žuvininkystė

Akvakultūros sektoriaus atstovai iki liepos 22 d. kviečiami kreiptis paramos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos priemonę „Gamybinės investicijos į tvarią akvakultūros gamybą ir susijusias pridėtinę vertę kuriančias veiklas“. Nuo gegužės 6 d. iki liepos 22 d. akvakultūros sektoriaus atstovai gali teikti projektų įgyvendinimo planus Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pagal priemonę „Gamybinės investicijos į tvarią akvakultūros gamybą ir susijusias pridėt...

2025 m. įsigalios nauja kormoranų populiacijos kontrolės tvarka ir nustatytas skaičius, kiek šių paukščių galės naikinti žuvininkystės ūkiai, praneša Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Darius Mikelaitis. Pasak jo, šiais metais dar bus taikoma tvarka, kai kormoranus naikinti leidžiama tik tam tikru periodu.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) 2024 m. kviečia žuvininkystės sektoriaus atstovus kreiptis paramos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos priemones. Taip pat NMA atkreipia dėmesį į dažniausiai pasitaikančias klaidas, teikiant prašymus skirti paramą ir įgyvendinant projektus, bei teikia aktualią informaciją, kaip jų išvengti.

Žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje pernai susidarė 718,3 tūkst. tonų atliekų – palyginti su 2020 metais, jų kiekis sumažėjo 17,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra, remdamasi kas dveji metai atliekamo tyrimo duomenimis. Per pastaruosius dešimt metų atliekų susidarymas žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje nuolat mažėjo, ir 2022 metais, palyginti 2012 metais, sumažėjo 1,8 karto. Pernai miško kirtimų, daržininkystės ir mišrios komunalinės atliekos sudarė 55,6 proc.

Kazlų Rūdojs tvenkinyje masiškai išgaišus žuvims, aplinkos ministras Simonas Gentvilas mato būtinybę peržiūrėti užtvankų naudotojų atsakomybę, aprūpinti Žuvininkystės tarnybą reikiama įranga.

Šilutės rajone meškeriotojui pasisekė pagauti gyvenimo laimikį – milžinišką, beveik pusšimčio kilogramų, šamą. Nors vyras buvo nepasiruošęs ir meškeriojo su tam nepritaikyta meškere, bet po ilgų grumtynių beveik dviejų metrų ilgio upių galiūną vis dėlto įveikė. „O, kokią žuvelę atnešė. Nemoku net pasakyti, va, aš jos net neatplėšiu nuo žemės. Ji yra kokių 2 metrų. Kokie 40 kilogramų bus drąsiai, jeigu ne daugiau“, – stebisi didelę žuvį sugavęs meškeriotojas.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusi Danijos kapitalo žuvų perdirbimo įmonė „Espersen Lietuva“ mažina pajėgumus ir atleidžia dalį darbuotojų, nes mažėja produkcijos paklausa, svyruoja žaliavų, transporto bei energijos kainos, sako gamyklą valdančios Danijos grupės „Espersen“ prezidentas Klausas B. Nielsenas. „Espersen“, kaip ir daugelis kitų įmonių, nuo 2022 metų vasaros pabaigos susidūrė su mažėjančia produktų paklausa.

Lietuvai sieksiant penktadaliu padidinti žuvies vartojimą ir daugiau žuvų užauginti akvakultūros fermose, o ne sužvejoti jūroje, tam artimiausiais metais skirta daugiau kaip 87 mln. eurų. Europos Komisija patvirtino Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 metų programą, kuriai skirta daugiau kaip 87 mln. eurų, iš jų 61,2 mln. eurų – Europos Sąjungos parama, pranešė Žemės ūkio ministerija.

Nuo rugpjūčio 8 d. iki rugsėjo 20 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonę „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas.

Nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 30 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) bus renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos (Veiksmų programos) antrojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą.

Iki rugpjūčio 31 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonę „Rinkodaros priemonės“ (Priemonė). Priemonės tikslas – žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo gerinimas.

Su Lietuvos vėliava plaukiojantis antras didžiausias žvejybinis traleris pasaulyje prie Prancūzijos krantų pametė 50-ties tonų laimikį. Apie 100 000 negyvų žuvų užklojo didžiulį vandenyno paviršiaus plotą ir sukėlė pasipiktinimo bangą Prancūzijoje. Lietuvos laivas kaltinamas, kad žuvis pametė tyčia. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad Lietuva aplinkybėms išsiaiškinti jau pradėjo tyrimą.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pirmadienį vyksta į Briuselį, kur su Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrais tarsis dėl Lietuvos kiaulininkystės problemų bei prekybos su Kinija. Pasak K. Navicko, situacija dėl kiaulienos tebėra sudėtinga, todėl būtina atidžiai stebėti padėtį rinkoje, o Europos Komisija (EK) turi būti pasiruošusi imtis paramos priemonių, jei situacija toliau blogėtų.

Žuvavaisininkams – pats darbymetis. Jie, tam kad išsaugotų lašišas ir šlakius, kurie dar praėjusio amžiaus pabaigoje Lietuvoje buvo arti išnykimo ribos, veisia jas dirbtiniu būdu.  Tam, kad išsaugotų lašišas ir šlakius Lietuvos upėse, Švenčionių rajono, Meškerinės kaimo žuvivaisininkai jas dirbtinai veisia, o pavasarį žuvys pakliūna į laukinę gamtą – Lietuvos upes. O viskas prasideda nuo baseinų, į kuriuos suleidžia upėse pagautas lašišas ir šlakius.

Europos Komisijai paskelbus kitų metų žvejybos kvotas, Lietuvos žvejai neslepia pasipiktinimo. Briuselyje nuspręsta perpus sumažinti silkės kvotą, dar metams uždrausta žvejoti menkę, o lašišas bus galima į krantą parplukdyti tik tas, kurios jūroje atsidūrė paleistos žmonių. Taip komisija siekia atkurti nykstančias Baltijos žuvų rūšių populiacijas, o žvejai jau džiauna tinklus ir į dokus tempia laivus. Baltijoje sugaunamos žuvies kitąmet ant stalų bus mažiau.

Žuvininkystės sektoriui pernai ne karantinas kėlė daugiausiai rūpesčių, bet prekybininkų sprendimas nebeprekiauti gyva žuvimi. Tačiau kai kurie žuvų augintojai nenuleido rankų, atidarė perdirbimo cechą, priėmė daugiau darbuotojų ir dabar džiaugiasi parduodantys daugiau žuvies. Ignalinos rajone, Didžiasalio seniūnijoje, įsikūrusių „Birvėtos tvenkinių“ direktorė Edita Brukštuvienė pasakojo, kad pernai buvo sudėtingi metai ir visai ne dėl koronaviruso pandemijos.

Ruduo – ne tik rudų lapų ir derliaus nuėmimo metas, bet ir pats mūsų vandens telkinių įžuvinimo darbymetis. Šiemet į mūsų ežerus ir upes jau įleista kone 9 mln. įvairiausių žuvų jauniklių: lydekų, lynų ir dinozaurus primenančių eršketų. Būtent pastaraisiais ir kviečiame pasigrožėti. Išties egzotiška žuvis, kuri dabar nykstanti, o anot mokslininkų kadaise karaliavo mūsų upėse ir užaugdavo iki 200 kg.

Prasidėjus rudeninei lašišų, šlakių ir upėtakių migracijai, ne visos šalies upės šioms žuvims yra įveikiamos. Anykščiuose nuo vasaros užsitęsus užtvankos skydų remontui, neršti migruojančioms žuvims neįveikiama kliūtimi tapo žuvitakis. Daugiau nei 100 metų senumo Anykščių užtvanka vėl sulaukė remonto. Vasaros viduryje sugedus skydų pakėlimo mechanizmui, laikinai liko neveikiantis čia esantis žuvitakis.

Seimas iš naujo nesvarstys prezidento Gitano Nausėdos vetuotų Žuvininkystės įstatymo pataisų, leidžiančias žvejybos kvotas verslinei žvejybai vidaus vandenyse suteikti ne aukciono būdu. Seimas persigalvojo ir nutarė laikyti pataisas nepriimtomis. Už tai antradienį balsavo 74 Seimo nariai, o jų svarstymo iš naujo siekė 39 parlamentarai.   Konservatorius Mykolas Majauskas tikino, kad pataisos skirtos „siaurai grupei“.  „Mes tokių pataisų neturėjome priimti“, – sakė jis.

Žuvininkystės ūkis Vasaknose, Zarasų rajone, elgiasi įžūliai ir nepaiso nurodymų saugoti retų upinių žuvėdrų populiaciją. Apskųsti žuvininkai ginasi specialiai žuvėdrų nenaikinantys – tai saugomi paukščiai jiems daro šimtatūkstantinius nuostolius. Didžiulis ūkis nieko nenori girdėti ir apie saugomai rūšiai įsteigtą teritoriją. Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos ilgametė ekologė Daiva Norkūnienė rodo iš paukščio skrydžio darytas nuotraukas.

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo birželio pabaigoje Seimo priimtą Žuvininkystės įstatymą, leidžiantį žvejybos kvotas verslinei žvejybai vidaus vandenyse suteikti ne aukciono būdu, ketvirtadienį pranešė prezidentūra.

Milijonus metų skaičiuojančiais ledkalniais, snieguotais kalnais, ūkanotomis stepėmis ir nepamirštamu vasarišku grožiu pasaulyje žinoma Aliaska turi dar vieną privalumą, apie kurį nedaugelis girdėję. Šioje JAV valstijoje taikomas tvarios žvejybos modelis.  Tai reiškia, kad jūros gėrybės yra prižiūrimos ir žvejojamos tik atsižvelgiant į tvarios žvejybos praktiką, kuri užtikrina žuvų populiaciją ateities kartoms. Kitaip tariant, perteklinė žvejyba čia neegzistuoja.

Rytoj, gegužės 21 d., bus paminėta Pasaulinė žuvų migracijos diena. Jos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į migruojančių žuvų svarbą vandenų ekosistemoms, žvejų bendruomenėms, turizmui, ekonomikai, į būtinybę išsaugoti natūralias, užtvankomis nepertvertas upes. Vis dėlto dėl artėjančių pataisų kyla grėsmė, kad Lietuvoje žuvų liks vis mažiau.

„Lietuvos žuvininkystės įmonės jau gali ruoštis lietuviškų žuvies produktų eksportui į Braziliją – šiandien Lietuva informuota apie gautą Brazilijos žemės ūkio, gyvūnų ir maisto ministerijos suteiktą leidimą įvežti lietuvišką žuvies produkciją“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Pasak premjero, dėl šio leidimo derybos su atsakinga Brazilijos institucija užtruko beveik dvejus metus.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Žuvininkystės tarnybos duomenimis, daugėja žvejybos pažeidimų Baltijos jūroje. Įsigaliojus naujam Žuvininkystės įstatymui, greta jau taikomų piniginių nuobaudų už pažeidimus pradedami skaičiuoti baudos taškai. Surinkus tam tikrą jų skaičių, žvejybos įmonės gali netekti leidimų žvejoti. Iš 100 Lietuvos žvejybos laivų tik maždaug dešimtadalis išplaukia į tolimesnius vandenis.

Marius Eidukonis Prieš pat Kalėdas Seime buvo priimtos Žuvininkystės įstatymo pataisos, kurioms pritarė 59 parlamentarai, o joms itin priešinosi Aplinkos ministerija. Pirmomis šių metų dienomis Prezidentė Dalia Grybauskaitė parlamento patvirtintą įstatymą vetavo ir, pateikusi savo pastabas, grąžino Seimui tobulinti.

Gediminas Stanišauskas Piktnaudžiavimu tarnyba įtartas, bet vėliau visiškai išteisintas valstybės tarnautojas nuo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuslėpė savo turto deklaracijas. Žemės ūkio ministerijai pavaldžios Žuvininkystės tarnybos vienas iš vadovų Aidas Adomaitis šiuo metu patarinėja darbo grupei, formuojančiai oficialią Lietuvos poziciją žuvininkystės klausimais, kol šalis pirmininkauja ES Tarybai.

Estijos žvejybos sektorių stiprins Lietuvos ištekliai - naudodamiesi sumaištimi Lietuvos žuvininkystėje, estai didina turimus žuvų sugavimo limitus ir įtaką rinkoje. "Lietuvos žinios" rašo, kad pastaruoju metu filialus Klaipėdoje įsteigusios Estijos bendrovės "Ramsun" ir "Monistico" iš lietuvių jau įsigijo 4 žvejų laivus, ir šie iš uosto išplaukė su žvejybos kvotomis.

Ši istorija – apie gana senus įvykius. Ji prasidėjo prieš 60 metų, tačiau griaunanti banga, kurią sukėlė tie įvykiai, atsirito iki mūsų dienų. Tai istorija apie įvykius, vykusius toli nuo mūsų – Afrikoje. Taigi, už kelių tūkstančių kilometrų; bet kažkas panašaus gali nutikti bet kur – ir Amerikoje, ir Azijoje ir pas mus, ir bet kada.

Nors iki metų pabaigos liko dar visas mėnuo, Baltijos jūroje dirbantys mūsų žvejai neabejoja, kad nesugebės išgaudyti šiais metais Lietuvai skirtos menkių kvotos ir taip praras 10 mln. litų, rašo "Respublika". Jei neįvyks stebuklas ir gamta nepasigailės, jos neišnaudoti liks ne kokie nors keli ar keliolika menkų procentų, o net pusė. Pasak pačių žvejų, to dar niekada nėra buvę.

Žuvų augintojų teigimu, jau keleri metai žuvies suvartojimas Lietuvoje beveik neauga – greičiau mažėja, ES rinka perpildyta, todėl ieškoma naujų pirkėjų. Keturios Lietuvos žuvininkystės bendrovės gavo licencijas dalį tvenkiniuose išaugintos žuvies produkcijos  parduoti Rusijoje. Lietuviški karpiai iš Zarasų rajono žuvininkystės ūkio į Sankt Peterburgo ir Maskvos parduotuves dar neiškeliavo. Eksportui tik rengiamasi. Tačiau dėl augančio eksporto lietuvių Kūčių stalas tikrai nenukentės.

Praėjusią savaitę Anykščiuose lankėsi didelė grupė investuotojų, kurie susitiko su vietos verslininkais, suinteresuotais tokios gamyklos įsteigimu čia. Paprašyti plačiau pakomentuoti savo ketinimus, tiek investuotojai, tiek vietos verslininkai tai daryti kol kas atsisakė. „Mums nereikia jokios pagalbos, jokios reklamos ir jokių vietos politikų „šakalių kaišiojimo į mūsų ratus“. Anykščiuose mes turime verslo partnerių, kurie pajėgus mūsų projektą įgyvendinti.

Produkcijai realizuoti naujos rinkos ieškančios Lietuvos įmonės šį pavasarį žengė dar vieną žingsnį. Balandžio pabaigoje grupė Nacionalinės žuvų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos narių pirmą kartą dalyvavo Briuselyje (Belgija) vykusioje tarptautinėje didžiausioje Europoje žuvies produktų parodoje „European Seafood Exposition“. Apie tai kalbėjomės su asociacijos direktoriumi Vytautu Andriuškevičiumi.

Beveik 4 mėnesius dėl prastų orų žvejoti negalėję pajūrio žvejai pastarosiomis dienomis prigaudė tiek menkių, kad neturi, kur jų dėti. O žuvies perteklius numušė jos kainas aukcione. Tačiau turguje menkė pirkėjams kainuoja beveik tiek pat, kiek ir anksčiau – iki šio didžiulio laimikio, praneša LTV „Panorama“. Menkes Baltijos jūroje žvejoja 25 laivai. Beveik keturis mėnesius jie prastovėjo uoste – išplaukti neleido prasti orai. Tris pastarąsias dienas laivai grįžo lūžtančiais triumais.

Nuo balandžio brangsta mėgėjiškos žūklės leidimai. Žvejai dėl to nesijaudina ir tikisi, kad už didesnius surinktus mokesčius bus įveista daugiau žuvies. Dzūkijos didieji Metelio ir Dusios ežerai, užšąlantys vėliausiai, traukia poledinės žūklės mėgėjus. Ledo storis siekia dvidešimt centimetrų. Žvejai, nesibijantys speigo, sako žvejojantys bet kokiu oru. Jie nesibaimina ir nuo kovo pabaigos brangstančių mėgėjiškos žūklės leidimų. Nuo trylikos litų už metus jie pabrangs keturis kartus.

Iš verslo pasitraukus daliai Kuršių marių žvejų, priešingai nei tikėtasi, likusių įmonių ir sugavimai, ir uždarbis krito. Žvejai sako, kad įvykdyta reforma naudinga tik Kaliningrado srities žvejams. O anksčiau šviežia žuvimi viliojusių mažų miestelių gyventojai teigia, kad dabar jų vieta jokiems turistams nebus įdomi. Dar prieš porą metų užsukus į nuo seno garsėjantį Pamario krašto žvejų miestelį Dreverną būdavo galima nusipirkti šviežių, Kuršių mariose sugautų žuvų.

Nedaug trūko, kad premjero Andriaus Kubiliaus patarėjui Virgiui Valentinavičiui vėl būtų tekę veržtis į prokuratūrą ar kitą tarnybą ir griebti į rankas dar vieną „Mailiaus bylą“, o galbūt niekas nieko ir nebūtų pastebėjęs. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) paunksnėje įsikūrusių „žuvininkų“ apetitai įspūdingi. Reikalingi nauji džipai, milijonai įvairaus pobūdžio administravimams bei viešinimams. Projektas, kurio nepasirašys „Ministras projekto nepasirašys.

Prie Kanados krantų pagautų retų mėlynųjų omarų porelė buvo pavadinta ateinantį mėnesį Kanadoje ir Jungtinėse Valstijose viešėsiančių Didžiosios Britanijos princo Williamo ir jo žmonos Catherine garbei, skelbia Britanijos žiniasklaida. Šiuo metu omarai Williamas ir Catherine gyvena Kanados žuvininkystės muziejuje. Abu omarai iš tiesų yra patelės, tačiau tai nesutrukdė vieną iš jų pavadinti vyrišku vardu.

Japonijos žuvininkystės ministerija paskelbė, kad žuvyse, pagautose netoli Fukušimos branduolinės jėgainės, kuri nukentėjo per pragaištingą žemės drebėjimą ir cunamį, rastas didelis kiekis radioaktyvaus jodo ir cezio, antradienį pranešė naujienų agentūra „Kyodo“. Viename kilograme tobių, pirmadienį pagautų prie Kitaibarakio miesto, Ibarakio prefektūroje, buvo 526 bekereliai radioaktyvaus cezio (500 bekerelių daugiau nei leistina norma) ir 1 tūkst. 700 bekerelių jodo.

Vis kylant nepasitenkinimui dėl žvejybos kvotų skirstymo, žvejai norėtų, kad šis darbas būtų perduotas į jų pačių rankas. Pageidaujama vadovauti ir Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionui, rašo „Vakarų ekspresas“. Pasak Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko Alfonso Bargailos, Europos Sąjungos teisės aktai leidžia žvejams patiems skirstyti kvotas. Šiuo metu Lietuvoje jas skirsto Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Mokslininkai pirmą kartą surinko laukinėje gamtoje rastus ungurių kiaušinėlius. Tikimasi, kad padės atskleisti šių žuvų neršimo įpročius gaubiančią paslaptį. Japonijos ekspertų teigimu, atradus, kaip ir kur unguriai deda kiaušinėlius, bus galima sukurti naujas technologijas, padėsiančias šias žuvis, kurios, graikų filosofo Aristotelio įsitikinimu, spontaniškai atsirado iš purvo, veisti fermose.

Europos Komisijai pripažinus Utenos regioną žuvininkystės regionu, vietos verslininkai parengė strategiją, kaip jį padaryti konkurencingą. Ruklių kaime šamus auginantis verslininkas sako, kad šią ūsotą žuvį auginti perspektyvu, tačiau savo lėšomis plėstis vis sunkiau, todėl verslininko akys krypsta į Europos Sąjungos paramą.

Žvejyba. Jūsų galvoje ką tik turėjo šmėstelėti viena mintis iš dviejų: arba atitrūkęs nuo darbų įsivaizdavote vieną didžiausių malonumų – save sėdintį prie upės su meškere rankose, arba pasijutote nuviltas: kodėl visi tą žvejybą taip sureikšmina? Kad ir ką begalvotumėte – vasara žvejybai tinkamiausias metas: žvejoti pigiau negu žiemą.

Didelė dalis Europos Sąjungos (ES) paramos buvo naudota laivų talpai didinti, o tai paaštrino besaikio žuvavimo problemą, rodo tyrimo rezultatai. Kaip rašo „The Ecologist“, ES subsidijos buvo naudojamos sparčiai nykstančių žuvų (menkių ar melsvojo tuno) žvejybai tobulinti. Tai rodo dviejų kompanijų – „The Poseidon Aquatic Resource Management“ bei „Pew Environment Group“ – atlikto tyrimo rezultatai.

Pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos priemones iki šių metų gruodžio vidurio išmokėta 19,6 mln. litų paramos, kitąmet ji bus didinama. Paramos žuvininkystei administravimas tik įsibėgėja, tad kitais metais Lietuvos žvejus, žuvininkystės produktų perdirbėjus ir akvakultūra užsiimančias įmones turėtų pasiekti dar didesnė parama.

Įsibėgėjus pasaulio finansų krizei, užsienio verslininkai ėmė žvalgytis į Lietuvą. Tai, kad mūsų šalies rinka vis labiau domina kitų valstybių kompanijas, patvirtina ir užsienio verslininkams skirto verslo informacijos portalo businesslithuania.lt duomenys. Nuo praėjusių metų rugsėjo iki šių metų vasario mėnesio tinklalapio lankomumas padidėjo apie 40 proc. – nuo 35 tūkst. iki 50 tūkst. apsilankymų per mėnesį.