vyriausybės kanceliarija

Diegdama veiklos kokybės gerinimo praktikas bei LEAN metodus Vyriausybės kanceliarija (LRVK) didelį dėmesį skyrė procesų skaitmenizavimui. Būtent šiuolaikinės technologijos leidžia išvengti daug nereikalingų veiklos procesų ir, kaip pastebi LRVK LEAN projekto vadovas Marius Kaminskas, dažnai yra nemokamos, tik reikia jomis naudotis.

Prieš dvejus metus Vyriausybės Kanceliarija pradėjusi įgyvendinti projektą „Procesų valdymo, veiklos rodiklių stebėsenos sistemos ir „Lieknos Vyriausybės“ (angl. LEAN Government) metodų įdiegimas valstybės institucijose“ jau stebi apčiuopiamus rezultatus, o projekto dalyviai teigia, jog iš verslo perimta kokybės valdymo sistema prisideda prie reikšmingų organizacijai pokyčių.

Vyriausybės ir jai pavaldžių ministerijų darbuotojų darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas reguliuoja tie patys įstatymai. Tačiau panašu, kad metų pabaigoje vieniems tarnautojams buvo išmokėtas tryliktas atlyginimas, o kiti papildomai negavo nė cento. Praėjusio gruodžio pradžioje naujienų portalas tv3.lt paklausė visų ministerijų, ar jose darbuotojams planuojama išmokėti šventines premijas. Į šį klausimą tuomet gavome gana aptakius atsakymus – niekas konkrečių sumų neatskleidė.

Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui. Oficialiai pabrėžiama, kad didžiausi jo prioritetai – socialinė apsauga ir skurdo mažinimas. Tačiau panagrinėjus, kam kiek žadama skirti pinigų kitais metais, klausimų gali kilti įvairių. Šiais metais valstybės biudžeto išlaidos turėtų siekti 11,7 mlrd. eurų. Planuojama, kad 2020 m. jos turėtų išaugti 8 proc. – iki 12,6 mlrd. eurų.

 Valstybės tarnautojų atrankas ir viešuosius pirkimus bus siekiama sutelkti vienoje institucijoje – Nacionaliniame paslaugų centre, o nekilnojamąjį turtą valdančios valstybės įstaigos netrukus pačios jo sieks atsikratyti – tokias permainas žada naujasis Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė sako, kad antradienį darbą pradedanti naujos struktūros kanceliarija sieks skirti daugiau dėmesio analizei ir peržiūrėti teisės aktų projektų vertinimą, tačiau darbo kultūrai pakeisti prireiks laiko. Nors reforma formaliai baigta, kanceliarija dar ieško 41 darbuotojo. Pasak M.Dargužaitės, Vyriausybės kanceliarija sieks įsitraukti į teisės aktų rengimą nuo pirminės stadijos ir koordinuoti, kad būtų įtrauktos reikalingos ministerijos ir socialiniai partneriai.

Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai rengiasi įteikti premjerui Sauliui Skverneliui peticiją dėl Mildos Dargužaitės tinkamumo eiti pareigas. Peticijos autorius neatskleidžiamas. Greičiausiai todėl, kad bijo dėl savo darbo vietos. Taip mano viena iš peticiją pasirašiusių kanceliarijos darbuotojų Audronė Zdanevičienė. Teigia, kad M. Dargužaitė nesugeba vadovauti Kol kas peticiją pasirašė apie 70 darbuotojų. Tačiau dokumentas toliau eina iš rankų į rankas.

Ministerijų kancleriai neretai vadinami šių institucijų raštininkais, kurie vadovauja visam institucijos tarnautojų personalui. Kartais kancleriai pavadinami ir pirmaisiais asmenimis po ministrų, mat jie gali atlikti ir ministrų pavestas funkcijas.

Seimas ketvirtadienį po audringos diskusijos priėmė įstatymo projektą, pagal kurį Ministro pirmininko tarnyba bus pervadinta į Vyriausybės kanceliariją. Lentelių, oficialių blankų keitimo ir kitų su šiuo sprendimu susijusių darbų vykdymas kainuos ne vieną milijoną litų. Ministro pirmininko tarnyba nuo šiol vadinsis Vyriausybės kanceliarija. Atitinkamai ministro pirmininko kancleris nuo šiol taps Viriausybės kancleriu.