žalimas

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako teisininko Dainiaus Žalimo rezultato prezidento rinkimuose nedramatizuojanti ir priduria, kad politinė jėga potencialą žada parodyti artėjančiuose rinkimuose. „Visiškai nesutinku, nes tai yra skirtingi rinkimai ir virš 50 tūkst.

Laisvės partijos kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas tikisi, kad šalies vadovo rinkimuose Lietuvos žmonės balsavo už „vakarietiškumą, kompetenciją ir patriotizmą“. Jo įsitikinimu, apie tokias vertybes kalba ne vienas kandidatas į prezidentus, bet, pažymi buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, ne visi jie siekia minėtų vertybių įgyvendinimo.

Prezidento posto siekiantis Dainius Žalimas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį pateikė per 22 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. VRK duomenimis, surinkti 1197 parašai rinkimų lapuose, dar 21 tūkst. 88 rinkėjai pasirašė elektroniniu būdu. Priėmusi parašų rinkimo lapus VRK patikrins juos per dešimt dienų ir konstatuos galutinį surinktų parašų skaičių.  Kad politikas galėtų kandidatuoti į prezidentus, jis privalo surinkti ne mažiau kaip 20 tūkst.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad kad Lenkijoje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karius į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju.  „Aš turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas.

Šalies vadovo posto siekianti premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad daugiau panašumų turi su Laisvės partijos kandidatu Dainiumi Žalimu nei su dabartiniu prezidentu Gitanu Nausėda. Visgi, pasak I. Šimonytės, prezidentiniai rinkimai D. Žalimui yra tik galimybė pasirodyti prieš Europos Parlamento (EP) rinkimus. „Požiūriu į daugelį klausimų aš tikrai turiu daugiau panašumo su juo (D. Žalimu – ELTA) nei kada nors turėjau su Gitanu Nausėda.

Laisvės partijos kandidatas į prezidentus, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas surinko reikiamą kiekį parašų dalyvauti šalies vadovo rinkimuose. Tai jam pavyko padaryti maždaug per savaitę – didžiajai daliai kandidatų Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) praėjusį trečiadienį išdavė parašų rinkimo lapus ir leido gyventojams pasirašyti elektroniniu būdu. Be D. Žalimo reikiamą 20 tūkst. parašų jau yra surinkusi konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija šeštadienį suvažiavime patvirtino kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašą, rinkiminę programą. Laisvės partijos lyderiu į EP išrinktas buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Jis taip pat paskelbtas „laisviečių“ kandidatu į prezidentus. Antru numeriu į EP įrašytas buvęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės partijos kandidatu į prezidentus šeštadienį patvirtintas Dainius Žalimas sieks visų šeimų lygybės, atvirų teismų ir prezidento institucijos desakralizacijos. „Prezidentas neturi būti laikomas nei tautos vadu, nei vaduku, nei viršininku. Tai yra pirmas tarp lygių. Aš tikrai inicijuosiu, kad prezidento institucija būtų prieinama kiekvienam“, – šeštadienį per partijos suvažiavimą pristatydamas savo programą kalbėjo D. Žalimas.

Šeštadienį Vilniuje susirinkusi Laisvės partija oficialiai pritarė, kad šiemet vyksiančiuose prezidento rinkimuose partijai atstovautų buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas.   D. Žalimo kandidatūrai buvo pritarta bendru sutarimu. Laisvės partijos kandidatas pirmą kartą dalyvaus Lietuvos prezidento rinkimuose. ELTA primena, kad artimiausi Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužę.

Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas ne tik paskelbtas valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės partijos kandidatu į prezidentus, bet ir išrinktas jos lyderiu į Europos Parlamentą (EP). Tai paaiškėjo reitingavus partijos kandidatų į EP sąrašą. Antru numeriu į EP įrašytas buvęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. „Į rinkimus partijos sąrašą ves dviejų patyrusių teisininkų tandemas“, – ketvirtadienį pranešė partija.

Laisvės partijos į prezidentus keliamas buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas tvirtina matąs požymių, kad Prezidentūrai įsivėlus į ginčus su Užsienio reikalų ministerija (URM) dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje, šalies vadovas Gitanas Nausėda galėjo pažeisti Konstituciją. Tačiau, pasak jo, reikėtų papildomo tyrimo, siekiant išsiaiškinti, kas atskleidė galimų kandidatų i ambasadoriaus postą pavardes. „Tiesiai atsakysiu – požymių matau. Galbūt ne visuose epizoduose.

Laisvės partijos į prezidentus keliamas buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas neatmeta galimybės dalyvauti panašiu metu vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose. Nors viešojoje erdvėje į kelis postus vienu kartu besitaikę politikai yra susilaukę kritikos bei klausimų, nei D. Žalimas, nei „laisviečiai“ didelės bėdos tame nemato. „Jeigu Laisvės partija manimi pasitiki – aš tikiu šia politine jėga bei jos ateitimi – aš nematau nieko blogo sustiprinti šią politinę jėgą.

Ketvirtadienio vakarą Laisvės partijos kandidatas į prezidentus, buvęs konstitucinio teismo pirmininkas, Dainius Žalimas, pristatė savo rinkiminės kampanijos programą. Dabartinį šalies prezidentą Gitaną Nausėdą jis kritikavo dėl jo nuomone pasyvaus, XIX amžiaus normas atitinkančio požiūrio į žmogaus teises.

Kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose Laisvės partijos iškeltas dalyvauti buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas dėl liberalių pažiūrų rinkėjų balsų juose konkuruos su valdančiųjų konservatorių iškelta premjere Ingrida Šimonyte, sako politologai.

Lietuvos iškeltos tarpvalstybinės bylos prieš Baltarusiją dėl neteisėto migrantų įvežimo į Lietuvą nagrinėjimas ir patirtų nuostolių kompensavimas truks ilgai, pripažįsta Teisės ir demokratijos centro vadovas Dainius Žalimas. Šios bylos kėlimui ir siekui ją nagrinėti arbitraže arba Tarptautiniame Teisingumo Teisme ministrų kabinetas pritarė balandį. „Tarptautinio Teisingumo Teismo bylos, kurios lemtų kompensaciją, jos, deja, trunka pakankamai ilgai.

1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) nariai pasirašė vieną reikšmingiausių dokumentų mūsų valstybės istorijoje. Jis ekspertų, kartu su 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtos Lietuvos nepriklausomybės aktais, įvardinamas kaip vienas iš trijų šiuolaikinės valstybės Konstitucijos stulpų.

Net jei paaiškėtų, kad sprogimus Lenkijoje sukėlė Ukrainos paleista raketa, atsakomybės už tai ji galėtų išvengti, jei būtų įrodyta, kad tuo metu ji gynėsi. Vis dėlto jei paaiškėtų, kad raketa rusų, atsakomybė be abejonės tektų Rusijai, tačiau šio incidento, ko gero, neužtektų Šiaurės atlanto sutarties 5 str. aktyvavimui, „Dėmesio centre“ sako teisininkas Dainius Žalimas. Sprogimai Lenkijoje, visai netoli sienos su Ukraina, antradienį pareikalavo dviejų gyvybių.

Karo eskalacija Ukrainoje pasiekė aukščiausią tašką. Okupuotose teritorijose surengtuose tariamuose referendumuose žmonės beveik vienbalsiai pasiprašė į Rusijos sudėtį, pasaulio bendruomenė svarsto, kokie sprogimai sunaikino „Nord Stream“ dujotiekius Baltijos jūroje, o Jungtinės Amerikos Valstijos paragino savo piliečius palikti Rusiją.  Laidoje „Dėmesio centre“ ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas prof.

Kilus sąmyšiui dėl sankcijų taikymo daliai prekių, keliaujančių į Kaliningradą, Lietuva atsidūrė spąstuose. Rusija yra nepatenkinta draudimais, o Europos Komisija, kuri prižiūri sankcijų taikymą – mėtosi. Pasak specialistų, gali nutikti taip, kad Lietuva neteks teisės spręsti, kokios prekės keliauja per jos teritoriją. O tai būtų tikra dovana Rusijai.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sako, kad įžvelgiantis sankcijose logikos trūkumo, kaip ir šalies pareigūnų drąsos bei kompetencijos. Anot jo, „sulaukus Europos Komisijos“ išaiškinimo, gali paaiškėti, kad jis Lietuvai bus nenaudingas, o tai gali atverti kelius į bet kokių prekių per Lietuvą gabenimą į Kaliningradą. Savo „Facebook“ paskyroje teisininkas rašo, kad teisiškai su sankciju taikymu viskas kaip ir aišku, nors kabliukų gal ir yra.

Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą būtina steigti specialų tribunolą, nes kitaip nebus įvertintas ideologinis karo nusikaltimų pagrindas, sako buvęs Konstitucinio Teismo (KT) vadovas Dainius Žalimas. „Būtina steigti specialų  tribunolą dėl agresijos prieš Ukrainą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrai į Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komitetą 2023-2026 metų kadencijai. Taip pat Užsienio reikalų ministerijai kartu su kitomis atsakingomis institucijomis pavesta vykdyti rinkimų kampaniją. JT Žmogaus Teisių komitetas yra iš nepriklausomų ekspertų susidedanti institucija. Jos nariai stebi, kaip šalys narės laikosi Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto.

Daugiau nei 100 tūkstančių lenkų visai neseniai išėjo į gatves ginti narystės Europos Sąjungoje. Šie neramumai prasidėjo po to, kai Lenkijos Konstitucinis Tribunolas priėmė sprendimą dėl jo teisės viršenybės. Kaimyninėje šalyje tai sukėlė politinį sąmyšį, kuris nuvilnijo per visą Sąjunga. Nors toks verdiktas per daug nenustebino, tačiau Europos Komisija įspėja Lenkiją nesavivaliauti.

Lietuvos teisėjams gavus Sveikatos apsaugos ministerijos išaiškinimą, kad jie gali būti skiepijami nuo COVID-19 prioriteto tvarka, Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas sako manantis, kad tokių išimčių turėtų būti kuo mažiau.

Kauno apylinkės teismas trečiadienį leido dviem savaitėms suimti pagrindiniu stambaus masto PVM sukčiavimo schemos organizatoriumi laikomą Mindaugą Žalimą.  Kaip BNS informavo teismo atstovė Vaiva Milkeraitienė prokuroras prašė M. Žalimą suimti trims mėnesiams, tačiau teismas šį prašymą tenkino iš dalies – skyrė suėmimą iki kovo 18 dienos.

Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas teigia, jog valdančiųjų kreipimasis į prezidentą dėl jo įgaliojimų yra neleistinas kišimasis į šio teismo veiklą ir sieja jį su penktadienį priimtu valdantiesiems nepalankiu sprendimu. „Aš tai vertinu kaip neleistiną kišimąsi į Konstitucinio Teismo veiklą už jo priimamus sprendimus, konkrečiai už penktadienį priimtą sprendimą“, – BNS sakė D. Žalimas.

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė Konstitucinio Teismo pirmininku pirmadienį pasiūlė skirti Dainių Žalimą.   Tarptautinės teisės ekspertas, Vilniaus universiteto profesorius D.Žalimas pastaruoju metu laikinai ėjo teismo pirmininko pareigas, kai šiemet baigėsi pastaruosius trejus metus teismui vadovavusio Romualdo Kęstučio Urbaičio kadencija.

Tiriant baudžiamąją bylą dėl Policijos departamento pareigūnų galbūt netinkamai atliktų pareigų, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimo reaguojant į įvykius Kaune, kai buvo nužudyti teisėjas Jonas Furmanavičius ir Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė, buvo atliktos kratos įtariamųjų teisėsaugininkų darbo ir gyvenamosiose vietose.

Generalinė prokuratūra oficialiai patvirtino, kad prieš dvejus metus į Policijos departamentą atvykęs ir apie planuojamas žmogžudystes Kaune užsiminęs vadinamasis „slaptasis informatorius“ yra Mindaugas Žalimas. Tuo tarpu prieš savaitę prokuratūroje apklaustas buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Vytautas Barkauskas teigia, kad apie jį nieko nežinojo.

Jo liudijimas D.Kedžiaus byloje viską apvertė aukštyn kojomis. Dėl jo parodymų krito aukščiausi policijos pareigūnai. Visa Lietuva apie jį kalba, tačiau iki šiol jo dar niekas nematė. BTV laida „Lietuvos žinių tyrimas“ šiandien atskleidžia slaptojo bylos liudininko veidą. Garsiausioje pastarųjų metų kriminalinėje istorijoje  visi taškai dar nesudėti. „Lietuvos žinių tyrimas“ surinko informaciją, atskleisiančią slaptojo D.Kedžiaus bylos liudininko Mindaugo Žalimo gyvenimo detales.

Daktaro disertaciją „Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. kovo 11 dieną, tarptautiniai teisiniai pagrindai ir pasekmės“ apgynęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Dainius Žalimas yra įsitikinęs, kad Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimas buvo unikalus. Švedija paskelbė diplomatinio susirašinėjimo medžiagą apie Baltijos šalių išsivadavimą. Ten rašoma, kad Lietuva „įžvalgiai ir taktiškai protingai“ parengė Kovo 11–osios dokumentus.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė siūlo Konstitucinio Teismo teisėju devynerių metų kadencijai skirti Dainių Žalimą. Tai siūlantį nutarimo projektą ji įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.Tokį nutarimo projektą Seimo Pirmininkė pasirašė po konsultacijų su Seimo frakcijomis ir atsižvelgdama į frakcijų vadovų pateiktą nuomonę dėl kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus. 1973 metais gimęs D. Žalimas šiuo metu yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas.

Rusų istorikų paskelbti skaičiavimai, neva įrodantys, kad Lietuva pati skolinga Rusijai už okupacijos laikotarpį – įžūlūs ir juokingi, - mano tarptautinės teisės ekspertas, Vilniaus universiteto teisės fakulteto docentas Dainius Žalimas. -  Neseniai aistras sukėlė ir Lietuvoje paviešinti Rusijos istorikų skaičiavimai, kuriuose teigiama, kad tai Baltijos šalys skolingos už tą laiką, kai buvo okupuotos.

Konstitucinis Teismas (KT)  trečiadienį pradėjo nagrinėti bylą  dėl  įstatymo  „Dėl SSRS okupacijos žalos  atlyginimo“   ir Asmenų,  represuotų  už  pasipriešinimą  okupaciniams   režimams, teisių atkūrimo įstatymo konstitucingumo.

Draugiškos šalies profesionali žiniasklaida apsidirbo. Labai jau nevalyva ir neprofesionaliai sukurpta propaganda – nepalaikant net šlovingojo sovietinio agitpropo standartų, kažkada įvestų programos „Vremia“. Kažkodėl dabar – 2010 spalio 12 dieną – kolegos ištraukė tai, ką filmavo prieš kelis mėnesius. Pranešama „naujiena“, kad sovietinis frontininkas gavo septynis metus kalėjimo, kurią Lietuvoje visi žinojo dar birželio mėnesį, kai įvyko teismas.