žalioji byla

Vilniaus Pilaitės mikrorajono gyventojai siekia išsaugoti 25 metus puoselėtą parką. Netikėtai aplink parką išdygusi tvora gyventojams pranešė apie planuojamas daugiabučių statybas. Pilaitės gyventojai jau neteko vaikų žaidimų aikštelių, vietos šventėms organizuoti, todėl nenori prarasti ir taip rajone trūkstamos žalumos.

Vilniaus Pilaitės mikrorajone gyvena tiek gyventojų, kiek Ukmergėje. Namas prie namo, balkonas prie balkono, rodos, kiekvienas laisvas kvadratinis metras čia virtęs dar vienu butu. Tačiau ir tai – ne pabaiga. Pilaitėje toliau planuojamos statybos. Ir ne bet kur – parko vietoje! Situaciją aiškinsis TV3 laida „Žalioji byla“. Žaliajame plote, kurį vietiniai 25-erius metus puoselėjo kaip parką, vaikščiojo su vaikais, vieną rudens rytą išdygo tvora – tokia pati, kokią naudoja statybininkai.

Kauno rajonas. Garliava. Pramonės teritorija, kurioje įsikūrę dešimtys įmonių. Visai šalia – vandens telkinys, kurį aplinkiniai vadina tvenkiniu prie Jonučių motelio. Tik jau kurį laiką nuo vaizdingo ir žuvingo, Jiesios upės vandeniu maitinamo tvenkinio sklinda ne vandens, o išvietės kvapas. Toks faktas – įprastas vandens valymo įmonėse, tačiau šioje vietoje tokios įmonės nėra. Kvepia, tiksliau dvokia – nelaime, dėl kurios tvenkinio gyvybei iškilo mirtinas pavojus.

Anykščių gyventojas Laurynas yra žvejas mėgėjas. Turėdamas laisvesnę minutę jis traukia prie vandens telkinių. Jų aplink Anykščius yra daugybė, ežerai, upės čia vienos švariausių ir skaidriausių. Toks dar visai neseniai buvo ir bevardis ežerėlis šalia Anykščių kartodromo, kurį vietiniai vadina Profkės bala arba Kvarco prūdu. Tačiau šiandien situacija kitokia.  Šiandien ežerėlyje niekas nebesimaudo.

Šalia Telšių yra įdomių vietų, kur, kaip sako žmonės, galima gerai „prasisukti“, tai yra – užkalti pinigų. Aukso kasyklos – žvyro karjerai, į kuriuos įvairiausiais keliais įsisukę vietos veikėjai ne visai švariais būdais pildo savo pinigines. Schema nesudėtinga: iškasa žvyrą, jį parduoda, į duobes priverčia šiukšlių ir taip uždirba dar.

Jei gamtos per tūkstančius metų suformuota ežero pakrantė yra negraži, neatitinka poreikių, ją galima performuoti. Pavyzdžiui, iškirsti medžius, vietoj miško paklotės pakloti žolę, privežti žvyro pliažui, įrengti lauko tualetą, kurio nereikia tuštinti, pavėsinę paversti pirtimi, išgrįsti taką iki pat vandens betonu arba ekskavatoriumi iškapoti gerą gabalą kranto. Tokius vaizdus Dzūkijoje, aplink Kapčiamiestį esančiuose ežeruose išvydo TV3 laidos „Žalioji byla“ kūrybinė komanda.

Netoli Druskininkų esančio Lipliūnų kaimo gyventojas Saulius Austrotas kartu su žmona Živile internete nuolat ieško informacijos apie pavojingą invazinį augalą. Monstrą, prie kurio prisilietus pasekmės sveikatai gali būti itin skaudžios. Prie jų sodybos veši didžiulės Sosnovskio barščių džiunglės, o sklypo savininkė jo niekaip nesusitvarko. Negana to, pora baiminasi ir dėl savo vaikų gyvybės. Situacija domėjosi laidos „Žalioji byla“ komanda.

Alytaus rajono Krokialaukio miestelyje gyvena, ko gero, patys turtingiausi žmonės, nes buitinę techniką keičia kas penkerius metus, vandenį maistui perka tik parduotuvėje, o už tą, kuris bėga iš čiaupo, moka net triskart brangiau nei vilniečiai. Nes Krokialaukio vanduo – ypatingas, pieno spalvos, gausiai praturtintas geležimi, o kartais dar ima skleisti ir keistus kvapus.

Yra tokių atliekų, kurių į paprastą, buitinį konteinerį nesukiši. Pavyzdžiui, plastikinės automobilių dalys, seno buto remonto likučiai arba seni, chemikalais persmilkę pabėgiai. Stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės priima tik ribotus jų kiekius, o sąvartynai reikalauja nemenko mokesčio. Prišiukšlinsi pakeles ar miškus, gali būti pastebėtas, įamžintas ir išviešintas. O tai reiškia visuotinę gėdą ir didžiulius finansinius nuostolius.

Įstaiga Lietuvos-Latvijos pasienyje, skambiai vadinanti save zoologijos parku. Maždaug penkerių metų vaikas linksmai gainioja būrelį kapibarų. Laukiniai gyvūnai bando pasislėpti nuo vaiko, tačiau šis atkakliai juos vejasi, neleisdamas jiems atsikvėpti. Tokius vaizdus fiksavo laidos „Žalioji byla“ kameros. Norite paglostyti, ant rankų palaikyti tikrą plėšrūną tigriuką? Prašom, 15 eurų ir gyvūnas bus jūsų paslaugoms. Išsigandęs, išvargintas glostytojų, tigriukas bando šiepti nasrus.

Per vieną mėnesį – keturi negyvi stumbrai. Kulkų nerasta. Gyvūnų organai – suirę. Mokslininkai įtaria, kad stumbrai krinta nuo cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis apdorotų augalų, ūkininkai įtarimus vadina iš piršto laužtais. Nerimą keliančia situacija domėjosi laidos „Žalioji byla“ žurnalistai. Stumbrai – didžiausi Europos žinduoliai. Prieš šimtmetį visiškai išnaikinti, šiandien jie ir vėl ganosi Lietuvos giriose nevengdami užsukti ir į ūkininkų laukus.

Per vieną mėnesį – keturi negyvi stumbrai. Kulkų nerasta, o gyvūnų organai – suirę. Mokslininkai įtaria, kad stumbrai krinta nuo cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis apdorotų augalų, ūkininkai įtarimus vadina iš piršto laužtais. Situacija domėsis TV3 televizijos laidos „Žalioji byla“ komanda. Biomedicinos mokslų daktaras, VDU profesorius Algimantas Paulauskas – žvėrių patologoanatomas. Jis kviečiamas tuomet, kai reikia nustatyti laukinio gyvūno mirties priežastį.

Jau ketverius metus Vilniaus Salininkų rajono gyventojai varsto aplinkosaugininkų, sveikatos priežiūros institucijų, miesto valdžios duris prašydami pagalbos – tiesiai po jų langais išdygo sąvartynas, kuriame rūšiuojamos statybinės atliekos. Triukšmas, smarvė, dulkės tapo gyventojų kasdienybė. Salininkuose lankėsi ir situaciją aiškinosi TV3 laida „Žalioji byla“. Vilnietė Salininkų mikrorajono gyventoja Rimvyda turi ypatingą ritualą.

Ramygalos gyventojų ramybę ir sveikatą jau mažiausiai penkerius metus nuodija didžiulė ferma. Vos už poros kilometrų nuo miestelio, bebaigiančiame ištuštėti Juodikonių kaime, pagal gudrią schemą vyksta nešvarūs atliekų utilizavimo procesai. Situacija Ramygaloje domėjosi žurnalistinių tyrimų laidos „Žalioji byla“ komanda.

Ramygalos gyventojų ramybę ir sveikatą jau mažiausiai penkerius metus nuodija didžiulė ferma. Vos už poros kilometrų nuo miestelio, bebaigiančiame ištuštėti Juodikonių kaime, pagal gudrią schemą vyksta nešvarūs atliekų utilizavimo procesai. Vaizdai pribloškia: krūvos padangų, išardytų automobilių dalys, panaudoti tepalai, buitinės elektronikos detalės ir tonos supresuotų pakuočių atliekų sugrūstos į seniai nebeveikiančią fermą.

XXI-ojo amžiaus Vilnius – žaliuojantis ir žalias su daugybe parkų ir miškų vidury miesto, nemokamas elektromobiliams, draugiškas dviratininkams, pilnas modernių idėjų, ambicijų ir kvapų. Gedimino prospekte kvepia prabangiais kvepalais, o senamiestyje – cepelinais ir šaltibarščiais, kuriuos mielai kerta užsienio turistai. Bet užsukus ten, kur turistų gidai neveda, vaizdas visai kitoks, o žmonėms gali kilti net ir pavojus gyvybei.