zigmanto sierakausko

Baltarusijos vicepremjeras Igoris Petrišenka penktadienį paragino tautas nesisavinti XIX amžiaus sukilimo vadų, ypač Konstantino Kalinausko. Pasak jo, 1863–1864 metų sukilimas prieš Rusijos imperiją yra „mūsų bendros praeities puslapis“, vienijantis maište dalyvavusias tautas. „Kiekviena šalis turi savo K. Kalinausko įvaizdį, bet jis neturi tapti ta istorine figūra, kuri išnaudojama politiniais tikslais.

Dalyvaujant Lietuvos ir Lenkijos prezidentams, Vilniuje penktadienį vyks 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės. Karstai su Lietuvos sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių palaikais iš Vilniaus katedros procesijoje bus vežami į Senųjų Rasų kapines, pakeliui sustojant ties Aušros vartais. Lietuvos ir Lenkijos sukilimas prieš Rusijos imperiją vyko 1863-1864 metais.

Bendra lietuvių, lenkų, baltarusių, ukrainiečių ir kitų su cariniu Rusijos režimu XIX amžiuje kovojusių tautų praeitis įkvepia siekti glaudžių santykių ir šiandien, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas penktadienį sakė kalbą per XIX amžiaus sukilimo vadų laidotuvių ceremoniją Vilniuje. „Ji (bendra praeitis) įkvepia mus siekti glaudžių santykių, kurti naujas laisvės vizijas ir kibti į bendrus darbus“, – sostinės arkikatedroje sakė G. Nausėda. „Tai yra tikrasis triumfas.

1863 metų sukilimas buvo kova ne tik už lietuvių, lenkų, baltarusių, bet visų carinio jungo nepripažįstančiųjų laisvę – būti lygiems su kitais Dievo sukurtais žmonėmis ir turėti savo balsą, sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

Vilniuje penktadienį prasidėjo iškilmingos 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės. Lydint Lietuvos ir Lenkijos sargybos kariams, karstai su Lietuvos sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių palaikais iš Valdovų rūmų pernešti į Vilniaus arkikatedrą baziliką.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pakvietė Lenkijos vadovą Andrzejų Dudą rudenį atvykti į Vilnių dalyvauti XIX amžiaus sukilėlių prieš Rusijos imperiją palaikų perlaidojimo ceremonijoje. „Pakviečiau poną prezidentą apsilankyti spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje įvyksiančiame iškilmingame procese – 1863-1864 metų sukilimo herojų palaikų perlaidojime Rasų kapinėse“, – žurnalistams sakė G. Nausėda po susitikimo su Lenkijos prezidentu.

Po maždaug aštuonių mėnesių pertraukos sostinėje esantis tvarkomas Gedimino kalnas vėl tapo atviras lankytojams, paskelbė Lietuvos nacionalinis muziejus. „Vilniečiai ir miesto svečiai vėl kviečiami aplankyti Gedimino kalną ir Gedimino pilies bokštą. Pakilti į kalną visi norintys galės istoriniu taku nuo Vilnios upės pusės“, – teigiama pranešime. Anot jo, imantis papildomų saugumo priemonių kalno teritorija lankytojams bus prieinama nuo 7 iki 21 valandos.

Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius trečiadienį žiniasklaidai pristatys Gedimino kalno situaciją, informuos apie atliktus darbus. Gedimino kalnas dėl nuošliaužų uždarytas ir tvarkomas nuo 2016-ųjų gruodžio, Vyriausybės komisija 2017-ųjų gruodį paskelbė ekstremalią situaciją, atliekant tvarkymo darbus, lankytojai čia iki šiol neleidžiami.

Gedimino kalno būklė po žiemos išlieka kritinė, bet stabili, pavojus dėl nuošliaužų kyla vakarinio šlaito papėdėje bei ties pietrytinės gynybinės sienos dalimi, sako kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius. „Būklė vertinama kaip kritinė, bet situacija yra stabili. Didžiausią pavojų keliantys sektoriai ar vietos yra sutvarkytos, ten pritaikytos visoms įmanomos šiuo metu priemonės.

Gedimino kalne aptiktų 1863-1864 metų sukilėlių palaikus Vyriausybės komisija siūlo perlaidoti Bernardinų arba Rasų kapinėse Vilniuje, sako ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. „Yra pasirinktos dvi vietos: tai yra Rasų kapinės ir Bernardinų kapinės.

Specialistai šeštadienį nusprendė lankytojams uždaryti Gedimino kalną Vilniuje, nes jo rytiniame šlaite nuslinko nuošliauža. Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius sakė, kad kalnas uždarytas prevenciniais tikslais, o ne dėl realaus lankytojams kylančio pavojaus. „Prevenciniais tikslais esame uždarę nuo pirmos (13.00) valandos Gedimino kalną lankymui“, – žurnalistams Gedimino kalno papėdėje sakė viceministras.

Šeštadienį Gedimino kalne Vilniuje vėl nuslinko nuošliauža, įlūžo pėsčiųjų takas, BNS patvirtino kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius. „Šeštadienio rytą rytiniame šlaite nuslinko velėna“, – teigė viceministras. Jis pripažino, kad tai viena didesnių nuošliaužų pastaruoju metu. Kadangi nuošliauža susidarė po pagrindiniu pėsčiųjų taku, jis įlūžo. Pasak viceministro, lūžo jį laikę poliai. Šis takas jau anksčiau uždarytas lankytojams.

Gedimino kalno Vilniuje tvarkymo planas, kaip išvengti naujų nuošliaužų, turėtų būti parengtas kitų metų pradžioje, sako kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius. Anksčiau buvo planuota jį parengti rugsėjį. „Dėl Lenkijos geologų rekomendacijų reikalingi papildomi giluminiai geologiniai tyrimai, dėl tų tyrimų yra tariamasi tiek su geologais, tiek su kitais specialistais, aišku, tai gali užtrukti“, - žurnalistas trečiadienį sakė R.Augustinavičius.

Vyriausybė pasitarime trečiadienį aptars, kaip tvarkomas Lietuvos simboliu laikomas Gedimino kalnas. Kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas sakė, kad dabar situacija dėl nuošliaužų kalne yra suvaldyta. „Tai bus pranešimas apie nuveiktus darbus. Kai birželio mėnesį buvo paskelbta ekstremali situacija, priimtas protokolinis sprendimas, kad turi būti nuolat informuojama apie nuveiktus darbus, tai rytoj ir bus padaryta Vyriausybėje“, – BNS teigė jis.