žiemos olimpinės žaidynės

Vienos olimpinės žaidynės baigiasi, kitos – prasideda. Naujas žiemos sporto sezonas žada daugybę įspūdingų akimirkų, kurios nuties sportininkams kelius į 2026 m. žiemos olimpines žaidynes. Daugiau nei 1 tūkst. valandų tiesioginių transliacijų leis žiūrovams „Eurosport“ kanalais Lietuvoje stebėti dailųjį čiuožimą, laisvojo stiliaus slidinėjimą, biatloną ir kitas varžybas. Sezonas startuos jau šeštadienį, spalio 26 d., FIS alpinio slidinėjimo pasaulio taurės varžybomis Zeldene, Austrijoje.

Jungtinių Valstijų antidopingo agentūros (USADA) vadovas apkaltino Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) „nusileidžiant iki grasinimų“ dėl 2034-ųjų žiemos olimpiados rengimo Solt Leik Sityje. Trečiadienį TOK 2034 metų žiemos žaidynių šeimininku paskelbė Solt Leik Sitį, tačiau perspėjo, kad iš Jutos valstijos sostinės gali būti atimta teisė rengti žaidynes, jei JAV valdžia nepaisys Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) „aukščiausio autoriteto“ ir toliau su ja konfliktuos.

Jau sausio viduryje 13 Lietuvos sportininkai išvyks į ketvirtąsias jaunimo žiemos olimpines žaidynes. Gangvono provincijoje (Pietų Korėja) vyksiančiame sporto renginyje lietuviai varžysis penkiose sporto šakose. „Į jaunimo olimpines žaidynes susirenka geriausi to amžiaus sportininkai iš viso pasaulio. Nemažai jų – ateities olimpiečiai.

2014 m. žiemos olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoja bobslėjininkė Aja Evans pateikė ieškinį, kuriame teigia, kad JAV komandos medicinos personalo gydytojas beveik dešimtmetį ją seksualiai išnaudojo ir priekabiavo gydymo metu. Trečiadienį Niujorko valstijos valstijos teismui pateiktame ieškinyje atsakovais įvardyti gydytojas, Montanoje gyvenantis kineziterapeutas Jonathanas Wilhelmas, taip pat JAV olimpinis ir parolimpinis komitetas (USOPC) ir JAV bobslėjaus ir skeletono federacija.

Žiemos olimpinės žaidynės gali būti surengtos Lietuvos pašonėje. Skelbama, kad Latvija kartu su Švedija norėtų surengti 2030 metų žiemos olimpines žaidynes. Apie tai praneša portalas tvnet.lv. Šios dvi šalys jau siūlėsi organizuoti 2026 metų žaidynes, tačiau teisės buvo patikėtos Italijai. Dabar švedai ir latviai vėl diskutuoja apie galimybę surengti po septynerių metų vyksiančias žaidynes.

Švedija, pralaimėjusi Milanui dėl teisės rengti 2026-ųjų žiemos olimpines žaidynes, dabar svarsto galimybę teikti paraišką dėl 2030-ųjų žaidynių, trečiadienį paskelbė Švedijos olimpinis komitetas (ŠOK). Kiti kandidatai į 2030-ųjų olimpinių žaidynių šeimininkus atsisakė savo siekio, o vienintelis vis dar kandidatuojantis Solt Leik Sitis pareiškė, kad pirmenybę teiktų 2034 metų olimpinėms žaidynėms.

Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) prieš keletą dienų patvirtino galutinę 2026 m. Milano ir Kortina d‘Ampeco (Italija) žiemos žaidynių programą. Iš viso į žaidynes buvo įtrauktos 8 naujos rungtys bei 1 nauja sporto šaka. Nuo 2026 m. žaidynių olimpiados programoje bus slidinėjimo alpinizmas. Varžybų metų sportininkai, avėdami slides, kopia į kalnus, o tada nuo jų leidžiasi. Slidinėjimo alpinizme 2026 m. olimpiadoje bus išdalinti 3 medalių komplektai.

Tarptautinė čiuožimo sąjunga (ISU) pateikė siūlymą amžiaus ribos pakeitimams žiemos olimpinėse žaidynėse ir suaugusiųjų čempionatuose. Iki 2023-2024 metų sezono pradžios siūloma amžiaus ribą pakelti iki 16 metų, o iki 2024-2025 metų sezono pradžios amžiaus riba turėtų siekti 17 metų. Naujas amžiaus limitas būtų taikomas ir Milano olimpinėse žaidynėse, siekiant užtikrinti pagalbą jauniems sportininkams susidoroti su fiziniais ir psichologiniais iššūkiais.

Puerto Riko kalnų slidininko Williamo Flaherty olimpinė svajonė išpildyta, tačiau tokia galimybė turbūt paskutinė. 17-metis sportininkas, debiutavęs Pekino olimpinėse žiemos žaidynėse, dėl kovos su klastinga liga privalės pasitraukti iš profesionalaus sporto. Olimpinių žaidynių metu jaunas sportininkas neslėpė viltingo džiaugsmo, kuomet kirto finišo liniją įnirtingų ir daug jėgų reikalaujančių varžybų metu.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) pranešė, kad Pekino olimpinių žaidynių komandinio dailiojo čiuožimo varžybų medalių ceremonija buvo atidėta dėl tebęsitęsiančių teisinių problemų, galinčių turėti įtakos medalininkams. Antradienį Rusijai turėjo būti įteikti aukso, JAV – sidabro, o Japonijai – bronzos medaliai, tačiau tai neįvyko, kaip buvo planuota. TOK atstovas spaudai Markas Adamsas teigė, kad priežastis buvo „teisinės konsultacijos“ su čiuožimo valdymo institucija.

Jau šiandien Pekine įvyks iškilminga žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija, duosianti oficialų startą svarbiausiam žiemos sporto renginiui. Į Kiniją Lietuva šiemet siunčia rekordinę sportininkų delegaciją – 13 olimpiečių. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ragina visus palaikyti mūsiškius ir džiaugtis net nedidelėmis jų pergalėmis.

Jau penktadienį Pekine prasidės Olimpinės žiemos žaidynės, kuriose varžysis rekordinė Lietuvos sportininkų delegacija – net 13 olimpiečių. Į Kiniją pirmieji atvyko mūsų šalies biatlonininkai. Kokios nuotaikos lydi mūsų sportininkus ir kaip atrodo gyvenimas Pekino olimpiniame kaimelyje, TV3 žinių „Dienos komentare“ papasakojo biatlonininkas Vytautas Strolia. Kaip gyvenimas olimpiniame kaimelyje? Ar turite sėdėti kambariuose? Kambariuose būtinai sėdėti neturime.

Jau kitą savaitę Pekine prasidės didžiausia šių metų sporto šventė – žiemos olimpinės žaidynės. Prieš jas Ukrainos jaunimo ir sporto ministras Vadimas Gutzeitas pateikė rekomendacijas, kaip turėtų elgtis šalies sportininkai, jei šalia jų bus rusai. „Nuotoliniu būdu bendravome su visais sportininkais ir treneriais. Aptarėme, kaip reikėtų elgtis, jei rusai, kaip ir vasaros olimpinėse žaidynėse, bandytų provokuoti mūsų sportininkus. Visi išgirdo rekomendacijas ir žinos, kaip elgtis.

Penktadienį Danija priėmė ir paskelbė sprendimą, jog nesiųs savo oficialaus atstovo į Pekino žiemos olimpiadą dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje. „Vyriausybė nusprendė, kad mes nedalyvausime žiemos olimpinėse žaidynėse Kinijoje... Ne paslaptis, kad mes Danijoje esame labai susirūpinę žmogaus teisių padėtimi Kinijoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas.

Pirmadienį JAV prezidento Joe Bideno administracija paskelbė boikotą – aukšto rango šalies politikų 2022 Pekino žiemos olimpinėse žaidynės nebus. Paskelbtas diplomatinis boikotas reiškia, kad žiemos olimpinėse žaidynėse JAV politikų nebus, tačiau tai negalioja sportininkams. Šalies atstovai dalyvaus Pekine vyksiančiose žiemos olimpinėse žaidynėse, praneša BBC. Toks sprendimas priimtas dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje.

Nepaisant raginimų nevykti į Kiniją, kelialapius iškovoję Lietuvos sportininkai dalyvaus Pekino žiemos olimpiadoje, teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Olimpinės žaidynės, vien dalyvavimas jose – sportininko karjeros viršūnė, kuriai pasiekti reikia daugybės valios pastangų ir darbo. Sportininkai, kurie iškovos teisę varžytis su geriausiais pasaulio sportininkais žiemos olimpiadoje, joje ir dalyvaus“, – ministerijos pranešime teigė J. Šiugždinienė.

Graikijos senovinėje Olimpijos vietovėje pirmadienį buvo įžiebta 2022 metų Pekino žiemos olimpinių žaidynių ugnis, bet ceremoniją trumpam sutrikdė protestuotojai, išskleidę Tibeto vėliavą. Per tradicinę ceremoniją, kurioje dalyvavo Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas, saulės spinduliai įžiebė ugnį senovinėje deivės Heros šventykloje, antikinės Graikijos olimpinių žaidynių lopšyje.

Kinija išsirinko savo garsiausią gyvūną – pandą – oficialiu 2022 metų Pekino žiemos olimpinių žaidynių talismanu, antradienį paskelbė olimpiados organizacinis komitetas. Žaidynių talismanas, pavadintas „Bing Dwen Dwen“, yra ledo kostiumu aprengta didžioji panda. Spalvoti apskritimai aplink besišypsantį talismano veidą simbolizuoja čiuožimo trasą ir 5G technologiją, pranešė olimpiados organizatoriai.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį netikėtai mirė vienas geriausių visų laikų Suomijos sportininkų Matti Nykanenas. Skraidančiuoju suomiu pravardžiuotas 55-erių sulaukęs sportininkas rastas negyvas savo namuose. Skelbiama, kad jam sustojo širdis. M. Nykanenas buvo tikra žiemos sporto pažiba. Jis keturis kartus tapo olimpiniu čempionu šuolio į tolį rungtyse. Pirmąjį aukso medalį vyras iškovojo 1984-ais metais Sarajeve (Bosnija ir Hercegovina) vykusiose žaidynėse.

Švedijos olimpinis komitetas penktadienį pranešė pateikęs prašymą leisti šaliai organizuoti 2026 metų žiemos olimpines ir parolimpines žaidynes, kurių rogučių sporto rungtys vyktų Latvijoje. Švedijos kampanijos atstovas Richardas Brisius sakė, kad kalnų slidinėjimo rungtys vyktų Orėje, šuoliai su slidėmis – Faliune, rogučių sporto varžybos – Latvijos mieste Siguldoje, o visi kiti renginiai – Stokholme.

 Net geriausi pasaulio atletai kartais turi blogų dienų. Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse netrūko ne tik kvapą gniaužiančių triukų, bet ir nemokšiškų sportininkų pasirodymų, po kurių daugelis pradeda galvoti, jog olimpinė svajonė nėra tokia nepasiekiama, kokia gali pasirodyti iš šono. Tiesa, ne visi sportininkai į žaidynes atvyko su tikslu pademonstruoti aukščiausius tikslus. Štai Vengrei atstovavusi amerikietė Elizabeth Swaney nustebino visą pasaulį.

Trylikai Rusijos sportininkų ir dviem treneriams, kuriems dėl dopingo skirtą diskvalifikaciją iki gyvos galvos panaikino tarptautinis aukščiausios instancijos sporto teismas, galbūt bus leista dalyvauti Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse, šeštadienį pranešė Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK). Likus vos šešioms dienos iki vasario 9–25 dienomis vyksiančios olimpiados atidarymo ceremonijos, TOK atstovas Markas Adamsas pranešė, jog šių 15 asmenų dalyvavimo klausimą nagrinės komiteto sudaryta...

 Šiaurės Korėja planuoja pademonstruoti dešimtis ilgojo nuotolio raketų per vasario 8-ąją rengiamą paradą. Toks šalies karinis „pareiškimas“ įvyks likus vos vienai dienai iki Pietų Korėjoje prasidedančių Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių, rašo CNN. Diplomatinių šaltinių teigimu, raketų demonstravimas šiuo metu turėtų „sukelti amerikiečių paniką“. Parado metu tikimasi parodyti dešimtis tarpkontinentinių „Hwasong-15“ raketų, kurias Šiaurės Korėja pirmą kartą išbandė 2017 metų lapkritį.

Kitą mėnesį Pietų Korėjoje vyksiančiose Žiemos olimpinėse žaidynėse pasirodys 140 narių turintis orkestras iš Šiaurės Korėjos, po atsargių susitikimų pirmadienį pranešė abi Korėjos, vyraujant įtampai dėl Pchenjano branduolinės programos. Šiaurės Korėja praėjusią savaitę sutiko į žaidynes Pjongčange atsiųsti savo sportininkų, aukšto lygio pareigūnų ir kitų atstovų. Abi pusės sutarė, kad į Šiaurės Korėjos delegaciją taip pat bus įtraukta atlikėjų trupė.

Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas šeštadienį pakvietė Šiaurės Korėją į kitąmet vyksiančias žiemos olimpines žaidynes ir sakė, kad sportas galėtų tapti priemone siekti taikos. Oficialiai Šiaurės ir Pietų Korėjos tebekariauja, nes 1950–1953 metų Korėjos karas baigėsi paliaubomis, kurios niekada nebuvo ratifikuotos formalia taikos sutartimi. Abiejų šalių pasienio zona yra viena labiausiai militarizuotų vietų pasaulyje.

Bilietą į Sočio žiemos olimpines žaidynes pasaulio smuiko žvaigždė Vanessa Mae iškovojo neteisėtais būdais. Tai antradienį patvirtino Tarptautinė slidinėjimo federacija FIS ir skyrė bausmę 36 metų tailandietei – ketverių metų diskvalifikaciją. V. Mae sausį Slovėnijoje vykusiose slidinėjimo varžybose įvykdė olimpinę kvalifikaciją, leidusią jai dalyvauti Sočio žiemos olimpiadoje, tačiau vėliau paaiškėjo, kad rezultatai suklastoti. Vanessa Vanakorn (nuotr.

Oslo, Almatos bei Pekino miestus pirmadienį Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) patvirtino oficialiais pretendentais surengti 2022 metų žiemos olimpines žaidynes. „IOC vykdomasis komitetas pasirinko Oslą, Almatą bei Pekiną kandidatais į 2022 metų žiemos olimpiados sostinę“, – pirmadienį spaudos konferencijoje oficialiai informavo IOC prezidentas Thomas Bachas. Pasak jo, IOC palankiai vertina trijų skirtingų šalių siekį tapti žiemos olimpinių žaidynių sostine.

Lietuvos vasaros sporto šakų atstovai nepraleidžia progos pasižiūrėti Sočio olimpiados transliacijų, Ir nebūtinai iš varžybų, kur dalyvauja lietuviai. . Ar domisi Sočyje vykstančia žiemos olimpiada, klausėme įvairių vasaros sporto šakų atstovų. Ir gavome įvairių atsakymų. Vieni sakė kad žaidynės jiems įdomios, kiti – kad ne, tačiau nė vienas iš apklaustųjų nepareiškė nežiūrėjęs nė vienų varžybų. O populiariausiu žiemos sportu tarp vasaros sportininkų turbūt vertėtų skelbti ledo ritulį.

Norvegijos sostinė Oslas skaičiuoja, kiek jam kainuotų 2022 metų žiemos olimpinės žaidynės, jei pavyktų laimėti teisę tokias organizuoti. Pateiktas galutinis biudžetas gerokai suglumino – suma siekia vos 4,4 mlrd. eurų, rašo sport1.de. Apie tai buvo paskelbta pirmadienį, per specialią spaudos konferenciją Sočyje. Priminsime, kad Sočio olimpinės žaidynės organizatoriams kainavo beveik 40 mlrd. eurų. Tiesa, iš pradžių Rusija planavo apsieiti su 9 mlrd. eurų.

 Rusija penktadienį Sočyje pompastiška ceremonija, kurioje dalyvaus dešimtys valstybių vadovų, oficialiai atidarys savo pirmąją žiemos olimpiadą.  Tikimasi, kad po sunkiai pranokstamų vasaros olimpiados atidarymo ceremonijų 2008-aisiais Pekine ir 2012-aisiais Londone Rusija iš visų jėgų stengsis skeptiškai nusiteikusiam pasauliui surengti kuo nepamirštamesnį vakarą.

Per artimiausius 50 metų miestų, galinčių surengti žiemos olimpines žaidynes, skaičius dėl pasaulinio klimato atšilimo vis labiau mažės. Apie tai pranešė bendra Kanados ir Austrijos mokslininkų grupė, nagrinėjusi galimas klimato šiltėjimo pasekmes, skelbia CBC.ca. Iš 19 miestų, surengusių žiemos olimpiadas, iki šio amžiaus pabaigos tik šešiuose, tikėtina, egzistuos tikimybė, jog vasario mėnesį juose bus natūralaus sniego.

Apleista ir pasmerkta nugrimzti užmarštin – taip atrodo vieta, kur 1984 metais vyko žiemos olimpinės žaidynės. Bosnijos sostinėje Sarajeve stovintys olimpiniai pastatai virto griuvėsiais ir dėl 1992–1995 metų konflikto, išardžiusio buvusią Jugoslaviją. Vienos fotografijos rodo olimpiados blizgesį ir šlovę, kai beveik prieš tris dešimtmečius buvusi Jugoslavija tapo pirmąja komunistų valdoma valstybe, gavusia teisę organizuoti žiemos olimpines žaidynes.

Likus kiek daugiau nei dviem mėnesiams iki Sočio olimpinių žaidynių, „Sports Illustrated“ siūlo pažvelgti į 10 rungčių, kurias privalo pamatyti kiekvienas sporto aistruolis.

Šeši miestai, įskaitant buvusias vasaros olimpinių žaidynių sostines Pekiną (Kinija) ir Stokholmą (Švedija), pareiškė pageidavimą surengti 2022 metų žiemos olimpiadą, penktadienį oficialiai informavo Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC). Norvegijos sostinė Oslas, kurioje žiemos olimpiada vyko 1952 metais, taip pat siūlo savo kandidatūrą.

Į Sočio olimpines žaidynes nešama ugnis per estafetę Maskvoje užgeso jau antrąkart. Tai nutiko netoli Kremliaus, rašo championat.com. Problema greitai buvo išspręsta. Padėjėjai turėjo keletą atsarginių fakelų – ir estafetė netrukus buvo pratęsta. Priminsime, kad spalio 6 dieną nešant deglą per Kremliaus teritoriją olimpinė ugnis 17 kartų užgeso povandeninio plaukimo pasaulio čempiono Šavaršo Karapetiano rankose.

Prieš 2014 metų žiemos olimpines žaidynes Sočyje Rusija kuria ambicingus planus. Olimpinę ugnį ji ketina nugabenti į kosmosą, Šiaurės ašigalį ir aukščiausio šalies kalno – Elbruso – viršūnę. 2013 metų spalio 7-ąją Atėnuose prasidės 40 tūkst. km olimpinės ugnies estafetė per visas 83 Rusijos regionų sostines. „Tai atitinka pusiaujo ilgį. Negaliu įsivaizduoti, kad tokį pasiekimą kas nors galėtų pagerinti“, – sakė organizacinio komiteto vadovas Dmitrijus Černyšenka.

Šveicarijos olimpinis komitetas nusprendė, jog Šveicarija kandidatuos rengti žiemos olimpines žaidynes 2022 metais. Po netoli Berno miesto vykusio susirinkimo, kuriame iš 387 balsavimo teisę turėjusių asmenų net 385 balsavo „už“, paaiškėjo, kad Šveicarija taps pirmąja pretendente rengti 2022 metų žiemos olimpines žaidynes.

2014 metais Sočyje vyksiančioms žiemos olimpinėms žaidynėms Rusija išleis 950 mlrd. rublių (apie 30 mlrd. JAV dolerių), rašo laikraštis „Vedomosti“, remdamasis Rusijos ekonomikos plėtros ministerijos dokumentais. Kaip rašo laikraštis „Nezavisimaja gazeta“, Rusijos išlaidos dešimt kartų viršys ankstesnių žiemos olimpinių žaidynių, surengtų Italijoje (Turine), Jungtinėse Valstijose (Solt Leik Sityje) ir Kanadoje (Vankuveryje), išlaidas, kurios siekė 1,5-3 mlrd. JAV dolerių. Į 950 mlrd.

Vankuverio, kuriame vyksta žiemos olimpinės žaidynes, miesto administraciją sutrikdė girtų turistų išsišokimai. Stengiantis išvengti muštynių bei kitų išpuolių uždrausta alkoholį pardavinėti po 21.00 valandos. Be to, miesto meras viešai paragino užsieniečius elgtis padoriai, rašo „Dw-World.de“. Kas dieną į Vankuverį atvyksta maždaug 150 tūkst. turistų, daugiausia – žiemos sporto gerbėjų, palaikančių savo mylimas komandas olimpiadoje.

Vasario 14 - ąją pasirodžiusioje amerikiečių animacinio serialo „The Simpsons“ serijoje, skirtoje Vankuverio žiemos olimpinėms žaidynėms, yra minimas ir Lietuvos vardas. Šioje serijoje Mardžė ir Homeris atstovauja JAV kaip kerlingo žaidėjai, tačiau direktorius Lupikas mano, kad Homeris yra silpnoji komandos grandis, todėl nori jį pašalinti. Visgi Homeris lieka komandoje ir JAV kerlingo rinktinė laimi aukso medalius finale įveikdama Švedijos rinktinę.

Ir iš kur berniukui tiek drąsos? Mums nežinomas, bet sako, kad provincijos publikos labai mėgstamas dainuotojas Pauliaus Stalionis parašė olimpinę dainą! Taip, taip, taip! Sveikinimų koncertų pažiba išleido “tralialiušką”, kurią didingai pavadino “Olimpinė ugnis“. Va taip vat! „Žodžiais papasakoti apie šią dainą neįmanoma, ją reikia išgirsti. Nors tai nėra naujas kūrinys, tačiau galvoju, kad dabar pats metas jį pristatyti dar platesnei auditorijai.

Vankuverio žiemos olimpinių žaidynių vyrų 15 km slidinėjimo laisvuoju stiliumi varžybose pirmadienį Lietuvos atstovas Aleksejus Novoselskis pranoko 24 varžovus ir užėmė 71-ąją vietą. Olimpiniu čempionu tapo 23 metų ševicaras Darijus Kolonja (Dario Cologna). Jis distanciją įveikė per 33 min. 36,3 sek. Antrosiose olimpinėse žaidynėse dalyvaujantis 25 metų A. Novoselskis nuo nugalėtojos atsiliko 4 min. 25,3 sek. Lietuvos atstovas pusę distancijos įveikė 67-as.