ž. vaičiūnas

Lietuvai kartu su Baltijos šalimis rengiantis patvirtinti baltarusiškos elektros neįsileidžiančią metodiką, netikėtai iš Maskvos gauta nota sujaukė visus planus. Sprendimo dėl metodikos teks laukti gerokai ilgiau nei buvo kalbėta šią savaitę, o nota iš Rusijos sukėlė konservatorių abejonių ir sulaukė karčių žodžių tiek mūsų kaimynei Rusijai, tiek energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui.

Baltarusijai baigiant statyti Astravo atominę elektrinę (AE), Lietuvos energetikos ministras paprašė JAV įsitraukimo užtikrinant saugumą regione. Žygimantas Vaičiūnas, penktadienį kalbėdamas telefonu su JAV energetikos sekretoriumi Danu Brouillette'u (Danu Brujetu) pabrėžė, kad ši jėgainė yra branduolinė ir geopolitinė grėsmė Lietuvai ir visam regionui, informavo Energetikos ministerija.

Vyriausybei trečiadienį svarstant pirmuosius ekonomikai po krizės gaivinti skirto vadinamojo „Ateities ekonomikos DNR“ plano projektus, ministrų kabineto nariai susiginčijo dėl jų parengimo kokybės ir sprendimų priėmimo tempo.  Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis pareiškė, kad Finansų ministerijos parengtas nutarimo projektas parengtas netinkamai ir pasiūlė atidėti jo priėmimą.   „Reikia parengti normaliai dokumentus, kadangi aiškinamasis raštas yra visiškai kitaip parengtas.

Lietuvai siekiant boikotuoti Astravo atominės elektrinės (AE) pagamintą elektrą, energetikos ministras trečiadienį ketina pristatyti Vyriausybei alternatyvų Baltijos šalių susitarimo dėl prekybos elektra iš Baltarusijos ir kitų trečiųjų šalių susitarimo projektą.  Žygimantas Vaičiūnas apie tai pranešė opozicinės Tėvynės Sąjungos - Krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) frakcijos posėdyje.

Dalis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbuotojų už darbą balandžio mėnesį gavo priedus prie algos, tačiau pats laikinai ministerijai vadovaujantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, nors ir užima dviejų ministrų kėdes, teigia dirbantis už vieną algą ir be priedų. „Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje pagal patvirtintus etatus ir pagal faktiškai dirbančius darbuotojus yra didelis atotrūkis. Tai reiškia, kad praktiškai nėra ketvirtadalio darbuotojų.

Antrasis karantino švelninimo etapas, kuomet bus leista teikti grožio paslaugas, sporto ir laisvalaikio paslaugas lauke, veiks kultūros įstaigos ir lauko kavinės, galėtų būti įgyvendintas po savaitės, teigia laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Žygimantas Vaičiūnas. Galutinį sprendimą dėl antrojo karantino švelninimo etapo Vyriausybė priims trečiadienį.

Vilniuje viešintis Jungtinių Valstijų energetikos sekretorius Rickas Perry sako, kad dėl Astravo atominės elektrinės Lietuva turi kalbėtis su Tarptautine atominės energetikos agentūra (TATENA) ir Baltarusija, o JAV į derybas šiuo klausimu nesikiš. Per spaudos konferenciją R. Perry pabrėžė, kad iš Lietuvos vadovų girdėjo apie nerimą dėl šios branduolinės jėgainės saugumo, bet pats nežino situacijos. „Taip, aptarėme tai.

Latvijai ketinant importuoti elektrą iš Rusijos, įskaitant ir Baltarusijoje statomą Astravo atominę jėgainę (AE), Lietuvos energetikos ministras teigia, kad kaimynų sprendimą galima iš dalies vertinti kaip moralinį Lietuvos pralaimėjimą. Vis dėlto, pasak Žygimanto Vaičiūno, Rygos sprendimai nebuvo netikėti, turint omenyje Lietuvos sprendimus neįsileisti elektros iš Astravo.

Per trejus premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos vyriausybės metus profesionalų gretas sparčiai pakeitė daugiau politinės patirties turintys ministrai. Politologai konstatuoja profesionalų vyriausybės eros pabaigą.

Lietuvos ir Baltarusijos atominės saugos agentūroms tariantis dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija apie galimas branduolines avarijas, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Lietuvos pozicija dėl Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo nesikeičia, tačiau privalu ruoštis visiems scenarijams. „Šis susitarimas, kuris derinamas šiuo metu, yra susitarimas dėl perspėjimo apie galimas avarijas, kokia tvarka turėtų būti įspėjama.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia esąs patenkintas laikinai Aplinkos ministerijai vadovaujančio energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno darbu ir žada stiprinti politinio pasitikėjimo komandą Aplinkos ministerijoje. „Sustiprinsime Aplinkos ministerijos politinio pasitikėjimo komandą. Viceministrai ir reikalingi patarėjai bus paskirti ir, matyt, kurį laiką dar taip turės funkcionuoti ministerija“, – šeštadienį LRT radijui Palangoje sakė Vyriausybės vadovas.

Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos (Espo) šalys ketvirtadienį Ženevoje paskelbė, kad netoli Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) statybų aikštelė buvo parinkta netinkamai, pažeidžiant konvenciją.  Tai BNS patvirtino Lietuvos delegacijai susitikime Ženevoje vadovavęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Anot jo, sprendimas yra istorinis, parodantis, kad Lietuvos skundas dėl jėgainės buvo pagrįstas.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį balsuos dėl finansavimo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui naujoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje. Europarlamentarai spręs dėl 228 mln. eurų didesnio finansavimo nei Europos Komisijos (EK) 2021–2027 metams siūlomi 552 mln. eurų. Sprendimą dar turės priimti ES Taryba. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad nors EP sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio, Lietuvai šios institucijos palaikymas ypač svarbus.

Rinkos dalyviams ir Kainų komisijai prognozuojant, kad dujų ir elektros kainos vartotojams kitais metais augs 15-20 proc., energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, jog situacija rinkose šiuo metu yra šokiruojanti. Pasak ministro, Vyriausybė padarė viską, kad kainų augimas rinkose kaip įmanoma mažiau atsilieptų vartotojams. „Pirmas dalykas, reikia pasakyti, kad rinkose situacija yra šokiruojanti – elektros energijos ir dujų kainos didėja 30-40 proc.

Vyriausybei trečiadienį ketinant svarstyti galimybę švelninti elektros ir dujų kainų vartotojams augimą, energetikos ministras teigia, kad bus ieškoma papildomų rezervų jų didėjimui suvaldyti, tačiau konkrečių priemonių Žygimantas Vaičiūnas neatskleidžia. Jis pripažįsta, kad erdvės korekcijoms lieka nedaug.

Teismui šią savaitę galutinai nutraukus Vokietijos bendrovės „Danpower“ ginčą su Valstybine energetikos inspekcija (VEI) dėl didesnio elektros tarifo jos jėgainėje Kaune, VEI penktadienį suteikė naują leidimą bendrovei gaminti elektrą su skatinamuoju, arba didesniu nei rinkoje tarifu. Tai reiškia, kad gegužę pasirašyta „Danpower“ ir Energetikos ministerijos taikos sutartis įsigalioja visa apimtimi, o visi šalies vartotojai per 12 metų „Danpower“ sumokės apie 18–25 mln. eurų.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikisi, kad Vašingtonas palaikys Lietuvą, jai siekiant sustabdyti Astravo atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje statybą, o jei ji vis dėlto pradėtų veikti – neįsileisti jos gaminamos elektros. „Astravo klausimas buvo keliamas mano iniciatyva.

Lietuvoje šiemet išaugus didmeninei elektros kainai ir kai kuriems analitikams prognozuojant jos brangimą buitiniams vartotojams, energetikos ministras sako, kad žemų kainų laikas energetikoje baigiasi. „Reikia pripažinti, kad tas žemų kainų periodas energetikoje apskritai baigiasi ir jis praktiškai baigėsi jau praeitais metais, ir tie rezervai kainai nedidinti arba išlaikyti tuo lygiu, kuris yra, jie labai riboti“, – BNS sakė Žygimantas Vaičiūnas.

Koncernas „Achemos grupė“ nemato galimybių dalyvauti valstybei išperkant suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugykląKlaipėdoje, remdamosi koncerno generaliniu direktoriumi Linu Sabaliausku rašo „Lietuvos žinios“. „Išpirkimo galimybės negalime vertinti nematydami viso dujų infrastruktūros vaizdo.

Brangstant biokurui, šilumininkai skambina pavojaus varpais – pasak jų, jei nebus pokyčių, už šildymą teks mokėti dešimtadaliu daugiau. Gali būti, kad atėjus šildymo sezonui, už karštus radiatorius teks mokėti dar daugiau – dabartiniais šilumininkų skaičiavimais – nuo kelių proc. iki dešimtadalio, pirmadienį pranešė LRT laida „Panorama“. „Jei niekas nepasikeis, pagal dabartines kainas augimas gali būti 10 proc.

Lietuva siekia užsitikrinti visą būtiną finansavimą Ignalinos atominės elektrinės (AE) reaktorių išmontavimui, todėl Vyriausybė dabar prašo Europos Komisijos (EK) didesnio finansavimo, kad darbai nenutrūktų, keičiantis būsimiems finansiniams laikotarpiams, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Tuo metu EK, anot jo, teikia pasiūlymą tik būsimai finansinei perspektyvai, kuri baigsis 2027 metais. „Kalbant apie skaičius, svarbu, kad turime gerą startinę poziciją, atskirą biudžeto eilutę.

Daugiau kaip du mėnesius truksiantis elektros jungties su Švedija „NordBalt“ remontas gali didinti elektros kainą Lietuvos rinkoje, todėl verslas tam turėtų ruoštis, teigia ekspertai ir energetikos politikos formuotojai. Jie, be to, pabrėžia, kad kainą lemia ir orų sąlygos, gamybos mastai regione.

Baltijos šalims, Lenkijai ir Europos Komisijai ketvirtadienį aukščiausiu politiniu lygiu sutarus dėl elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa, projektui yra suteiktas tvirtas pagrindas, tvirtina Lietuvos energetikos ministras. „Šis susitarimas reiškia labai daug, nes mes niekuomet nebuvome taip arti sinchronizacijos, kaip esame po šio susitarimo pasirašymo.

Vieno didžiausių Lietuvoje gamybos, logistikos, energetikos įmones vienijančio koncerno „Achemos grupė“ vadovai su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu pradėjo pokalbius dėl galimybės mažinti bendrovei tenkančią suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje išlaikymo naštą. Be to, iki liepos turėtų paaiškėti, ar Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivas-saugykla bus išperkamas, ar toliau nuomojamas.

Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas dar kartą pareiškė, kad Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream 2” reiškia dar didesnę energetinės priklausomybės kilpą Europos Sąjungai ir toliau stiprinamą Rusijos įtaką jos energetikai. Tai jis pareiškė, Lietuvos ir Ukrainos energetikos ministrams trečiadienį pasirašius bendrą pareiškimą dėl „Nord Stream 2“ keliamų grėsmių.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ketvirtadienį išvyksta į Kijevą, kur su Ukrainos pareigūnais aptars dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, galimą bendradarbiavimą uždarant atomines elektrines. „Vizito metu bus aptarti svarbiausi dvišalio bendradarbiavimo energetikoje klausimai, kurie įrašyti praeitų metų gruodį pasirašytame bendradarbiavimo memorandume.

Užsienio ekspertų parengtoje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo į Lietuvą perspektyvų studijoje numatomos trys alternatyvos, kaip geriausia naudoti Klaipėdos (SGD) terminalo laivą-saugyklą „Independence“ – 2024 metais jį išpirkti, nuomoti dar 10 arba 20 metų. Tačiau kuri jų bus pasirinkta, kol kas neatskleidžia nei premjeras, nei ir energetikos ministras. Neoficialūs šaltiniai teigia, jog laivas tikriausiai bus išperkamas.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas penktadienį Briuselyje susitinka su Europos Komisijos (EK) viceprezidentu Marošu Šefčovičiumi bei eurokomisare Margrethe Vestager (Margrete Vestager). Su už ES energetikos sąjungą atsakingu M. Šefčovičiumi ketina aptarti Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimo su Europos tinklais eigą, pažangą ir artimiausius pasirengimo darbus.

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ 2014 metais skirtą rekordinę baudą Lietuva bandys išieškoti užsienio valstybėse. Bauda su delspinigiais siekia apie 42 mln. eurų. Vyriausybė trečiadienį nutarė kreiptis į kai kurias užsienio šalis ir įvertinti jose esantį „Gazprom“ turtą, teigė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Pirmas žingsnis, kuris buvo daromas iki šiol, buvo ieškoma ir tikrinta, ar Lietuvoje neturime kažkokio „Gazprom“ turto. Akivaizdu, kad tokio turto nėra.

Lietuva bando užsitikrinti Ukrainos paramą, užkertant kelią nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE) statybai Baltarusijoje, teigia Lietuvos energetikos ministras. Pasak Žygimanto Vaičiūno, kol kas nesulaukta konkrečios Kijevo pozicijos. „Lietuva tikisi paramos iš Ukrainos, šalies, kuri labiausi nukentėjo nuo branduolinės elektrinės avarijos Černobylyje pasekmių.

Pirmadienį į Klaipėdą iš JAV atplaukus pirmajam amerikietiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) kroviniui, tikimasi, kad krovinių iš už Atlanto į Lietuvą atplauks ir daugiau. Tačiau politikai ir rinkos dalyviai kol kas neprognozuoja, kad Rusijos „Gazprom“ iš Lietuvos bus išstumtas visam laikui. Be to, tikimasi, kad pigesni dujų kroviniai iš JAV leis atpiginti dujas vartotojams nuo kitų metų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas ministrams ar jų įgaliotiems atstovams nustato pareigą Seimo frakcijų kvietimu dalyvauti frakcijų posėdžiuose. Pasinaudodama jai suteikta teise, Krikščionių partijos frakcija 2011 metų gruodžio 6 dieną buvo susitikusi su Energetikos ministru Arvydu Sekmoku aptarti Lietuvos energetikos problemų.