xi jinping

Raketos, kuriose vietoje degalų pripiltas vanduo, bunkeriai su netinkamais dangčiais, visa tai – Kinijos korupcijos požymis, kurį kaip įmanydamas stengiasi pašalinti prezidentas Xi Jinpingas. Tai jis siekia sutvarkyti labai paprastai – atleisdamas aukšto rango pareigūnus. Savo šaltinių nenurodęs portalas „Bloomberg“ pranešė, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas įvykdė daugiau nei dešimties aukštų Liaudies išlaisvinimo armijos vadų nušalinimų, susijusių su rimtomis korupcijos problemomis.

Ukrainos prezidentas telefonu kalbėjo su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Pokalbis vyko praėjus mėnesiui po Kinijos lyderio susitikimo su Putinu. Po pokalbio Pekinas į Ukrainą žada atsiųsti delegaciją, kuri ieškos būdų užbaigti karą. O ukrainiečiai trečiadienį mini tragiškos Černobylio katastrofos 37-ąsias metines. Tuomet Rusija visam pasauliui melavo, neva nieko baisaus elektrinėje nenutiko – dėl to tūkstančiai žmonių buvo paveikti spinduliuotės.

Per Kinijos karines pratybas buvo „imituojami bendri tikslūs smūgiai į svarbius taikinius Taivano saloje ir aplinkiniuose vandenyse“, sekmadienį pranešė kinų valstybinė žiniasklaida, o Jungtinės Valstijos šeštadienį paragino Kiniją elgtis santūriai, pabrėždamos, kad Vašingtonas yra pasirengęs vykdyti savo saugumo įsipareigojimus Azijoje.

Pentagonas pradėjo tyrimą dėl nutekintų Amerikos ir kitų NATO šalių slaptų dokumentų apie planuojamą Ukrainos kontrpuolimą. Juose – informacija apie Ukrainos pajėgas ir vakarietiškų ginklų tiekimo grafikus. Rusai nutekinimo skandalą jau išnaudoja dezinformacijai – platina paredaguotas nuotraukas, Rusijos nuostolius kare sumažino 10 kartų, o Ukrainos praradimus skarkiai padidino. Tuo metu Kinijoje tęsiasi Prancūzijos prezidento vizitas. Xi Jinpingas surengė Macronui itin dėmesingą priėmimą.

Kinijoje viešintys Europos lyderiai atvirai ragina Xi Jinpingą paprotinti Putiną, mainais užmerkdami akį į nesutarimus ir siūlydami ekonominę draugystę. Kinijos lyderis pažadėjo paskambinti Zelenskiui ir paragino vengti branduolinio karo, bet neįvardijo Rusijos, kuri tokiu karu nuolat grasina. O kol Europos lyderiai ieško rakto į taiką Ukrainoje – pastaroji ruošia 40 tūkstančių karių pralaužti Rusijos gynybą ir pasiekti Krymą. Ir mėto užuominas apie galimas derybas su Maskva.

Ateina permainos, kurių nebuvo 100 metų, ir permainas mes darysime kartu – tokiais žodžiais Putinui savo vizitą Maskvoje užbaigė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. Anot mūsų šalies užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, šie žodžiai reiškia, kad pasaulyje formuojasi du poliai – demokratiškas ir valdomas diktatorių bei žudikų. Lenkijos premjeras šią sąjunga vadina pavojinga.

Antrąją Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizito Maskvoje dieną Putinas jį priėmė auksu tviskančiame Kremliuje, kur abu ir sėdo prie derybų stalo. Jie turėtų aptarti Jinpingo siūlomą pseudo taikos Ukrainoje planą. Savo ruožtu Vakarų lyderiai ragina Jinpingą paspausti Putiną, kad šis liautųsi bombardavęs civilius. Vis tik esą vien kinų valdovo vizitas pas ieškomą karo nusikaltėlį jau yra paskatinimas Putinui toliau lieti žmonių kraują Ukrainoje.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas praktiškai užsitikrino sau amžiną valdymą – Nacionalinis liaudies kongresas vienbalsiai nubalsavo už trečią Xi Jinpingo kadenciją prezidento poste. Komunistinės šalies lyderį, žinoma, pasveikino jo sąjungininkas Rusijos prezidentas Putinas. Visi ploja kaip vienas ir visi balsuoja kaip vienas. Viskas surežisuota, sustyguota ir, neabejotinai, jau nuspręsta.

Ukrainiečiai pirmą pavasario dieną džiaugiasi, kad Putinui nepavyko per žiemą jų sušaldyti ir palaužti. O Vakarų žvalgyba skelbia, kad Donbase Putino kariaunos puolimas lėtėja, rusai skundžiasi, kad šylant orui žliunga žemė. Tuo metu Putino draugas Lukašenka Kinijoje viešai dalija Komunistų partijos lyderiui patarimus apie valdžios uzurpavimą iš savo ilgametės patirties. Bet ekspertai perspėja, kad už uždarų durų, Putino vardu Lukašenka su Kinija gali kurti Maskvai sankcijų apėjimo schemas.

Kinija ir Jungtinė Valstijos jau kurį laiką viena kitą įvardija kaip didžiausias konkurentes. Visgi karas Ukrainoje ir išsiveržusi Rusijos agresija gali suartinti Vašingtoną ir Pekiną. Nors dar prieš kurį laiką atrodė, kad Kinija besąlygiškai palaiko Putiną ir jo planą, Joe Bideno ir Xi Jinpingo susitikimas pažėrė užuominų, kad šios didžiosios pasaulio galios gali bandyti nuslopinti Kremlių.

Putino kerštas už Zelenskio apsilankymą gėdingai prarastame Chersone – smūgiai pagrindiniams Ukrainos miestams ir jų infrastruktūrai. Pavakarę mirtinos raketos skriejo į Kyjivą, Mykolajivą, Lvivą – iš viso daugiau nei 20 miestų. Dalyje jų nutrūko elektros tiekimas. O išlaisvintą Chersoną jau pasiekė pirmieji konvojai su humanitarine pagalba – maistu, vandeniu, vaistais. Tačiau mieste vis dar nėra nei elektros, nei šildymo, nei vandens.

Dėl Chersono sutrikę net karo ekspertai. Rusija iš ten ne tik atitraukė dalį pajėgų, bet ir, kaip skelbiama, okupacinę valdžią, o tai esą gali reikšti du dalykus – arba mūšio dėl strategiškai svarbaus miesto nebus, arba jis bus itin nuožmus. Tuo metu Vokietijos kancleris vieši Kinijoje, kur karo taip ir nepasmerkusį Xi Jinpingą ragina pasinaudoti įtaka ir spausti Rusiją dėl taikos. Dirbtuvėse prie Charkivo darbas vyksta dieną – naktį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį nusiuntė „nuoširdžiausius sveikinimus“ Xi Jinpingui po to, kai jo kolega Kinijoje užsitikrino istorinę trečiąją Kinijos komunistų partijos vadovo kadenciją. V. Putinas sakė, kad būtų „laimingas galėdamas tęsti mūsų konstruktyvų dialogą ir glaudų bendrą darbą, kuriuo siekiama stiprinti.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas sekmadienį gyrė savo šalies, kaip pasaulinės galybės, iškilimą ir ragino laikytis vienybės, pradėdamas kas penkerius metus vykstantį Komunistų partijos suvažiavimą, kuriame tūkstančiai delegatų turi patvirtinti jo istorinę trečiąją kadenciją. Įžanginėje kalboje kreipdamasis į 2 300 delegatų, susirinkusių Didžiojoje liaudies salėje, Xi Jinpingas gyrė įvairias savo politikos kryptis, įskaitant „nulinio COVIDo“ politiką ir kovą su korupcija.

Pekinas pirmadienį pareiškė, kad naujausias JAV prezidento Joe Bideno pasisakymas, jog Jungtinės Valstijos gintų Taivaną nuo Kinijos invazijos, „šiurkščiai pažeidžia“ Vašingtono neutralią politiką salos atžvilgiu. „JAV pareiškimai.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį padėkojo Kinijai už paramą „sunkiais laikais“. „Visada mums buvote ne tik svarbus ir patikimas draugas, bet ir rimta parama šiais sunkiais laikais“, – pareiškė A. Lukašenka Kinijos lyderiui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui), su kuriuo susitiko Uzbekistane surengto viršūnių susitikimo kuluaruose.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas per ilgiau kaip dvi valandas trukusį „atvirą ir išsamų“ pokalbį telefonu su JAV prezidentu Joe Bidenu perspėjo Vašingtoną „nežaisti su ugnimi“, didėjant įtampai su Pekinu dėl Taivano, ketvirtadienį pranešė  kinų valstybinė žiniasklaida. „Žaidžiantys su ugnimi galiausiai nudega, – valstybinė naujienų agentūrai „Xinhua“ citavo Xi Jinpingo žodžius. „Tikiuosi, kad JAV pusė visiškai tai supranta“, – pridūrė jis.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas ketvirtadienį baigė ilgiau kaip dvi valandas trukusį pokalbį telefonu, per kurį buvo aptarta didėjanti įtampa dėl Taivano, prekybos klausimai ir pastangos suvaldyti abiejų supervalstybių varžymąsi. „Prezidentas Bidenas baigė savo pokalbį su Kinijos Liaudies Respublikos prezidentu Xi Jinpingu 10 val. 50 min. (17 val. 50 min. Lietuvos laiku)", – sakoma Baltųjų rūmų pranešime. Pokalbis, prasidėjęs 8 val. 33 min., tęsėsi iš viso 2 val.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį, vadovaudamas buvusios Didžiosios Britanijos kolonijos Honkongo perdavimo Kinijai 25-ųjų metinių iškilmėms, pasidžiaugė Kinijos valdymu šiame pusiau autonominiame mieste ir saloje neva klestinčia demokratija, nepaisant jau daug metų vykdomo politinio susidorojimo su kitaminčiais.

Artėjant nekantriai laukiamam Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo virtualiam susitikimui, JAV įspėjo Kiniją dėl Pekino daromo spaudimo Taivanui, šeštadienį pranešė Valstybės departamentas. Valstybės sekretorius Antony Blinkenas per pokalbį su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi „išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos Liaudies Respublikos toliau daromo karinio, diplomatinio ir ekonominio spaudimo Taivanui“, nurodoma departamento paskelbtame pranešime.

JAV prezidentas Joe Bidenas pakvietė Kinijos lyderį Xi Jinpingą ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į jo balandį organizuojamą virtualų viršūnių susitikimą klimato krizei aptarti, penktadienį pranešė Baltieji rūmai. Iš viso 40 pasaulio lyderių buvo pakviesti dalyvauti dviejų dienų susitikime, turinčiame žymėti Vašingtono grįžimą į kovos su žmogaus veiklos skatinamais klimato pokyčiais priešakinę liniją.

Kinija savo atsaku į koronaviruso pandemiją išlaikė „nepaprastą ir istorinį išbandymą“, per antradienį vykusią iškilmingą medicinos specialistų apdovanojimo ceremoniją pareiškė prezidentas Xi Jinpingas. Valstybės propagandos mašina negaili pagyrų kinų vyriausybės atsakui į COVID-19 protrūkį, pateikdama šią sveikatos krizę kaip komunistų lyderių sumanumo ir organizacinių įgūdžių pavyzdį.

Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo vizito Kinijoje metu Kinija ir Jungtinės Valstijos pasirašė verslo susitarimų už daugiau nei 250 mlrd. JAV dolerių, ketvirtadienį pranešė Kinijos prezidentas Xi Jinping (Si Dzinpingas). Šios sutartys yra susijusios su įvairiomis sritimis – nuo kiniškų sojų pupelių importo ir didelio masto projektų, kaip suskystintųjų gamtinių dujų gamyba ir eksportas iš Aliaskos.

Kinijos komunistų partija antradienį įtraukė prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) vardą į šalies konstituciją ir patvirtino jo kaip įtakingiausio lyderio per kelis pastaruosius dešimtmečius statusą. Antradienį Xi Jinpingas pirmininkavo dukart per dešimtmetį rengiamo partijos suvažiavimo uždarymui, o 2,3 tūkst.

Brazilijos vyriausybė pirmadienį ratifikavo Paryžiaus klimato sutartį, o šis žingsnis yra itin svarbus valstybei, šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetančiai daugiausiai iš Lotynų Amerikos šalių. Šis pasirašymas gali paskatinti ir kitas šalis pasekti Brazilijos pavyzdžiu. Jungtinių Tautų duomenimis, Brazilijos, kurios plotas šiek tiek didesnis už Jungtinių Valstijų žemyninės dalies, išmetamas anglies dvideginis ir kitos teršiančios dujos sudaro 2,5 proc. pasaulinės taršos.

Taikių protestų Tiananmenio aikštėje numalšinimas prieš 25-erius metus (1989 m. birželio 4 d.) neabejotinai yra išskirtinis momentas Kinijos ir pasaulio istorijoje. Simboliška, kad kaip tik šių įvykių sūkuryje užfiksuotas vienas reikšmingiausių ir iškalbingiausių kadrų pasaulinėje fotografijoje. Ši nuotrauka, pavadinta „Tankų žmogus“, iki šiol kelia susižavėjimą vyru, drįsusiu užkirsti kelią tankų kolonai, važiuojančiai į Tiananmenio aikštę.

Peng Liyuan, Xi Jinping žmona, yra kur kas labiau matoma nei ankstesnių prezidentų žmonos, praneša „The Independent“. Viena ryški figūra, kurios trūksta nuo 18–ojo Komunistų partijos kongreso, yra Kinijos būsimoji pirmoji ledi. P. Liyuan yra žinoma šimtams milijonų kinų kaip jaudinančių folklorinių dainų atlikėja ir jos šlovė ilgą laiką netgi temdė jos vyro Xi Jinping, būsimojo Kinijos prezidento, šlovę.

Penktadienį besitęsiant JAV viceprezidento Džo Baideno (Joe Biden) vizitui Kinijoje, šios šalies viceprezidentas Si Dzinpingas (Xi Jinping) teigiamai atsiliepė apie JAV ekonomiką. Optimistinis Si Dzinpingo tonas buvo visiškai priešingas šalies žiniasklaidos nuomonei. Ji pastarosiomis dienomis aštriai kritikavo JAV vykdomą ekonomikos politiką. „JAV ekonomika sugeba greitai atsigauti. Mes tikime, kad įveikusi savo problemas JAV ekonomika taps dar stipresnė“, - sakė Si Dzinpingas.