žolininkas

Atšalus orams yra itin svarbu stiprinti savo organizmą. Tai galima daryti ir natūraliais būdais: gerti vaistažolių arbatas, valgyti džiovintus augalus, kuriuose gausu vitaminų ir prieš uždegimą veikiančių medžiagų.   Apie tai, kokias žoleles šiuo metu reiktų rinkti ir kokia jų nauda, tv3.lt portalui pasakoja vaistažolininkas, VDU ŽŪA Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros mokslininkas ir dėstytojas, lektorius dr. Marius Lasinskas.

Atšalus orams yra itin svarbu stiprinti savo organizmą. Tai galima daryti ir natūraliais būdais: gerti vaistažolių arbatas, valgyti džiovintus augalus, kuriuose gausu vitaminų ir prieš uždegimą veikiančių medžiagų. Apie tai, kokias žoleles šiuo metu reiktų rinkti ir kokia jų nauda, tv3.lt portalui pasakoja vaistažolininkas, VDU ŽŪA Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros mokslininkas ir dėstytojas, lektorius dr. Marius Lasinskas.

Vasara – laikotarpis, kuomet gamta žmogų apdovanoja geriausiomis gėrybėmis, saulė šildo savo spinduliais ir aprūpina organizmą reikiamais vitaminais. Tačiau atėjus rudens pabaigai, vis labiau pastebime prastėjančią nuotaiką, kartas nuo karto atsirandančias sveikatos bėdas ir kitus negalavimus. Vis labiau artėjant lėtam žiemos periodui gali net ir atrodyti, kad visos negandos tik kaupiasi į bendrą katilą.

Vasara jau baigėsi, tačiau vaistažolių pievose ar miškuose dar tikrai galima rasti. Žolininkas Marius Lasinskas rekomenduoja suskubti prisirinkti augalų, kurie privalo būti jūsų vaistinėlėse. Siauralapis gaurometis – vaistažolė, kurią žolininkas giria labiausiai, nes ji ne tik padeda stiprinti imunitetą ar atėjus rudens ir žiemos negandoms kovoja su peršalimu, bet ir stiprina nervų sistemą. Antroji vaistažolė, kurią žolininkas vadina vitaminų karaliene – dilgėlė.

Žolinė – vieniems tai šventė, kurios metu yra šventinamos vaistažolės, prisimenama dalis protėvių papročių, o kitiems – tik dar viena nedarbo diena arba „ilgasis savaitgalis“. Vis dėlto Žolinės metu – naudinga pasirūpinti artėjančiu rudens, žiemos sezonu, kuomet po vasaros linksmybių grįžta vėsūs orai ir dažniau nei įprastai kimbančios ligos.

Ir maistas, ir vaistas – taip apie miškuose jau augančias poniabudes kalba liaudies medicinos žinovai, šiems grybams priskirdami stebuklingas galias. Jie stiprina imunitetą, slopina sąnarių uždegimus ir net didina vyrų potenciją ir moterų vaisingumą. O jei suvalgyta ir nepadės, tai bežiūrint, kaip keičiasi subrendusiuos poniabudės išvaizda, gali tikrai kilti erotinių minčių. Grybauti į Buktos mišką netoli Marijampolės išsiruošęs Kęstutis į kibirą krauna poniabudes.

Ar jau pakankamai pasiruošėte vaistažolių žiemai? Jei nespėjote – dar pats metas suskubti rinkti siauralapį gaurometį. O jis, kaip sako žolininkai, stebuklingas augalas – nuo nervų, nuo galvos skausmų, skrandžio negalavimų ir net vėžį gydo. Tinka šviežias, džiovintas ir fermentuotas. Vaistažolininkas Marius Lasinskas į pintinę krauna siauralapio gauromečio lapus. Dabar dar metas juos rinkti. O žiedai jau baigia nužydėti, tad atsargiai, kad išdžiūvę pūkais nevirstų.

Vaistažolių sostine vadinamuose Švenčionyse surengtas netradicinis čempionatas – dėl geriausiųjų ir greičiausiųjų titulo varžėsi ne sportininkai, o Aukštaitijos krašto vaistažolių rinkėjai. Šešiolika komandų lygiai per valandą turėjo surinkti dvidešimt penkių rūšių žoleles. Varžėsi ir profesionalai, ir mėgėjai. Žolininkė Rasa tuoj po starto vaistažolių dairosi ant Kačėniškės piliakalnio, Sirvėtos regioniniame parke. Drauge ir mažoji pagalbininkė Paulina.

„Kartu su vyru pavasarį kasmet skubame į mišką prisirinkti meškinio česnako. Esu girdėjusi, kad jo nauda yra ypač didelė. Norėčiau paklausti, ar tikrai? Kadangi šią žolelę rekomenduoju visiems savo draugams, įdomu, ar ji tinkama visiems?“, – rašo kaunietė. Naujienų portalas tv3.lt apie meškinio česnako naudą pasiteiravo vaistažolininko, „Žolinčių akademijos“ viceprezidento ir knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos.

Dažnai darže arba sodelyje pastebėjus nelauktus augalus skubame juos rauti arba stengiamės visai juos išnaikinti. Nors piktžolės galbūt ir trukdo augti šalia pasodintiems augalams, tačiau taip greitai jomis atsikratyti nereikėtų. Atvirkščiai, pasak žolininko Mariaus Lasinsko, šias savarankiškai augančias žoles galima pervadinti į „geražoles“, kadangi šios turi visą aukso puodą naudingų sveikatai savybių.

Praūžus didžiosioms metų šventėms, bene kas antras lietuvis jaučia jų pasekmes dar ne vieną mėnesį  ir skundžiasi nuovargiu bei energijos trūkumu. Pasak žolininko, fitologo Virgilijaus Skirkevičiaus, riebus maistas ir alkoholis, kuriuos gausiai vartoja lietuviai,  suduoda rimtą smūgį vienam svarbiausių žmogaus virškinimo sistemos organų – kepenims. „Kepenys atlieka apie 500 gyvybiškai svarbių funkcijų.

Ar žiemą gamtoje dar įmanoma rasti vitaminų? Žolininkai sako lieka tik pasidairyti į visžalius spygliuočius, kurių spygliai tikra vitaminų bomba. O arbatoms ar nuovirams ruošti tinka ir miške skinti, ir net nuo kalėdinės eglutės rinkti spygliai. O drąsiausiems vaistažolių žinovai žeria net itin ekstremalių receptų. Į mišką gyventojai traukia pajudėti, gamta pasigrožėti ir tyru oru pakvėpuoti: „Dievuliau, smagu, jei prasuktumėt vieną ratą, pamatytumėt, kad tikrai labai gera.

Kalėdos tikriausiai jau ir neįsivaizduojamos be namus puošiančios žaliaskarės. Kai kurie pirmenybę teikia dirbtinėms eglutėms, o kai kurie švenčių laukia ir dėl to nuostabaus eglutės skleidžiamo kvapo. Visgi, jeigu namuose turite tikrą lietuvišką eglutę, susiduriate su krentančiais eglės spygliukais. Vaistažolininkas Marius Lasinskas pataria neskubėti mesti lauk tų eglės spyglių, o geriau juos panaudoti savo savijautos gerinimui.

Atėjus rudeniui labai svarbu didelį dėmesį skirti savo sveikatai. Atvėsus orams, daugėja ne tik peršalimo ligomis sergančių žmonių, bet ilgėjančiais tamsiais rudens vakarais prastėja ir psichinė sveikata. Todėl svarbu palaikyti gerą savijautą, stiprinti imuninę sistemą, organizmą, o tai daryti padeda įvairių vaistažolių vartojimas.

Vasara puikus metas pievose prisirinkti žolelių, kurios rudenį ir žiemą gelbės nuo įvairiausių virusų, peršalimų ir kitų ligų. Kokių žolelių dar galite spėti prisirinkti, TV3 laidoje „Svajonių sodai“ patarė žolininkas Marius Lasinskas. Be įprastų žolelių virusų sezonui žolininkas pataria savo vaistinėje turėti bent du itin naudingus augalus – šeivamedį ir gaurometį, tačiau nereikėtų pamiršti ir kitų miško gėrybių.

Vasara tai tobulas metas praleisti daugiau laiko gamtoje, pasisemti įkvėpimo ir sveikatos. Gamta mus apdovanoja ne tik savo grožiu, bet ir natūraliais vaistais, kurių naudą puikiai išmano vaistininkas-žolininkas, knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ autorius Marius Lasinskas. Dažniausiai pasijutę blogai pirmiausia griebiamės vaistų ir visiškai nesusimąstome, kad gamta mus apdovanojo naudingais augalais, kurie yra ne tik nemokami, bet dar ir auga visai šalia mūsų, miškuose ir pievose.

Žiema praėjo, atėjo pavasaris, tačiau žiemos padaryta žala imunitetui liko. Užkirsti kelią ligoms galime pasisemti stiprybės iš gamtos. Žolininkas Marius Lasinskas įvardijo, kokios žolelės mums gali padėti jau dabar.

Pavasaris pamažu įsibėgėja, o vis drąsiau šviečianti saulė budina gamtą. Laukuose ir miškuose galima rasti vis daugiau žolelių, kurios padės sustiprinti organizmą ir pagerinti kasdienę savijautą.

Didžiosios metų šventės jau praėjo, o namų kampe besipuikuojanti eglutė ima ne tik prarasti savo grožį, bet ir atsibosti. Jeigu per Kalėdas turėjote gyvą eglutę, neskubėkite jos išmesti. Eglės spygliukai iš tikrųjų yra aukso vertės. Apie tai, kaip spygliukus paversti sau naudingu vaistu pasakojo vaistininkas-žolininkas, VDU Žemės ūkio akademijos doktorantas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas, knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ autorius Marius Lasinskas.

Atėjusi žiema gąsdina ne tik šalčiu ar ledu, bet ir virusais, todėl visada naudinga žinoti, kaip greitai susitvarkyti su ligą pranašaujančiais ženklais, nesigriebiant vaistų, o panaudojant gamtoje slypinčias jėgas.

Liepos pradžia – pats geriausias metas pasivaikščioti pievose ir prisirinkti gamtos siunčiamų dovanų – vaistažolių. Dabar prasidėjęs pats gausiausias žydėjimas, tad svarbu nepražiopsoti žiedų, kurie pridės sveikatos ir taps puikia apsauga prasidėjus peršalimo sezonui arba padės nudegus saulėje.

Nuo ankstyvo pavasario mėlynais žiedeliais žydi paprastoji veronika. Ir žydės iki rudens. Šis augalas – vaistinis, medingas. Botanika Botanikai išskiria keliolika veronikų rūšių. Veronikos, nors ir giminingos, tačiau dažnai būna viena į kitą nelabai panašios. Garsesnė iš giminės, bet retesnė – vaistinė veronika. Paprastoji veronika dažnesnė, bet irgi tinka vaistams, todėl apie ją ir kalbėsime. Paprastoji veronika – daugiametis 10-25 cm aukščio žolinis augalas.

Vyraujant apgaulingiems pavasariškiems orams labai svarbu apsaugoti savo organizmą nuo nepageidaujamų susirgimų ir peršalimų. Dabar laukuose ir miškuose galima rasti vis daugiau žolelių, kurios padės sustiprinti organizmą ir pagerinti kasdienę savijautą. Apie tai, kaip tai padaryti portalui tv3.lt pasakoja vaistininkas-žolininkas, VDU Žemės ūkio akademijos doktorantas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas, knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ autorius Marius Lasinskas.

Vis labiau bundant pavasariui taip šiuo metu organizmui reikalingų vitaminų ir kitų naudingų elementų galima rasti tiesiog po kojomis arba pakėlus akis į medžius. Žolininkai primena, kad dabar – pats metas rinkti ir skanauti skubančius skleistis pumpurus ir kitus augalus. Anot vaistininko, žolininko, VDU Žemės ūkio akademijos doktoranto Mariaus Lasinsko, jau galima pasiskinti įvairių augalų pumpurų.

Po žiemos labai svarbu atstatyti visas prarastas jėgas ir sutvirtinti imunitetą. Visada svarbu žinoti, kaip greitai susitvarkyti ir su pirmaisiais peršalimo ženklais. Atsiradus pirmiesiems simptomams nebūtina griebtis vaistų. Šioje situacijoje gali padėti ir natūralūs gydymo būdai.

Vartojant cheminius vaistus įprasta laikytis gydytojo nurodymų ir jų neperdozuoti, tačiau renkantis vaistažoles, daugeliui atrodo, jog tai nepavojingi natūralūs vaistai. Vis dėlto, žolininkas Jurijus Merzlikinas tikina, kad neatsakingai vartojamos vaistažolės gali tapti nuodais. Žolininkas aiškina, kad vaistažolės tinka ne visiems, kadangi vienus jos gali veikti gydomai, o kitus atvirkščiai – dar labiau susargdinti.

Nuo senų senovės eidami žoliauti lietuviai laikėsi tam tikrų taisyklių. Pirmoji – jei nuotaika prasta, žolių rinkti nė negalvok. Tad, prieš žoliavimą žmonės laukuose grodavo ir traukdavo dainas. Kita taisyklė – nebūtina augalus iš pievų rauti glėbiais. Sau pasiskinti galima ketvirtadalį lapelių. Kitus - palikti gamtai. O štai kitas žoliavimo taisykles reikia derinti prie šių laikų gyvensenos įpročių.

Kuo toliau žengia medicinos mokslas, tuo dažniau atsigręžiame į gamtos dovanas. Padėti mūsų sveikatai ir grožiui gali ne tik žolynai, uogos, bet ir medžiai. Vienas universaliausių medžių – beržas. Žolininkai gydymui naudoja beržų pumpurus, lapus, džiovintą jų žievę, žirginius, sulą, degutą ir aromatinius aliejus, kuriuos išgauna iš šviežių beržų ūglių.

Paprastam žmogui pieva ir yra viso labo pieva su daugybe nepažįstamų augalų, ant kurios taip gera įsitaisyti šiltais vasaros vakarais ir pasimėgauti grynu oru, užuosti daugybę persipinančių aromatų ir paganyti akis į nepaprasto mėlynumo dangų. Šiuolaikinam žolininkui pieva yra jo didžiausia aistra, kuria gali domėtis, tyrinėti ir kaskart stebėtis, kaip viename lauke gali augti skirtingi augalai, pasitarnaujantys žmogui ar net jam kenkiantys.

Vasarą norime pailsėti, išvalyti savo kūną ir protą. Kad pasijustume geriau, rekomenduojama išvalyti savo organizmą. Odą galima valyti kaitinantis garinėje pirtyje, o žarnyną – tinkamai maitinantis, vartojant skaidulinio maisto. Ypač tinka augalinis maistas – augalų šaknys, grūdai, sėklos, neperdirbtas žalias maistas, lapinės daržovės. Reikia vartoti kuo daugiau nevirtų, neapdorotų produktų.