Vytautas Valvonis

Lietuvos banko nurodymu interneto svetainė www.globalfxm.com (AllProTech OÜ), nelegaliai siūliusi ir teikusi investicines paslaugas, lankytojams jau nepasiekiama. Iki metų pabaigos siekiama blokuoti apie 70 panašių interneto svetainių, dėl kurių neteisėtos veiklos gyventojai praranda pinigus. „Nelegaliai internetu teikiamų finansinių paslaugų apimtis ir klientų patiriama žala sparčiai augo.

Lietuvos bankas perspėja, jog Lietuvoje plinta naujas sukčiavimo būdas, prekiaujant rizikingomis finansinėmis priemonėmis. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis sako, jog tai susiję su rizikingų finansinių priemonių prekybos tarpininkais.

Lietuvos bankas nenustatė, kad įmonė „Agrokoncernas“, taikydama atidėtų mokėjimų sutartis, pažeidė įstatymus, rašoma „Agrokoncerno“ pranešime spaudai. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus Vytauto Valvonio pasirašytame rašte nurodoma, jog buvo įvertinta UAB „Agrokoncernas“ vykdoma skolinimosi veikla ir jos atitiktis Vartojimo kredito ir Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymų reikalavimams.

Viena didžiausių Lietuvoje statybos bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) tinkamai neinformavo investuotojų apie Konkurencijos tarybos tyrimą dėl kartelinio susitarimo ir dėl to gręsiančias sankcijas, todėl Lietuvos bankas (LB) įmonei skyrė 40 tūkst. eurų baudą. PST laikosi pozicijos, jog viešas pranešimas apie tyrimą galbūt būtų padaręs daugiau žalos investuotojų interesams ir pačiam tyrimui.

Lietuvos bankas skelbia šiemet planuojamų rengti teisės aktų ir rekomendacijų sąrašą. Jame – teisėkūros iniciatyvos pertekliniam reguliavimui mažinti, kitoms administracinėms kliūtims šalinti ir investuotojų apsaugai stiprinti. „Pernai apklausėme finansų rinkos dalyvius ir kitus suinteresuotuosius asmenis, siekdami sužinoti, kokie, jų vertinimu, reikalavimai yra pertekliniai, sunkina veiklą, ką ir kaip reikėtų keisti.

2017 m. Lietuvos vartojimo kredito rinkoje reikšmingai sumažėjo vėluojančiųjų grąžinti paskolas, kaip ir ėmusiųjų rizikingiausius kreditus. „Praėjusiais metais suteikta mažiau naujų vartojimo kreditų, tačiau jų apimtis padidėjo, grąžinimo laikotarpis ilgėjo. Vartojimo kredito rinka smarkiai susitraukė 2016 m., todėl pernai nuo savotiškų „grindų“ suteiktų kreditų skaičius sumažėjo dar 5 proc.“, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Prastos žinios vairuotojams: civilinis draudimas brangs dar labiau. Augantis transporto priemonių parkas, didėjančios gyventojų pajamos ir ūkio augimas šiemet skatins Lietuvos draudimo rinkos plėtrą, skelbia Lietuvos bankas. Prognozuojama, kad šiemet ne gyvybės draudimo rinka turėtų padidėti 10–12 proc. Kaip skelbia portalas autobanas.lt, vairuotojai iki šiol dar negali atsitokėti nuo padidėjusių civilinės atsakomybės draudimo kainų nuo praėjusių metų.

Vieno didžiausių Latvijos komercinių bankų ABLV finansinės problemos neturės įtakos Lietuvos finansų sistemai, tikina Lietuvos banko (LB) bei Lietuvos bankų asociacijos (LBA) atstovai. „Įtakos Lietuvos finansų sistemai nėra. ABLV bankas Lietuvoje neturėjo atstovybės ar filialo, todėl Lietuvoje indėlių nerinko nei iš įmonių, nei iš gyventojų“, – BNS atsiųstame komentare teigė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis.

Vieno didžiausių Lenkijos komercinių bankų PKO hipotekos banko vadovo Rafalas Kozlowskio apsilankymas Vilniuje vėl pakurstė kalbas apie tikėtinus banko plėtros planus Lietuvoje. Rinkos dalyviai ir analitikai teigiamai vertina galimą PKO atėjimą ir prognozuoja, kad vienas iš realiausių scenarijų - šiemet pradėjusio veikti „Nordea“ ir DNB jungtinio banko „Luminor“ įsigijimas.

Lietuvos bankas nusprendė nušalinti Taupkasės vadovę ir apribojo skolinimą. Tokių priemonių imtasi įvertinus neplaninio patikrinimo rezultatus. „Radome daugybinių Kredito unijų įstatymo pažeidimų, susijusių su neatsakingai suteikiamomis paskolomis, neaiškių finansinių operacijų, rimtų apskaitos pažeidimų. Įpareigojome kredito uniją nedelsiant spręsti savo problemas ir akylai ją stebėsime“, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis.

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo daug daugiau nei 2016-ųjų sausio-birželio mėnesiais, kai jis buvo 106,2 mln. eurų. Nors augo pajamos iš skolinimo ir paslaugų, beveik pusę bankų pusmečio pelno prieaugio (24,3 mln. eurų) lėmė gerėjanti skolininkų būklė. Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 155,4 mln. eurų pelno - 46,4 proc. (49,3 mln.

Lietuvoje veikiančios kredito unijos pirmąjį šių metų pusmetį kartu uždirbo 518 tūkst. eurų neaudituoto grynojo pelno - 65,1 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį, kai jų pelnas buvo 313,7 tūkst. eurų. Šiemet pelningai dirbo 48 kredito unijos, uždirbusios 2,9 mln. eurų pelno, tačiau 23 kredito unijos dirbo nuostolingai - jų patirtas nuostolis siekė 2,4 mln. eurų, pranešė Lietuvos bankas.

Lietuvos bankas teigiamai vertina užsienio reikalų ministro Lino Linkevičius siūlymą sušvelninti reikalavimus Lietuvoje veikiantiems užsienio bankams, visų pirma, nereikalauti, kad bent vienas banko vadovas nuolat gyventų Lietuvoje.

Lietuvos banko reikalavimai dėl vartojimo kreditų gavėjų sutuoktinių duomenų vertinimo yra pagrįsti ir teisėti, penktadienį nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Naujausia pinigų plovimo istorija, kurios metu iš Rusijos galėjo būti išplauta apie 22 mlrd. JAV dolerių, neturės didelės neigiamos įtakos Lietuvos finansų sektoriaus patikimumui, nes šalies bankų vaidmuo joje buvo sąlyginai nedidelis, teigia BNS kalbinti ekspertai. Tačiau, anot jų, naujai paaiškėję faktai dar kartą patvirtina, kad dėmesio pinigų plovimo prevencijai niekada nebus per daug.

Lietuvos draudimo rinka, pagal draudimo įmokas pernai išaugusi dešimtadaliu, šiemet, palyginti su 2016 m., augs nuosaikiau ir padidės 6–7 proc. Sparčiau plėtosis ne gyvybės draudimo rinka, o gyvybės draudimo rinkos laukia kritimas, prognozuoja Lietuvos bankas. „Draudimo sektoriaus augimą užtikrins sparti ne gyvybės draudimo sektoriaus raida. Ne gyvybės draudimo rinkai teigiamą įtaką turės visos ekonomikos plėtra ir dėl to didėsiantis vidaus vartojimas bei augsianti infliacija.

2016 m. trečiojo ketvirčio duomenys rodo, kad kredito unijų sektorius šiemet dirba nuostolingai – patirta 4,4 mln. Eur nuostolių. Nuostolingą veiklą nulėmė toliau mažėjančios kredito unijų pajamos ir didėjančios išlaidos. Lietuvos bankas, rengdamasis kredito unijų pertvarkai, vykdo visuotinį kredito unijų turto kokybės vertinimą, kurio rezultatai paaiškės kitų metų pradžioje.

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 61 mln. eurų pelno - 7,5 proc. daugiau nei 2015-ųjų sausio-kovo mėnesiais, kai jis buvo 56,8 mln. eurų. Šiemet pelningai veikė 11 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolį patyrė 2 rinkos dalyviai, pranešė Lietuvos bankas.

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis dėl galimo „Lietuvos ryto“ šmeižto praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Tokį pat kreipimąsi prokurorams nusiuntė ir centrinis bankas - anot jo, žiniasklaidos grupė paskelbė „išgalvotų arba suklastotų“ V.Valvonio pokalbių išklotines. „Taip, kreipiausi į prokuratūrą dėl šmeižto pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, prašydamas, kad prokūratūra pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl viešojo intereso gynimo“, - BNS sakė V.Valvonis.

Lietuvos bankas vienos didžiausių šalyje žiniasklaidos grupių „Lietuvos rytas“ prašys paneigti melagingą informaciją apie Priežiūros tarnybos viršininką Vytautą Valvonį, kuris neva galėjo dalyvauti nusikaltime, reikalaujant kyšio iš kredito unijos.

Anksčiau „Danske Bank“ pranešus atsisakant mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimo Lietuvoje bei kylant gandams apie „Nordea“ pasitraukimą iš Baltijos šalių, iškyla grėsmė, kad mažėjant konkurencijai vartotojams gali didėti paslaugų įkainiai. Lietuvos bankų klientų asociacijos direktorius Rūtenis Paukštė komentuoja, kad įvairios bankininkystės sritys turi įvairų pelningumą.

Dėl daugybinių teisės aktų pažeidimų, susijusių su netinkamu klientų mokumo vertinimu, vartojimo kreditų bendrovei „4finance“ uždrausta teikti kreditus. Šiai bendrovei priklauso tokie žinomi Lietuvoje prekės ženklai, kaip „SMSCredit“ ir „Vivus“. Vartojimo kreditus iš bendrovės „4finance“ anksčiau gavę asmenys turės juos grąžinti sutartyse numatytomis sąlygomis.

Įsigaliojus naujiems reikalavimams, kredito unijos šių metų trečiąjį ketvirtį konservatyviau vertino paskolų portfelį ir formavo didesnius atidėjinius galimoms paskolų nuvertėjimo išlaidoms padengti. „Nors pastaruoju metu matome tam tikrų teigiamų poslinkių, kai kurių kredito unijų paskolų portfelis vis dar įvertintas nepakankamai konservatyviai.

Šių metų antrąjį ketvirtį bankai nuosaikiai didino paskolų ir indėlių portfelius, pertvarkė veiklą ir didino veiklos efektyvumo rodiklius. Visi Lietuvoje veikiantys bankai atitinka įsigaliojusius griežtesnius europinius veiklos riziką ribojančius reikalavimus. 2014 m. liepos 1 d. bankų sektoriaus valdomas turtas sudarė 78,5 mlrd. Lt, jis per pusmetį padidėjo 1,2 %. Tiek pat didėjo ir didžiausią bankų turto dalį sudarantis paskolų portfelis, jo suma pasiekė 51 mlrd. Lt.

Nors bankai yra gerai kapitalizuoti, šių metų pradžioje daugelis bankų savo kapitalą dar labiau sustiprino 2013-aisiais uždirbtu pelnu. 2014 m. pirmąjį ketvirtį bankų turtas beveik nepakito ir balandžio 1 d. siekė 77,9 mlrd. Lt. Toliau gerėjo paskolų portfelio kokybės rodikliai. „Bankų sistema šių metų pirmąjį ketvirtį veikė stabiliai, dirbo pelningai.

 Finansų krizės akivaizdoje patyrusi milžinišką recesiją, NT burbulo sprogimą ir aibę kitų finansinių sunkumų, Lietuva ir jos bankai pamažu stojasi ant tvirtesnio pamato, rašo thebanker.com. Pabrėžiama, kad šalies rinkoje dominuojantys Skandinavijos bankai dėl itin didelės rizikos baimės prie Lietuvos finansų sektoriaus atsigavimo prisidėjo marginaliai. Rašoma, kad dabartinė situacija Lietuvos finansų sektoriuje rodo stabilaus augimo vidutiniu laikotarpiu tendencijas.

Per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas surengė 5 specialius egzaminus, kuriuos laikė 13 kandidatų į kredito unijų vadovus ir 7 jau esantys kredito unijų vadovai, kurių kvalifikacija ir patirtis kėlė abejonių. Egzamino neišlaikė 10 kandidatų ir 4 esami vadovai, dar 3 vadovai į egzaminus neatvyko.  „Siekdami, kad kredito unijoms, kurioms indėlininkai patiki savo pinigus, vadovautų šią sritį puikiai išmanantys asmenys, pakėlėme jų kvalifikacijos ir patirties kartelę.

Šiemet pirmąjį ketvirtį iš rinkos pasitraukus dviem bankrutuojančioms kredito unijoms, visa unijų sistema išlaikė metinį augimo tempą. Besitęsiant sparčiai sektoriaus plėtrai, ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama rizikai valdyti. Nuo 2012 m. balandžio 1 d. kredito unijų paskolų portfelis padidėjo 10,1 % – iki 1,1 mlrd. Lt, indėlių suma atitinkamu laikotarpiu išaugo 14,6 % – iki 1,77 mlrd. Lt. 2013 m. pirmąjį ketvirtį 40 kredito unijų uždirbo 3,3 mln.

Trečiadienį Seimo Audito komitetas aiškinasi, ar nepriklausomas auditorius „Deloitte Lietuva“, tikrinęs Ūkio banko 2011 metų finansinę ataskaitą, darbą atliko tinkamai. Pagrindiniai klausimai dėl kurių politikai skalbia auditorius – dešimtis kartų pervertintas įkeistas turtas. Nematė problemų Lietuvos bankas, kaip aiškėja, matė kur kas daugiau problemų negu auditoriai.

Kalbėdamas „Laisvosios bangos“ eteryje Lietuvos banko Priežiūros departamento direktorius Vytautas Valvonis teigė, jog apriboti Ūkio banko veiklą nuspręsta todėl, kad banko kapitalas buvo neigiamas. Priimti sprendimą paspartino ir visuomenėje susiformavusi neigiama nuomonė apie šį banką. „Banke buvo mažiau turto, nei buvo deklaruojama apskaitoje. Įvertinus tikrąją turto vertę, paaiškėjo, kad banko kapitalas labai neigiamas. Vadinasi, bankas artimiausi metu galėjo tapti nemokus.

2012 m. kredito unijų priimtų indėlių suma pašoko beveik 30 % – iki 1,8 mlrd. Lt, o paskolų portfelis padidėjo daugiau nei 20 % – iki 1,1 mlrd. Lt. Besitęsiant sparčiai sektoriaus plėtrai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas rizikai valdyti. Nors kredito unijos specialiuosius atidėjinius blogoms paskoloms pernai padidino beveik triskart, vertinant atskiras įstaigas, dar yra požymių, kad paskolų susigrąžinimo galimybės vertinamos nepakankamai konservatyviai.

Iki prieš metus nacionalizuoto bankrutavusio banko „Snoras“ likvidavimo pabaigos dar toli. Kiek mums kainuos jo griūtis – dar sunkiau pasakyti.

Kredito unijų vadovams – griežtesni kvalifikacijos reikalavimai ir egzaminas Tobulindamas kredito unijų veiklos priežiūrą Lietuvos bankas nustatė griežtesnius reikalavimus kredito unijoms vadovaujantiems asmenims. Kredito unijos vadovai, kurių kvalifikacija kels abejonių, arba pretendentai į tokias pareigas, neatitinkantys minimalių nustatytų reikalavimų, privalės laikyti specialų egzaminą.

Rinkos dalyviai, ketinantys platinti naujus finansinius produktus ar keisti jau platinamus, privalės apie juos informuoti priežiūros instituciją – Lietuvos banką. Tokį įpareigojimą siūloma pradėti taikyti jau šį rudenį. Informavimo tvarką nustatantis teisės akto projektas pateiktas svarstyti bankų, kitoms finansų rinkos dalyvių asociacijoms.