žemė

Rusijos kuriamas palydovas, galintis nešti branduolinį ginklą, privertė sunerimti Pentagono specialistus ir pradėti analizuoti jo panaudojimo pasekmes. Pagrindiniu rusų taikiniu, anot ekspertų, gali tapti „Starlink“ palydovų tinklas, kuris užtikrina Ukrainos strateginį ir karinį funkcionavimą, o taip pat JAV branduolinių pajėgų kontrolės aparatus, leidžiančius sekti rusų strateginės paskirties raketas.

Lietuvoje svečiavosi ypatinga viešnia – kapitonė Heidemarie M. Stefanyshyn-Piper, buvusi „NASA“ astronautė, kuri du kartus mūsų planetą matė iš kosmoso. Pirmoji misija, į kurią ji skrido buvo 2006 metais. Kosmose ji praleido 12 dienų, o antrąjį kartą: 2008 metais ten praleido ilgiau – 16 dienų. Astronautė pasidalino savo patirtimi ir įžvalgomis bei papasakojo apie savo kelią iki kosmoso platybių.

Laisvą valstybinę žemę nuo gegužės siūloma leisti laikinai naudoti tik tiems ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. Jeigu jie atsisakytų toliau ją dirbti, tuomet ją galėtų gauti kiti žemės ūkio produkcijos gamintojai.

Vilniaus miesto savivaldybė baigė grąžintinų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui, projektavimą ir perdavė juos Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT). Nuo 1991-ųjų vykusio proceso užbaigimas leis sklandžiau planuoti miesto plėtrą ir infrastruktūrą, pranešė savivaldybė. „Ieškant sklypo naujai mokyklai, darželiui, baseinui dažnai susidurdavome su restitucijos procesu – pirmiau reikėjo grąžinti gyventojams jų senelių, tėvų turėtą žemę.

Didieji miestai palei JAV Atlanto vandenyno pakrantę grimzta nerimą keliančiu greičiu, o kai kurios vietovės grimzta greičiau, nei kyla pasaulinis jūros lygis. Naujo tyrimo autoriai įspėja, kad dėl grimztančios žemės ir kylančio vandens lygio netolimoje ateityje miestų centrams gali būti padaryta katastrofiška žala.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį pritarė siūlymui, kad nuo 2024 metų liepos būtų suformuotas valstybinės žemės rezervo fondas investicijų projektams. Siūloma sukurti naują modelį, kuris leistų rezervuoti žemę projektams dar nesant potencialaus investuotojo. Komitetas trečiadienį pritarė Investicijų ir žemės įstatymų pataisoms dėl tokio fondo steigimo, nors prieš savaitę abejojo jo reikalingumu, nes laisvų sklypų valstybė neturi – dauguma išnuomota ūkininkams.

Moteris pasijuto apgauta ir įžeista. Ji kaltina jaunesnį kaimyną akiplėšiškai užgrobus jos žemę. Ji pasiryžo kovoti už teisybę ir susigrąžint savo pievą, kuri jai priklausė nuo 2016 metų. Kaimynų konfliktu laidoje „TV Pagalba“ domėjosi gelbėtoja Monika Ostrenkova. Aldona pyksta, nes už šią žemę, kurioje ji laiko karves, valstybei moka nuomą. Ji nori ištaisyti padėtį – susigrąžinti savo pievą iš kaimyno ir išgirsti atsiprašymą, nes jis moterį dar ir išvadino ne pačiais gražiausiais žodžiais.

Preliminarios 125 mln. eurų vertės europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ Kauno ir Panevėžio depų statybos projekto žemės paėmimą visuomenės poreikiams suprojektuos ir įgyvendins konkursą laimėjusios bendrovės „Kelprojektas“ ir „Atamis“.  Susisiekimo ministerija ir už geležinkelio statybas Lietuvoje atsakinga įmonė „LTG Infra“ su įmonėmis gruodžio pradžioje  pasirašė 620 tūkst.

Seimui dar kartą siūloma gyventojams atidėti terminą, iki kurio jie gali prašyti miško už neatgautą žemę mieste.   Pakeisti valią dėl negrąžintos žemės mieste pasirenkant miško paskirties žemės sklypą siūloma iki 2024-ųjų gegužės.  Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ketvirtadienį pritarė tokiam parlamentarų Ritos Tamašunienės ir Česlavo Olševskio parengtam Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimui.

Šiemet itin smarkiai išaugus žemės mokestinei vertei, o kartu ir žemės mokesčiui, Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį pavedė Žemės ūkio ministerijai parengti naują mokestinės vertės ir mokesčio nustatymo tvarką.  Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis sako, kad nustatant žemės mokestinę vertę turėtų būti eliminuojami vienkartiniai sandoriai. Be to, jis siūlo įteisinti žemės mokesčio „lubas“ dirbamai žemei, kuriai taikomi aplinkosaugos ar kiti apribojimai.

Net jei šalys laikysis įsipareigojimų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, Žemė gali atšilti kur kas daugiau, nei nustatyti tikslai – šiame amžiuje gali katastrofiškai atšilti iki 2,9 laipsnio Celsijaus, pirmadienį pareiškė Jungtinės Tautos. Organizacija taip pat paragino Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalis labiau mažinti išmetamų teršalų kiekį.

Draudimui Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha dirbamos žemės vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims praktiškai neveikiant, siūloma griežtinti tvarką.  Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo drausti įsigyti daugiau žemės nei dabar leidžiama, sudarant iki 25 proc. įmonės akcijų ar iki 10 ha žemės valdančios įmonės perleidimo sandorį bei įsteigiant kelias įmones.

Saulės užtemimas, kurio mes Lietuvoje, deja, negalėjome stebėti – mėnulis šiuo metu yra beveik tolimiausiame savo taške nuo Žemės, todėl Lotynų Amerikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai stebėjo įspūdingą reiškinį, vadinamą „ugnies žiedu“. Žmonija visais laikais troško pasiekti žvaigždes ir sužinoti visatos paslaptis, o šiuolaikinės technologijos leidžia mums kaip niekada aiškiai ir ryškiai matyti tokius stebuklus.

Žemės ūkio ministerija siūlo plėsti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę būdus.   Tokios žemės savininkui galėtų būti atlyginta ir lygiaverčiu dirbamos žemės sklypu toje pačioje savivaldybėje – ministerija siūlo tokias Žemės įstatymo pataisas, kurioms dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas.  Dabar tokiais atvejais atlyginama pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininkui sutikus suteikiama valstybinė žemė, kuri ribojasi su paimamu sklypu.

Aplinkos ministerija sutinka, kad ribojimas vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims valdyti daugiau nei 500 hektarų žemės yra apeinamas ir neveikia, todėl reikia ieškoti šios problemos sprendimo būdų. Aplinkos viceministrės Monikos Juodvalkės teigimu, pasiūlymus ministerija pateiks po to, kai rugsėjo pabaigoje ūkininkams pristatys užsienio šalyse taikomos žemės įsigijimo ribojimų praktikos analizės rezultatus.  „Mes iš tikrųjų šitą klausimą žinome.

Seimo teisininkams bei verslo atstovams kritikuojant Vyriausybės siūlymą neapmokestinti  tik artimiesiems dovanoto žemdirbių turto, Finansų ministerija ketina keisti dovanų apmokestinimo tvarką. Pakeitimai numatytų išimtis visiems užsiimantiems individualia veikla, o kai kuriais atvejais – ir dovanojant akcijas.

Lietuvoje mažėja deklaruotų daugiamečių pievų, šiuo metu natūralios pievos ir ganyklos užima apie 5,5 proc. šalies ploto, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija. Ministerijos duomenimis, šiemet deklaruota 560 tūkst. hektarų daugiamečių pievų, kai 2018 metais šis skaičius siekė 746 tūkst. hektarų. „Dėl žemėnaudos pokyčių, kuriais siekiama didesnės žemės ūkio produkcijos ir pajamų, šiuo metu Lietuvoje natūralios pievos ir ganyklos užima tik apie 5,5 proc.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas ketvirtadienį paragino nedelsiant imtis radikalių veiksmų dėl klimato kaitos, sakydamas, kad rekordinė liepos mėnesio temperatūra rodo, jog Žemėje jau nebe atšilimas, o „pasaulinio virimo“ era.

Estijoje dirbamos žemės hektaro vidutinė kaina 2022-aisiais buvo 25 proc. didesnė nei 2021 metais – 5306 eurai, pranešė Estijos žemės departamentas. Kainos šuolis pernai buvo didžiausias per pastaruosius penkerius metus, o per šį laikotarpį dirbama žemės šalyje pabrango 77 procentais.

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritoriniai skyriai suplanavo 2023 m. II ketvirčio žemės naudojimo patikrinimus, rašoma tarnybos pranešime spaudai. Patikrinimai planuojami geografinių informacinių sistemų priemonėmis automatizuotu būdu atrenkant teritorijas, kuriose yra didžiausia galimų pažeidimų rizika.

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesai Kaune turi teisinio reguliavimo spragų ir sudaro galimybes piktnaudžiauti, trečiadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tokią išvadą ji padarė atlikusi analitinės antikorupcinės žvalgybos veiksmus ir korupcijos rizikos analizę.

Pirmadienį Lietuvoje pradedamas pasėlių deklaravimas, jame šiemet – nemažai naujovių. Norėdami gauti papildomas išmokas, ūkininkai šiemet pirmą kartą turės rinktis bei savo veikloje pritaikyti aplinkos apsaugai skirtas ekoschemas.  Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) sako, kad naujovėms ilgai ruoštasi, diskutuota ir su žemdirbiais, tačiau pastarieji teigia, jog pakeitimai sudėtingi ir painūs, todėl baiminasi chaoso.

Pradedamos europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ Kauno geležinkelio mazgo specialiojo plano rengimo baigiamosios procedūros, ketvirtadienį pranešė Susisiekimo ministerija. Tikimasi, kad vienos svarbiausių „Rail Baltica“ dalių specialųjį planą Vyriausybė patvirtins trečiąjį šių metų ketvirtį. Tada bus pradėtos žemės išpirkimo procedūros – valstybės poreikiams ketinama paimti 43,3 hektaro valstybinės ir privačios žemės sklypų ir 325 statinius, iš kurių 25 – gyvenamieji namai.

Kovo mėnuo Žemėje buvo antras šilčiausias per visą istoriją, o Antarktidos jūros ledo plotas sumažėjo iki antro mažiausio skaičiaus, ketvirtadienį pranešė Europos Sąjungos klimato stebėsenos agentūra. „Šis mėnuo kartu buvo antras šilčiausias kovas pasaulyje“, – sakoma klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ (C3S) ataskaitoje. Ataskaita pagrįsta kompiuterine analize, atlikta remiantis milijardais matavimų, gautų iš palydovų, laivų, orlaivių ir meteorologijos stočių visame pasaulyje.

Aplinkos ministerijai anksčiau pavedus Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) nebeišduoti naujų leidimų ir nepratęsti jau suteiktų leidimų ūkininkams laikinai naudotis valstybine žeme, aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikina, kad leidimai jų turėtojams ir toliau galioja.  „Mes esame nutraukę laikinojo žemės naudojimo naujų sutarčių sudarymą, tačiau tie, kas turi šiandien laikinąsias žemės naudojimo sutartis, jie turės jas du metus dar papildomai, jos yra galiojančios.

Aplinkos ministerija neketina atsisakyti ribojimo vienam žemdirbiui įsigyti ir valdyti daugiau nei 500 hektarų žemės, tačiau toks ribojimas bus griežčiau kontroliuojamas, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.  „Aplinkos ministerija buvo identifikavusi klausimą, kad žemės (įsigijimo – BNS) ribojimai ties 500 hektarų yra neveiksnūs ir netaiklūs. Buvome pagalvoję apie tai, kad atsisakytume  žemės įsigijimo ribojimo.

Pirkėjai pastebi, kad šiuo metu parduotuvėse daržovės yra kone kelis kartus brangesnės už mėsą ar žuvį. Todėl vis daugiau gyventojų šią vasarą daržoves planuoja auginti patys – perka sėklas, daigyklas ir žemę. Specialistai įspėja paskubėti ir sėklas pasėti dar kovą. Taip pat jie skaičiuoja, kad pradedančiojo daržininko prekių krepšelį galima įsigyti vos už  5–10 eurų.

Seimas pratęsė gyventojams, kurie siekia atkurti nuosavybę į žemę mieste, kompensacijos būdo pasirinkimo terminą.  Parlamentarai 115 balsais už, ir devyniems susilaikius ketvirtadienį priėmė tokias Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) pernai neteisėtu pripažinus „Maxima LT“ kontroliuojamos bendrovės „Vatubela“ ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sandorį dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo Vilniuje, Sporto gatvėje, Lietuvos apeliacinis teismas pritaikė restituciją ir nurodė grąžinti sklypą valstybei. Pastaroji turės sumokėti įmonei 912 tūkst. eurų už sklypą, 120 tūkst. eurų kompensaciją ir 5 proc.

Austrijos kariuomenė šeštadienį sustabdė gelbėjimo operacijas žemės drebėjimo nuniokotoje Turkijoje dėl pablogėjusios „saugumo padėties“, pranešė jos atstovas spaudai. „Įvyko susirėmimų tarp grupių“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP, nepateikdamas jokių detalių.

NASA pranešė, kad penktadienį šalia Žemės praskries sunkvežimio dydžio asteroidas, tačiau pabrėžė, kad jis nekelia jokio pavojaus. Neseniai astronomo mėgėjo atrastas asteroidas 2023 BU ketvirtadienį apie 16 val. 27 min. Ramiojo vandenyno laiku (penktadienį apie 2 val. 27 min. Lietuvos laiku) priartės prie Pietų Amerikos piečiausio žemyno taško, pranešė NASA.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga prašo dar labiau griežtinti žemės įsigijimą dideliems ūkininkams ir ūkiams, o Europos Sąjungos tiesioginių išmokų bazinei daliai nustatyti 60 tūkst. eurų ribą.  Šie reikalavimai numatyti organizacijos kreipimesi į šalies vadovus prašant imtis veiksmų. Jame taip pat prašoma užtikrinti paramą kooperacijai žemės ir miškų ūkyje, sudaryti patrauklias sąlygas kooperatyvams realizuoti produkciją.

Klaipėdos uostas konsultuojasi, kaip tinkamai organizuoti pietinės uosto dalies plėtrai reikalingos žemės paėmimą, kurioje numatoma atnaujinti esamus ir įrengti naujus transporto mazgus. Visuomenės poreikiams norima paimti žemę, esančią tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių. Klaipėdos uosto direkcija paskelbė rinkos konsultacijas, kuriomis siekdama tinkamai pasirengti šioms procedūroms.

Registrų centras atliko kasmetinį visos Lietuvos žemės sklypų masinį vertinimą ir nustatė žemės sklypų vidutines vertes. Patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu šios vertės nuo šių metų sausio 1 dienos naudojamos žemės sklypų mokesčiams apskaičiuoti, rašoma pranešime spaudai. Registrų centras šalies žemės sklypų masinį vertinimą atlieka kiekvienais metais.

Švedijos tolimojoje šiaurėje aptiktas didžiausias Europoje žinomas retųjų žemės elementų, kurie yra labai svarbūs elektromobilių gamybai, telkinys, ketvirtadienį pranešė Švedijos kasybos bendrovė LKAB. LKAB teigė, kad naujai išžvalgytame telkinyje, esančiame šalia geležies kasyklos, yra daugiau kaip milijonas tonų retųjų žemių oksidų, o visas atradimo mastas dar neištirtas.

Ozono sluoksnis, saugantis gyvybę Žemėje nuo pražūtingos Saulės spinduliuotės, per kelis dešimtmečius atsistatys, tačiau prieštaringai vertinamos geoinžinerijos schemos, kuriomis siekiama sušvelninti pasaulinį atšilimą, gali sustabdyti šią pažangą, pirmadienį įspėta svarbiame moksliniame vertinime. Nuo XX amžiaus 8-o dešimtmečio vidurio dėl tam tikrų pramoninių aerozolių stratosferoje, esančioje nuo 11 iki 40 kilometrų virš Žemės paviršiaus, retėja ozonas.

Pietų Korėjos pirmasis Mėnulio orbitinis aparatas „Danuri“ atsiuntė nespalvotų Mėnulio paviršiaus ir Žemės nuotraukų, antradienį pranešė nacionalinis kosmoso centras. „Danuri“ – korėjietiškų žodžių „Mėnulis“ ir „mėgautis“ junginys – 2022 metų rugpjūtį buvo paleistas „SpaceX“ raketa iš Jungtinių Valstijų ir praėjusį mėnesį pakilo į Mėnulio orbitą.

Registruojant sanitarines apsaugos zonas aplink privačias, valstybines ar viešųjų paslaugų įmones siūloma taikyti išimtis jose esantiems kitos paskirties sklypams. Taip pat siekiama įteisinti privalomą poveikio aplinkai ir sveikatai vertinimą.  Toks Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimas Seimui teikiamas ketvirtadienį, jį planuojama priimti iki Kalėdų.

Įmonės „Maxima LT“ kontroliuojamos bendrovės „Vatubela“ ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sandoris dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo Vilniuje, šalia Žirmūnų tilto ir bendrovės „Tele2“ būstinės, yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas, galutinai nusprendė teismas. Tačiau ar šiuo atveju turi būti pritaikyta restitucija ir sklypas grąžinta valstybei, dar kartą spręs Apeliacinis teismas.

Seimas dvejiems metams pratęsė laiką, per kurį įmonės ir biudžetinės institucijos privalės nustatyti ir įteisinti sanitarines apsaugos zonas, kurioms taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos. Pataisos svarbios šalia Vilniaus paukštyno gyvenantiems žmonėms.  Už apsaugos zonų įteisinimo atidėjimą dvejiems metams – iki 2025 metų pradžios, antradienį balsavo 115 parlamentarų.

Nepaisant sudarytų palankių teisinių sąlygų, privačioje žemėje miškų įveisiama nepakankamai, nes trūksta lėšų, tuo metu valstybinės žemės, kurią būtų galima apsodinti mišku, ima trūkti, sako Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis.    Aplinkos ministras Simonas Gentvilas žada, kad situacija keisis.

Registrų centrui perskaičiavus žemės ir statinių vidutinę rinkos vertę, pagal kurią nuo 2023 metų bus skaičiuojami žemės ar nekilnojamojo turto (NT) mokesčiai, labiausiai per penkerius brango žemės ūkio paskirties, pramonės ir sandėliavimo bei gyvenamųjų teritorijų žemė.

Kas trečias rusas (35 proc.) yra įsitikinęs, kad ne Žemė sukasi aplink Saulę, o Saulė aplink žemė, skelbia ir rusų, ir ukrainiečių žiniasklaida, cituodamos Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro (VTsIOM) apklausą. Kaip rodo apklausa, manančiųjų, kad Saulė sukasi aplink Žemę, skaičius per 15 metų išaugo 7 procentiniais punktais. Teisingą atsakymą – kad tai planeta sukasi aplink žvaigždę, – išsakė 61 proc. apklaustųjų, likusiems buvo sunku atsakyti.

Nuo ​​Rusijos invazijos pradžios Ukraina prarado ketvirtadalį savo dirbamos žemės, ypač pietuose ir rytuose, pirmadienį pranešė ekonomikos plėtros, prekybos ir žemės ūkio viceministras, kartu pažymėdamas, kad pavojus aprūpinimui maistu nekyla. „Nepaisant to, kad prarasta 25 proc. ariamos žemės, šiemet pasėlių pasodinta daugiau nei pakankamai“, kad būtų užtikrinta, jog gyventojai turės pakankamai maisto, spaudos konferencijoje teigė Tarasas Vysockis.

Seimas antradienį svarstys, ar pratęsti keliems tūkstančiams gyventojų, kurie siekia atkurti nuosavybę į žemę mieste, kompensacijos būdo pasirinkimo terminą.  Parlamentarai svarstys tokias Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo bei Miškų įstatymų pataisas.

Kauno ir Prienų rajonuose pradedamos žemės paėmimo procedūros, būtinos kelio ruožui Kaunas–Prienai rekonstruoti. Planuojama paimti beveik 300 žemės sklypų, iš jų 284 privačius ir 10 valstybinių.  Žemės paėmimas vyks iki 2023 metų vidurio, o nuo 2024 metų – rangos darbai, pranešė Susisiekimo ministerija.

Prie Taivano krantų ankstų trečiadienį (antradienio vakarą Lietuvos laiku) buvo užfiksuotas 6,6 balo žemės drebėjimas, pranešė JAV Geologijos tarnyba (USGS). USGS nurodė, kad žemės drebėjimo židinys buvo 10 km gylyje ir kad požeminis smūgis įvyko už 70 km į pietus nuo Hualiano miesto. Anksčiau skelbta, kad drebėjimas buvo 6,9 balo stiprumo. Pranešimų apie žuvusiuosius, sužeistuosius ar didesnę žalą kol kas negauta. Naujienų agentūros AFP reporterė pranešė, kad kelios minutės po 1 val. 40 min.

Prieš trisdešimt penkerius metus mokslininkai atrado, kad aplink mūsų galaktikos centrą yra paslaptingų ilgų magnetinių gijų. Jų kilmė glumino mokslininkus dešimtmečius, tačiau nauji stebėjimai gali pakeisti tai, ką šiuo metu apie juos žinome.

Mes jau seniai bandome įsivaizduoti, kaip atrodys mūsų planeta, kai dėl nelaimės, klimato kaitos ar branduolinio karo išnyks gyvybė, o aplinka bus suniokota. Paslėpta kalne, atokioje saloje tarp žemyninės Norvegijos ir Šiaurės ašigalio, maždaug 122 metrų gylyje, o pasaulinė sėklų saugykla sukurta tam, kad mus išgelbėtų, jei taip atsitiktų, rašo „Tech Insider“. Joje saugomos vertingos viso pasaulio pasėlių sėklos. Neseniai dėl Sirijos pilietinio karo ji pirmą kartą padėjo žmonijai.