vyriausybės

Taisyklės, draudžiančios Europos Sąjungos (ES) vyriausybėms per daug išlaidauti, dėl karo Ukrainoje liks sustabdytos iki 2023 metų pabaigtos, ketvirtadienį pareiškė naujienų agentūros AFP šaltiniai. Viešųjų išlaidų taisyklių taikymą bloko narių vyriausybėms Europos Komisija sustabdė 2020 metų kovą, kai blokas dėl COVID-19 pandemijos apribojimų nugrimzdo į giliausią nuosmukį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Vyriausybei netrukus ketinant nuspręsti, ar leisti veikti ne maisto prekių parduotuvėms ir grožio centrams, ministrų kabinetui patariantys ekspertai ragina neskubėti. Jų teigimu, paskubėjus atverti šiuos verslus, po kurio laiko gali tekti skelbti trečiąjį karantiną.

Nors Angela Merkel ir uždirba keturis kartus daugiau nei Saulius Skvernelis, Lietuvos premjeras nelabai galėtų skųstis. Pagal atlyginimą jis lenkia ne tik kaimyninių šalių vyriausybių vadovus, bet ir vieną žymiausių Europos politikų. Vyriausybės vadovų metinių atlyginimų tyrimą atliko finansinių operacijų kompanija „IG Group“ Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) užsakymu. Turtingiausias – šveicaras Turtingiausias Europos vyriausybės vadovas yra iš Šveicarijos.

Kaip ant mielių auganti ekonomika, gyventojų atlyginimai, būriais į Lietuvą traukiantys investuotojai, išskirtinai palankios sąlygos verslui ir didžiulis dėmesys gynybai – taip savo darbą 2017 m. veiklos ataskaitoje vertina Vyriausybė. Tačiau šių sričių specialistai beda pirštu į darbus, kurių Vyriausybė neatliko.

Premjeras Saulius Skvernelis Seimui antradienį pristatė pirmąją savo vadovaujamos Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitą. Joje daugiausiai dėmesio ir pagyrų sulaukė pernai augę šalies ekonominiai rodikliai ir Vyriausybės pradėtos reformos.

 Smogikai Rytų Ukrainoje pradėjo nesutarti tarpusavyje. Slaviansko smogikų lyderis Viačeslavas Ponomariovas pagrasino „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) vadovybei, kad greitai jo „armija“ ateis į Donecką ir įves ten tvarką. Taip pat paaiškėjo, kad trečdalis taip vadinamos „vyriausybės“ narių jau parašė atsistatydinimo pareiškimus, tačiau, bijo juos viešinti, praneša censor.net.ua.

Visiems žinoma, kad Skandinavijos šalys gali didžiuotis nuostabia socialinės apsaugos sistema, žemu korupcijos lygiu ir atsakingais valdančiaisiais, rašo businessinsider.com. Taip pat niekam ne paslaptis, kad Singapūre ir Honkonge veikiančios biurokratinės sistemos efektyvumas padeda valstybėms nykštukėms atsiriekti godžius kąsnius užsienio investuotojų kapitalo. Tačiau tai ne vieninteliai gero valdymo pavyzdžiai.

Nauji pranešimai rodo, kad kad yra nenuginčijamų įrodymų, jog vyriausybės visame pasaulyje naudoja modernias sekimo programines įrangas. Tarp šių valstybių atsirado ir Lietuva, praneša portalas „Businessinsider“. Toronto universiteto skaitmeninių tyrimų laboratorija „The Citizen Lab“ teigia atradusi, kad valdžios institucijos naudoja specialią programinę įrangą ne vien sekant nusiklatėlius, tačiau ir disidentus bei žmogaus teisių aktyvistus.

Europa sulaukė entuziazmo iš finansų rinkų. Panašu, kad spekuliacijos Graikijos pasitraukimo iš euro zonos tema kuriam laikui pasitraukė į šešėlį. Investuotojai patikėjo Europos lyderių ryžtu imtis visų būtinų priemonių, kurių prireiks siekiant išsaugoti monetarinę sąjungą. Vis dėlto, kartu maža vilties, kad Europa pakiltų tarsi feniksas iš pelenų ir pasiektų ekonominio augimo tempą, kuriuo po krizės džiaugiasi besivystančios ekonomikos.

Visuomenė, bendrai vertinant, puikiai mato skirtumą tarp tikro mokslo ir visokiausių prietarais pagrįstų tuščių fantazijų. Tačiau būna visko. Jūs galite būti visiškai protingas žmogus ir tikėti, kad ateiviai grobia žmones, kai kuriose vietose vaidenasi ir kažkur kalnuose gyvena sniego žmogus. Čia nieko baisaus. Bet kada net teismai ir vyriausybės nemato aiškios ribos tarp realybės ir prietarų – čia jau blogai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo priėmė Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir pavedė jai laikinai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Naujai išrinktam Seimui pradėjus darbą ir kadenciją baigusiai Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, prezidentė, vadovaudamasi Konstitucija, per 15 dienų pateiks Seimui svarstyti naujo ministro pirmininko kandidatūrą.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde perspėjo, kad pasaulio ekonomikos augimas ir toliau lėtėja, o vyriausybės, ypač Europoje, turi vykdyti savo pažadus įgyvendinti reikalingas ekonomines reformas. „Mes ir toliau numatome laipsnišką atsigavimą, tačiau pasaulinis augimas tikriausiai bus šiek tiek silpnesnis nei prognozavome liepą“, - sakė Ch. Lagarde.

Lietuvių kilmės JAV ekonomistas, bestselerių apie finansus autorius Douglas Casey, dalyvaudamas „Global Lithuanian Leaders“  rengtuose verslo pusryčiuose prisipažino esantis ne tik spekuliuotojas, ateistas ir anarchistas, bet ir įspėjo investuotojus apie kilsiančią pasaulio valiutų paniką. „Manau, kad pasaulis sugrįš prie aukso kaip piniginės valiutos naudojimo. Kai kur tai jau vyksta. Pavyzdžiui, tarp kinų ir rusų.

Artėja aukso eros pabaiga, įspėja ekonomistai. Investuotojai raginami būti budrūs – pirkti auksą „ne popieriuje“, o grynąja forma, t.y. metalu. Apie 75–80 proc. aukso, kuriuo neva disponuoja pasaulis, iš tiesų neegzistuoja, tokias išvadas daro organizacijos „Gold Anti-Trust Action Committee“, tiriančios pasaulio bankų pateikiamus duomenis apie valstybių aukso atsargas, sekretorius Chrisas Powellas.

„Mes, žemiau pasirašiusieji Lietuvos piliečiai ir jų palikuonys, ryžtingai pasisakome prieš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo, Kauno miesto pareigūnų ir kitų oficialių asmenų sprendimą pagerbti 1941 metų birželio-rugpjūčio mėnesiais - nacių okupacijos metu - veikusios Laikinosios Lietuvos Vyriausybės vadovą Juozą Ambrazevičių, išeivijoje pasivadinusį Brazaičiu“, - rašo grupė didelių ir solidžių profesorių bei autoritetų.

Šiandien spaudos konferencijoje pristatytas Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo birželio 21 d. rengiamas mitingas ir aplinkybės, kodėl pareigūnai priversti apie savo problemas kalbėti gatvėje.

Vilniaus miesto valdžia metė iššūkį Vyriausybei ir kreipėsi į teismą dėl to, kad Vilniui tenka tik 40 proc. nuo surenkamo gyventojų pajamų mokesčio, o kitiems miestams tenka ženkliai daugiau. Tai, anot Vilniaus mero Artūro Zuoko, neteisinga vilniečių atžvilgiu. Premjeras Andrius Kubilius savo ruožtu negailėjo kritikos A. Zuoko iniciatyvoms ir „Žinių radijo“ tiesioginiame eteryje pareiškė, kad tai išlaidaus mero viešųjų ryšių taktika.

Šalies valdantieji vakarų visuomenę neseniai nustebino probleminio Snoro banko turto necivilizuotu nusavinimu (esą visuomenės reikmėms), kai teisinėse valstybėse tokiais atvejais banko valdymas ir kapitalas perimamas ar, prireikus, jo veikla stabdoma išimtinai teisiniu keliu pagal įprastus bankų veiklos priežiūros įstatymus.

1918 metų vasario 16 dieną Lietuva paskelbė savo Nepriklausomybę. Tuo metu vyko Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuvoje tebebuvo okupacinė kaizerinės Vokietijos kariuomenė. 1918 m. lapkritį Vokietija kapituliavo ir pamažu ėmė trauktis iš Lietuvos teritorijos, tačiau tada iškilo Raudonosios armijos įsiveržimo pavojus. 1918 m. gruodį Vilniuje sudaryta ir paskelbta Raudonosios armijos remiama V. Kapsuko vyriausybė.

Nors Seimas dar vasarą priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias nuo sausio 1–osios turi atsirasti prokurorų atrankos, atestacijos ir etikos komisijos, kuriose būtų ir visuomenės atstovų, jos dar neveikia, rašo „Lietuvos rytas“. Komisijos nebaigiamos formuoti dėl to, kad atstovų į jas nepasiūlė tokią teisę turintis Vyriausybės vadovas. Premjeras Andrius Kubilius kol kas nepateikė kandidatų nė į vieną iš penkių komisijų.

Prasidėjo paskutinieji Andriaus Kubiliaus Vyriausybės kadencijos metai. Prisimenant svarbiausius jos 2008-12 m. prioritetus ir palyginus juos su rezultatais, peršasi kelios išvados. Prioritetai buvo drąsūs, bet ne tie. Valdantiesiems konservatoriams ir liberalams rūpėjo ne tiek padėti žmonėms įveikti sunkmetį, kiek žmonių sąskaita gelbėti verslą ir valstybės biudžetą.

Interneto naudojimas platesniu mastu privers vyriausybes dirbti sąžiningiau. „Visame pasaulyje piliečiai pasitelkia internetines priemones, kad priverstų valdžią dirbti sąžiningai,“ – teigia „Google“ vadovas.

Kompanija „Google“ paskelbė ataskaitą apie įvairių šalių valdžios reikalavimus pašalinti turinį arba išduoti informaciją apie vartotojus. Tokių reikalavimų nuolat daugėja: tai susiję su didėjančia interneto auditorija ir didėjančia interneto skvarba. Nuo šių metų sausio iki birželio „Google“ gavo daugiau nei 15 600 užklausų, kuriose reikalaujama suteikti informaciją apie vartotojus. Tai maždaug 10% daugiau nei prieš pusmetį.

Seniausias bankas pasaulyje Italijos „Monte dei Paschi“ prašys investuotojų papildomo finansavimo, pranešė „The Wall Street Journal“. Bankas atsidūrė sunkioje finansinėje situacijoje dėl Italijos valstybės skolų. Bankui „Monte dei Paschi“ būtinos 2-2,8 mlrd. eurų (6,9-9,6 mlrd. Lt) investicijos. Bankas yra vienas stambiausių Italijos vyriausybės kreditorių: jam priklauso 32,5 iš 164 mlrd. eurų (112 mlrd. iš 566 mlrd. Lt) šalies valstybinės skolos.

Ekspertai sako, kad valstybės turi pradėti įgyvendini priemones, tokias, kaip didesni mokesčiai nesveikam maistui, kurios pažabotų augančius nutukimo skaičius. Tarptautinė mokslininkų grupė, kuri publikavo seriją straipsnių šia tema viename iš svarbiausių mokslinių žurnalų apie mediciną „The Lancet“, pareiškė, kad nė vienoje šalyje valdžia dar nesiėmė rimtų veiksmų, kurie spręstų problemą. Smarkiai pasikeitusioje visuomenėje daug sunkiau praktikuoti sveiką gyvenimo būdą.

Kompanijos „Google“ valdybos pirmininkas Ericas Schmidtas pirmadienį įspėjo, jog dėl liaudies revoliucijų arabų šalyse kai kurių valstybių vyriausybės gali apriboti naudojimąsi internetu. Anot jo, valdžia vis geriau suvokia, kokią reikšmę turi internetas, per kurį susisiekia antivyriausybinių manifestacijų dalyviai. E. Schmidtas pridūrė, jog kai kurių šalių vyriausybės stengiasi reguliuoti internetą, panašiai kaip televiziją.

Tai, kad Baltijos identitetas per 20 metų turėjo susilieti su Šiaurės šalių identitetu, tapo viena iš nedaugelio sutampančių idėjų, kurias savaitgalį Taline išsakė Lietuvos ir Latvijos premjerai interviu dienraščiui „Postimees“. Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke Andriau Kubiliau, ar yra dalykų, kuriuos Jūs norėtumėte padaryti taip pat, kaip padarė estai ar latviai, jeigu turėtumėte galimybę pakeisti pastarųjų 20 metų istoriją? Žinoma.

Vyriausybės atstovų darbą vertinusi Valstybės kontrolė konstatavo, kad ne visada efektyviai vykdomos pavestos funkcijos, ir pateikė ne vieną rekomendaciją dėl teisės aktų pataisų. Tik abejojama, ar tai ką nors pakeis. Valstybės kontrolieriai nustatė nemažai įvairių Vyriausybės atstovų apskrityse darbo trūkumų. Nurodoma, kad jie ne visada išsiaiškina, jog savivaldybių teisės aktų projektai prieštarauja įstatymams.