbėti, kai bus parengti įstatymų projektai“, – teigiama BNS perduotame VSD komentare.