žarnyno infekcijos

Jau nuo seno vyrauja įsitikinimas, kad nėra nešvaresnės vietos nei viešieji tualetai. Iš dalies toks manymas yra teisingas – čia gali tykoti įvairių ligų sukėlėjai, tačiau ne viskas yra tiesa – kai kurie teiginiai tėra mitai.

Vasara – ne tik atostogų, tačiau ir rimtų žarnyno ligų metas. Neretai nepagalvojame, kad į burną įdėta ką tik nuskinta uoga ar iškylos krepšelyje pabuvusi mėsa gali sukelti nemalonius žarnyno veiklos sutrikimus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė primena svarbiausias taisykles, kurias turime žinoti, norėdami apsisaugoti nuo skrandžio gripo.

Išgirdus žodį „bakterijos“ ko gero dažnas pagalvoja apie organizmui žalingus mikroorganizmus, kurie sukelia ligas ar infekcijas. Tačiau ne visos bakterijos yra blogos, atvirkščiai – kai mūsų organizme ima trūkti gerųjų bakterijų, gali susilpnėti imunitetas ir dažniau pulti peršalimo ligos. „Eurovaistinė internete“ vaistininkė Greta Maksimavičiūtė pataria, kaip atpažinti gerųjų bakterijų trūkumą organizme ir kaip padėti savo imunitetui šaltuoju metų laiku.

Vasara kartu su saulėtomis dienomis ir šviežiomis uogomis dovanoja ne tik malonumų, bet ir iššūkių. Vienas tokių – higienos užtikrinimas, mat jos pritrūkus lengvai galima susidurti su bakterinėmis žarnyno infekcijomis. Farmacininkai teigia, kad pastaruoju metu iš vaistinėse besilankančių klientų nusiskundimų akivaizdu – žarnyno infekcijos būdingos mažiems vaikams, kurie linkę dažniau rankomis liesti veidą ar net kišti pirštus į burną.

Vasaros laikotarpis neretai būna tikras išbandymas sveikatai. Puolantys virusai, bakterijos gali sugadinti ilgai lauktas ir planuotas atostogas. Ką reikėtų žinoti apie žarnyno infekcijas bei kokia yra pastarojo mėnesio situacija Lietuvoje, tv3.lt naujienų portalui pasidalino NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.

Šaltuoju metų laiku puola ne tik peršalimo ligos, bet ir žarnyno virusai. Vieni iš tokių sukėlėjų – rotavirusai, vadinamieji nešvaros virusais. Specialistai pažymi, kad apsaugai nuo jų itin svarbi yra pastovi ir tinkama asmens higiena. Vilniaus universiteto Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja dr. Indrė Stacevičienė teigia, kad užsikrėsti rotavirusu labai lengva, kadangi pagrindinis jos platintojas yra žmogus.

Prabėgusiu šiltuoju sezonu lietuviai ne tik mėgavosi saule, o iš pasibuvimų prie ežerų ar kitose poilsio vietose parsiveždavo ir nemalonų svečią – žarnyno infekcijas, liaudiškai dar vadinamas skrandžio gripu. Nors užsikrėtimų pikas buvo liepos mėnuo, rizika užsikrėsti išlieka visus metus.  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, birželio-rugpjūčio mėnesiais šalyje iš viso užfiksuota 1312 užsikrėtimų žarnyno infekcijomis, liaudiškai dar vadinamomis skrandžio gripu.

Atėjus šiltajam metų laikui kasmet pastebimas padidėjęs užsikrėtimas žarnyno infekcijomis, kurios liaudiškai dar yra vadinamos skrandžio gripu. Specialistai pastebi, kad pagrindiniai žarnyno infekcijų sukėlėjai šiltuoju metų periodu yra bakterijos – jos į organizmą dažnai patenka per prastai apdorotą maistą ar per gyvūnus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, žarnyno infekcinių ligų atvejų pasitaiko ištisus metus, tačiau šiltuoju metų laiku paprastai jų padaugėja. NVSC specialistai primena, ką kiekvienas iš mūsų turėtume žinoti apie maisto laikymą ir ruošimą vasarą, kad išvengtume sveikatos sutrikimų. Žarnyno infekcijomis dažniausiai užsikrečiama, kai ligos sukėlėjai – bakterijos, patenka į žmogaus organizmą su maistu, vandeniu.

Kai kurie žmonės mano, kad kaspinuočiai – plokšti kirminai, galintys gyventi žarnyne –veikia tik gyvūnus, tačiau jie taip pat gali užkrėsti žmones ir sukelti parazitines infekcijas.  Žmonės gali užsikrėsti šiomis kirmėlėmis suvalgę netinkamai paruoštos ir neiškeptos mėsos. Tai apima užkrėstą kiaulieną, jautieną ar žuvį.  Šunys ir katės taip pat gali turėti kaspinuočių, tačiau jų infekcijos retai patenka į žmones.

Minėdami Pasaulinę maisto dieną – spalio 16-ąją – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad beveik vienas iš dešimties žmonių pasaulyje kasmet suserga valgydamas užteršto maisto. Portalas tv3.lt primena, kad įvairios žarnyno infekcijos liaudiškai neretai vadinamos skrandžio gripu. O dažniausia susirgus vienam šeimos nariui, infekcija užsikrečia ir visa šeima.

Nuo seno žinoma, kad tualetas, o ką jau kalbėti, jei jis viešasis, nėra pati švariausia vieta. Bet ar išties purviniausia vieta čia – klozeto dangtis ir tokioje vietoje galima pasigauti chlamidiozių bei kitų lytiškai plintančių infekcijų? Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė sutiko, kad viešasis tualetas tikrai yra tokia vieta, kur nereikėtų be reikalo liesti paviršius.

Sergamumas ūminėmis žarnyno infekcijomis, dar kitaip liaudyje vadinamomis skrandžio gripu, išauga rudenį ir žiemą. Dažnai tai siejama su vaikų sugrįžimu į mokyklų ir darželių kolektyvus. Vos suserga vaikai, netrukus šios nemalonios infekcijos pakerta ir vaikus slaugančius tėvus.

Daugeliui Lietuvos gyventojų rudens ir žiemos laikotarpis – puikus metas rinktis atostogas šiltesniuose kraštuose. Tačiau keliautojai turėtų išlikti budrūs, ypač rinkdamiesi keliones į besivystančias šalis. Didelė dalis keliautojų suserga ūminėmis žarnyno infekcijomis, dėl kelionės metu vartojamo užteršto maisto ar vandens. Didžiausia rizika susirgti atsiranda keliaujant į Meksiką, Peru, Braziliją, Egiptą, Alžyrą, Indiją, vidutinė rizika – į Ispaniją, Portugaliją, Kiniją, Rusiją.

 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos VMVT duomenimis, nuo šių metų pradžios jau užregistruota 18 ūminių žarnyno infekcijų protrūkių, kilusių dėl viešojo maitinimo įmonėse pagaminto nesaugaus maisto. Šiuo metu Marijampolės VMVT vykdo dar vieną ūmios žarnyno infekcijos protrūkio tyrimą, kurio metu nukentėjo 16 asmenų. Šių protrūkių metu susirgo 144 asmenys, iš jų 70 vaikų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad gripo sezonu siaučia ne tik gripo ir peršalimo ligų virusai, bet ir virusai, sukeliantys ūmines žarnyno infekcijas, pasireiškiančias pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu. Tokios ligos kartais vadinamos „skrandžio gripu“. Tačiau tai neturi nieko bendro su gripu.

Turbūt dauguma bent kartą gyvenime pasinaudojome „penkių sekundžių taisykle“, kai valgant maistui nukritus ant žemės, greitai jį pakeliame sakydami „penkios sekundės nepraėjo“ ir valgome toliau, tarsi per tokį trumpą laiką bakterijų ant maisto neturėjo patekti, pastebi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė.

Atšilus orams ir artėjant ilgiesiems nedarbo savaitgaliams, prasideda „kepsnių sezonas“, padažnėja išvykų į gamtą, todėl galima tikėtis per maistą plintančių infekcinių ligų protrūkio. Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad šiltuoju metų laikotarpiu dažniausiai užsikrečiama bakterinėmis žarnyno infekcijomis, tokiomis kaip salmonelioze, šigelioze, kampilobakterioze, ešerichioze ir kt.