zigmantas aleksandravičius

Buvęs Kupiškio tarybos narys bei Šimonių seniūnijos Puožo melioracijos statinių naudotojų asociacijos valdybos pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius lieka nuteistas už kyšininkavimą, antradienį skelbia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Už kyšininkavimą Z. Aleksandravičiui skirta daugiau nei 18 tūkst. eurų bauda, taip pat jis turės sumokėti į valstybės biudžetą ir kyšio vertę atitinkančią sumą. Teismas buvusį Z. Aleksandravičių pripažino kaltu dėl tris kartus paslaugomis paimtų kyšių.

Per pirmąjį vilkų medžioklės sezono mėnesį jau krito 34 vilkai – daugiau kaip pusė Aplinkos ministerijos nustatytos kvotos. Ministerija per vilkų medžioklės sezoną Lietuvoje leidžia sumedžioti iki 60 vilkų, tačiau medžiotojai ir ūkininkai tikina, kad tiek yra per mažai. „Jeigu vilkai eina avių pjaut į tvarką, kvota tikrai per maža. Ūkininkai dabar mažiau apsaugoti nei vilkai, taip išeina Lietuvoje.

Susidaro įspūdis, kad įstatymo pakeitimai priimti šaukiant „dangus griūva“, baiminantis referendumo dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo. Jau pirmosiomis papildyto LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo įsigaliojimo dienomis (įstatymas įsigaliojo gegužės 1 d.) žemdirbiai prisiminė posakį apie antrą lazdos galą. Ir tas lazdos galas jau kad tvojo, tai tvojo.

Lietuvoje prasidėjo didžioji javapjūtė. Į aruodus keliauja pirmasis šių metų grūdinių kultūrų derlius. Vasaros pradžioje buvo prognozuojamas rekordinis derlingumas. Nuogąstauta, ar bus kur dėti šiųmetinį derlių, viltasi, kad pagaliau nors šiek tiek papilnės gamtos nelepinamų žemdirbių kišenės. Deja, ne visoms šioms viltims lemta išsipildyti. Ir vėl suprastėję orai kiša koją javų augintojams.

Uogų rinkėjams, derliaus nuėmėjams ir kitiems talkininkams – po paslaugų čekį ir jokių darbo sutarčių. Tokį pasiūlymą pateikusi valdžia tikisi pažaboti nelegaliai plušančius gyventojus. Kone kasmet vasarą tradiciškai skelbiamas karas mokesčių nemokantiems talkininkams, kurie dažniausiai toli gražu ne už dyką lenkia nugarą stambesnių žemdirbių ūkiuose. Šiais metais siūloma su jais sudaryti trumpalaikių paslaugų sutartis. Iš talkininkų valstybė tikisi išpešti bent ketvirtadalį gaunamo atlygio.

Palyginti su 2008-aisiais, šiais metais asignavimai kultūros paveldo programoms sumažėjo 15 procentų. „Kuo mažesnė suma kasmet skiriama, tuo mažiau padaroma darbų ir pradedama balansuoti ant tos ribos, kai lėšų jau lyg ir visai neapsimokės skirti, nes darbų užkonservavimas ir jų pratęsimas kainuoja“, – teigia Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis. A. Degučio lrt.lt suteiktais duomenimis, kultūros paveldo programoms vykdyti 2008 metais buvo skirta 51 mln.

Valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų, biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms papildomai ketinama skirti apie 1 mlrd. litų, o numatomas 2008 m. biudžeto deficitas sieks 1,08 mlrd. Lt, rašo „Valstiečių laikraštis“.   Labai tikėtina, jog dabartinio finansų ministro Rimanto Šadžiaus žodžiai, kad Lietuva pasiekė ekonomikos aukso amžių, piliečių atmintyje išliks ilgiau nei ministras išsilaikys savo poste.