žalioji energija

Saulės ir vėjo energijos dalis visame pasaulyje suvartojamos energijos 2022 metais pasiekė rekordinius 12 proc., trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje apskaičiavo klimato ekspertų grupė, nors anglys išliko pagrindinis šaltinis energijos pasaulyje.

Lietuvos vėjo parkų vystytoja „Inikti wind“, netoli Šakių statanti 18 MW galios keturių vėjo elektrinių parką, įrangą jam perka iš JAV gigantės „GE Renewable Energy“. „GE Onshore Wind International“ komercijos direktorius Gilanas Sabatieras sako, kad bendrovė prisideda prie energetikos šaltinių plėtros Lietuvoje, kuri yra viena iš patraukliausių Europoje pagal vėjo energetikos potencialą.

Viena didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių „Žemaitijos pienas“ iš vokiečių gamintojo „Enercon“ už 10 mln. eurų (be PVM) įsigys dviejų vėjo jėgainių įrangą. Įmonės pasirašė tai numatančią sutartį.

Į leidimus plėtoti komercinius saulės parkus pretenduoja beveik 40 reikalavimus atitikusių  įmonių. Bendra jų prašomų elektros gamybos pajėgumų galia siekia 3,83 gigavato (arba 3,83 tūkst. megavatų), tačiau siekiant neviršyti dviejų gigavatų ribos jiems pagal „Litgrid“ nurodytas sąlygas bus taikomi gamybos ribojimai Visos įmonės privalės per du mėnesis su „Litgrid“ pakeisti ketinimų protokolus dėl elektrinių plėtojimo, o to nepadarius reguliuotojas neišduos leidimo.

2023-2024 metais į žaliuosius projektus verslas investuos apie 0,5 mlrd. eurų – dukart daugiau negu 2021-2022 metais, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.   Verslo atstovai sako, kad tokioms investicijoms labiau pasiruošusios didesnės įmonės, vidutinėms ir smulkioms reikės didesnės paramos. Chemijos pramonei transformuotis sudėtinga dėl objektyvių priežasčių.  „Privačių žaliųjų finansų skatinime ambiciją, kuri buvo 2021-2022 metais, kada buvo pritraukta apie 220 mln.

Estijos Tartu miestas ketina sudaryti sutartį su prekybos degalais bendrove „Alexela“ dėl energijos gatvių apšvietimui pirkimo ir nuo ateinančių metų taps tik žaliąją energiją naudojančiu miestu. 2015 metais Tartu miesto taryba parengė miesto tvarios energetikos ekonomikos veiksmų planą, kurio strateginis tikslas yra sumažinti anglies dioksido išmetimą, susijusį su energijos vartojimu.

Pagal žaliosios energijos naudojimą Lietuva 2015-aisiais lenkė 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkį, skelbia Eurostatas. Iš atsinaujinančių šaltinių užpernai pagaminta 25,8 proc. visos suvartotos energijos - 2,2 punkto daugiau nei 2014 metais, rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES žaliosios energijos dalis siekė 16,7 proc. (2013-aisiais - 16,1 proc.). Latvijoje šis rodiklis per metus sumažėjo 1,1 punkto iki 37,6 proc.

Pagal žaliosios energijos naudojimą Lietuva 2014-aisiais lenkė 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkį, skelbia Eurostatas. Iš atsinaujinančių šaltinių užpernai pagaminta 23,9 proc. visos suvartotos energijos - 0,9 punkto daugiau nei 2013 metais, rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES žaliosios energijos dalis siekė 16 proc. (2013-aisiais - 15 proc.). Latvijoje šis rodiklis per metus išaugo 1,6 punkto iki 38,7 proc., Estijoje - 0,9 punkto iki 26,5 proc.

2014 m. visame pasaulyje naujai instaliuotų ir pradėjusių veikti vėjo jėgainių bendra galia siekė 48,3 GW. Apskritai 2014 m. vėjo energetikai buvo sėkmingi: instaliuota 37,1 proc. daugiau jėgainių negu 2013 m. Net pusė (51,3 proc.) naujos galios buvo instaliuota Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, ketvirtadalis (25,9 proc.) naujų instaliacijų teko Europai.

2014 m. pabaigoje bendra visų pasaulyje veikiančių vėjo jėgainių galia siekė 337 GW, skelbia leidinys „Windpower Monthly“. Kartu jos per metus pagamina apie 738 TWh elektros energijos – maždaug dvigubai daugiau, negu per metus suvartoja Jungtinė Karalystė. Šiemet instaliuotų vėjo jėgainių bendra galia, prognozuoja leidinio ekspertai, turėtų siekti apie 18 GW. Iš viso per 2014 m. bendra pasaulio vėjo jėgainių galia išaugo 11 proc. Visų naujų vėjo jėgainių bendra galia siekia 33 GW.

Pastaruoju metu itin didelį susidomėjimą saulės elektrinėmis sukėlė gerokai atpigusi jų įranga ir aukštos jose pagamintos elektros supirkimo kainos. Nors ne visose vietovėse yra palankios galimybės jungtis prie centrinių elektros tinklų, į saulės elektrinių statybą žvelgiama kaip į alternatyvaus investavimo galimybę.

Žmonės visada domėjosi ateitimi. Žiūrėdami į žvaigždes, skaitydami iš delno ar tiesiog naudodamiesi fantazija milijonai žmonių nuolat stengiasi išsiaiškinti, kas mūsų laukia. Čia išvardyti įvykiai yra paremti studijomis ir moksliniais vertinimais, o daugelis jų jau netgi planuojami. Tad jų negalima pavadinti prietarais arba fantazijomis. Šie įvykiai parodo, kad mūsų laukia jaudinanti, gąsdinanti ir, be abejonės, labai įdomi ateitis.

Žaliosios energetikos link Vokietija žengia devynmyliais žingsniais, tačiau netolygūs perėjimo prie atsinaujinančios energetikos tempai kelia vis daugiau problemų ir politikams, ir vartotojams. Vokietijos kelyje atsinaujinančios energetikos link pasitaikė (ne)numatytų kliūčių. Vienos jų susijusios su pernelyg dideliais perėjimo prie žaliųjų technologijų tempais, kitos jų buvo žinomos iš anksto, tačiau nesulaukė pakankamai dėmesio.

Pasaulyje po „Lehman Brothers“, po Fukušimos nerasite nė vieno banko, nė vieno privataus investuotojo ar valstybinės įstaigos, kurie investuotų į naują atominę jėgainę, nesvarbu, ar Lietuvoje, ar bet kur kitur Europoje. Taip griežtai Lietuvos perspektyvas pasistatyti Visagino atominę elektrinę (VAE) vertina Žaliųjų frakcijos narys ir Europos Parlamento (EP) pranešėjas dėl energetikos efektyvumo direktyvos Claude'as Turmesas.

Saulės paviršiuje siautėjantys didžiuliai, 1,6 tūkst. skersmens magnetiniai viesulai žvaigždės paviršių įkaitina iki milijonų laipsnių. Tačiau mokslininkai puoselėja viltis, jog magnetiniai tornadai, kuriais šiluma kanalizuojama iš Saulės gelmių į paviršinius sluoksnius, galėtų tapti švarios energijos Žemėje reaktorių pagrindu. Astronomų skaičiavimais, bet kurią akimirką Saulės paviršiuje šėlsta apie 11 tūkst. tokių magnetinių viesulų.

Ilgiau nei šimtmetį elektromobiliai varžosi su vidaus degimo varikliais, tačiau iki pat šių dienų jiems nepavyko nuskinti nė vienos pergalės, rašo „Foreign Policy“. Elektromobilių akumuliatoriai vis dar kainuoja pasakiškus pinigus, paprastas automobilis pilnu kuro baku gali įveikti kur kas tolimesnį atstumą nei vidutinis elektromobilis, o akumuliatoriaus pakrovimas trunka žymiai ilgiau nei degalų bako papildymas.

Ilgiau nei šimtmetį elektromobiliai varžosi su vidaus degimo varikliais, tačiau iki pat šių dienų jiems nepavyko nuskinti nė vienos pergalės, rašo „Foreign Policy“. Elektromobilių akumuliatoriai vis dar kainuoja pasakiškus pinigus, paprastas automobilis pilnu kuro baku gali įveikti kur kas didesnį atstumą nei vidutinis elektromobilis, o akumuliatoriaus įkrovimas trunka žymiai ilgiau nei degalų bako papildymas.

Tarptautinė jaunimo organizacija AIESEC, atsižvelgdama į tai, kad iškastiniai kuro šaltiniai sparčiai senka, kyla jų kainos, matydama Lietuvoje kylančias energetikos problemas ir reaguodama į visuomenės poreikį sužinoti apie atsinaujinančių išteklių svarbą ir panaudojimo galimybes, kartu su UAB „Miromax“ tęsia projektą „Žalioji energija“, surengdami jau penktąją paskaitą.

Idėja gimė 2006 metais, kai atradėjas Gordonas Veidlas pastebėjo, jog įkalus į medžio kamieną aliuminį vinį ir sujungus šį su įsmeigtu į dirvožemį variniu elektrodu, išgaunama maža elektros srovė. Toks rezultatas žadino vaizduotę ir akimirksniu sukėlė susidomėjimą visame pasaulyje - juk „medis pagamino elektrą“! Tačiau netrukus sensacingą žinią pakeitė skepticizmas ir nusivylimas, nes generuojamos elektros kiekio padidinti nepavyko, tad praktinės naudos iš to liko nedaug.

Kaip tenka dažnai girdėti - dabartiniai iškastinio kuro ištekliai senka, taip pat ir ateityje jų turėtų sparčiai mažėti, o kaina didėti. Alternatyva tokiems kuro šaltiniams yra atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) panaudojimas.

Pastaruoju metu atsinaujinančios energijos tema vis dažniau sutinkama spaudoje, verslo pasaulyje, įvairių organizacijų veikloje, tačiau iš atsinaujinančių išteklių pagaminta energija sudaro gana mažą suvartojamos energijos dalį Lietuvoje. Nepaisant to, mūsų šalyje yra potenciali niša plėstis šiam sektoriui, tačiau tam kol kas neskiriama pakankamai dėmesio, o studentams suteikiama per mažai informacijos šia tema arba ji būna iškraipoma.

Ketvirtadienį Žirmūnuose atidaryta pirmoji lietuviška industrinė saulės modulių surinkimo linija. Daugiau nei 20 mln. litų kainavusi linija buvo sumontuota mokslinės gamybinės akcinės bendrovės „Precizika“ bazėje, panaudojant ES finansinę paramą, kuri siekė 10,068 mln. litų.

Klimato kaitos mažinimas neretai pristatomas kaip kompromisas tarp ekonomikos ir aplinkosaugos. Tačiau diskusijos dėl naštos pasiskirstymo vyksta per ilgai. Naujas tyrimas, atliktas šešių pirmaujančių Europos universitetų ir institutų, parodė, kad Europa gali priimti sprendimus, kurie būtų palankūs jos ekonomikos ir aplinkosaugos interesams. Analizė paremta išsamiu Europos augimo perspektyvos įvertinimu.

Žmonija, jei tik norėtų, iki 2050 metų galėtų visiškai pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių, atsisakydama naftos, dujų, anglies ir kitų iškastinių resursų. Techniškai tai visiškai įmanoma, tereikia tik politinės valios, tvirtina JAV mokslininkai.

Administracinių ginčų komisija nusprendė, jog Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sprendimas neskirti Europos Sąjungos (ES) paramos pareiškėjams, norėjusiems vystyti žaliosios energetikos projektus, prieštarauja teisės normoms ir faktinėms aplinkybėms.

Šis vaikiškas geležinkelio rinkinukas kartu ir žaislas, ir mokomoji priemonė apie „žaliosios“ energijos praktinę naudą. Garvežiuką varo elektros srovė, kurią gamina saulės fotoelementai.

Žalioji energetika negali patenkinti Lietuvos ir Baltijos regiono poreikių, teigia Premjeras Andrius Kubilius. "Aš matau šiandien Lietuvoje labai stipriai vyraujantį lobistų balsą, kai kalbama apie žaliąją energetiką (...) mes suprantame ir diskutuojame su jais, bet reikia matyti, kad žalioji energetika negali padengti visų poreikių, kurie Lietuvai ir Baltijos regionui būtų reikalingi, todėl kalbame ir apie (...) žaliąją arba neteršiančią atominę energetiką, kalbame apie biokuro naudojimą ir k...

Šiandien Vyriausybės posėdyje planuojama tvirtinti Vyriausybės išvadą dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos (AIE) įstatymo projekto, parengto dar šį pavasarį. Neigiama išvada sustabdytų žaliosios energetikos plėtrą šalyje ir šiemet suplanuotas apie 500 mln. Lt investicijas, teigia Lietuvos vėjo elektrinių asociacija. AIE įstatymas buvo pradėtas rengti dar praėjusių metų pradžioje.

JAV bendrovė „Bourne Energy“ pagamino į kuprinę telpančią hidroelektrinę, skirtą ir kariniam, ir civiliniam naudojimui. Pasak gamintojų, tokia nešiojamoji nedidelės galios jėgainė gali praplėsti „žalios“ energijos naudojimo galimybes ir suteikti daugiau lankstumo tais atvejais, kai energijos vartotojai neturi galimybių ar nenori prisijungti prie stacionaraus elektros tinklo.

Lietuva turi visas galimybes iki 2020 metų iš atsinaujinančių energijos šaltinių gauti 20 proc. energijos, kaip reikalauja Europos Komisija. Tai rodo Valstybės kontrolės atliktas atsinaujinančių energijos išteklių auditas. Pakankamas energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių išgavimo galimybių išnaudojimas sudarytų sąlygas turėti pigesnę elektrą ir šilumą, padidinti šalies energetinį nepriklausomumą.

Elektros energiją iš marijampolietiškų šiukšlių ketina gaminti klaipėdiečiai. Marijampolės savivaldybės administracija sulaukė Klaipėdos uždarosios akcinės bendrovės „Naftos grupė“ pasiūlymo statyti naują komunalinių atliekų utilizavimo įmonę šalia regiono sąvartyno. Klaipėdiečiai žada naujai įmonei statyti skirti per 110 milijonų litų. Investicijos gali padvigubėti, jeigu šioje įmonėje būtų susitarta utilizuoti ir Alytaus regiono komunalines atliekas.