žaibolaidis

Lietuvoje vyraujant permainingiems orams ir perkūnijai, patiriama nemažai žalos. Štai, sekmadienį Vilniuje atvira liepsna degė dviejų aukštų gyvenamasis namas, į kurį trenkė žaibas. Ugniagesiai gelbėtojai dalinasi patarimais, kaip išvengti pavojaus, prasidėjus perkūnijai. O specialistai aiškina, kaip apdrausti save ir savo turtą bei kiek kainuoja namuose įrengti apsaugą nuo žaibo.

Duomenų analitikai, išnagrinėję Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos statistiką, išsiaiškino, kur Lietuvoje įvyksta daugiausiai žaibo išlydžių. Paaiškėjo, kad tai turistų mėgstama Vilniaus vieta – televizijos bokštas. „Visoje Lietuvoje per 10 metų žaibai daugiausiai trenkė į Vilniaus TV bokštą“, – teigiama šviečiamojo pobūdžio puslapio „Duomenų reikalai“ įraše. Tikimybė, kad bus trenkta į šį bokštą yra apie 11 kartų didesnė, nei kitur.

Nors šiuo metu yra daugybė įvairiausių programėlių, kurios realiu laiku nurodo artėjančias audras bei žaibus, tačiau kartais jos užklumpa visai netikėtai. Ir nors atrodo, kad rekomendacijas, kaip elgtis pradėjus žaibuoti žinome visi bei saugiausia vieta tokiu atveju yra namai, vis tik kartais pasitaiko nemalonių gyvenimo pamokų, kurios į audrą priverčia žiūrėti gerokai rimčiau.

Artėjant vasarai vis dažniau kyla audros su žaibais ir perkūnijomis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai įspėja, kad nors žaibas dažniau trenkia kaimo teritorijoje, tačiau tai nereiškia, kad miestiečiams nereikėtų rūpintis dėl keliamo pavojaus – netoliese trenkus žaibui, gaisras namuose gali kilti net ir dėl netvarkingos elektros instaliacijos ar neišjungtų elektros prietaisų, o kamuoliniui žaibui teritorija nesvarbi.

Atšilus orams neretai pasitaiko audrų su žaibais ir perkūnijomis. Už lango siaučiant stichijai, ramiai gyvena tik įsirengusieji patikimus žaibolaidžius. „Amerikietis Benjaminas Franklinas (1706-1790) ne tik buvo vienas iš JAV konstitucijos autorių, bet ir žaibolaidžio išradėjas“, – priminė UAB „Voleris“ direktorius Mindaugas Sirvydis. Skaudžios pasekmės Žaibo galia išties didelė – įtampa siekia iki šimto tūkstančių kilovoltų, o srovė – iki dviejų šimtų tūkstančių amperų.

Kas yra žaibas ir kaip šis natūralus gamtos reiškinys formuojasi, žino visi. O tai, kad žaibo viduje temperatūra apie penkis kartus aukštesnė nei Saulės paviršiuje, pasakytų ne kiekvienas. Kadaise tikėta, kad nuo žaibo gali apsaugoti namuose laikomas šventintas Velykų kiaušinis ar gabalėlis Agotos duonos. Tada žmonės nė nenutuokė, kad žaibuojant girdimą garsą sukelia žaibo kelyje greitai besiplečiantis įkaitęs oras.

Šiemet dėl žaibo iškrovos Lietuvoje jau kilo 28 gaisrai, 17 iš jų – birželio mėnesį. Laimė, žmonių aukų ir traumų juose pavyko išvengti, tačiau šie gaisrai gyventojams padarė nemažų nuostolių, nuniokodami gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, daržines su šienu bei kitą turtą. Šiemet žaibai iki pamatų jau supleškino 2 gyvenamuosius namus ir 5 ūkinius pastatus (pernai per tą patį laikotarpį sudegė 4 statiniai). Dažniausiai tokie gaisrai kyla kaimo vietovėse. Štai ir vakar apie 17 val. 45 min.

Mūsų valstybės politikai ir valdininkai nieko nedaro, kol neįvyksta baisi nelaimė. O jau jai įvykus visi sukrunta ir siūlo įvairiausias idėjas, kaip panašių katastrofų išvengti ateityje. Ir dabar 4 žmonių žūties prireikė, kad būtų pajudintas perspėjimo apie nelaimes SMS žinutėmis sistemos kūrimo projektas. Sugaištas brangus laikas Dar prieš dvejus metus Lietuvoje pradėta kalbėti apie būtinybę įdiegti žmonių perspėjimo apie pavojus SMS žinutėmis sistemą.

Žaibas – natūrali gamtinė elektros iškrova, įvykstanti per audrą. Matomą žybsnį lydi trenksmas ir elektromagnetinis spinduliavimas. Apsisaugoti, nukreipti šias perkūno strėles nuo pastatų galima tik kontroliuojant jų kelią, tai yra įrengiant žaibolaidžius. Dažnos šios vasaros perkūnijos, pasak prekybininkų, beveik trigubai padidino domėjimąsi žaibosaugos įranga. Sunerimo ir daugiabučių namų gyventojai, jie pradėjo klausti, ar saugu gyventi mieste.