vygantas sudaris

Pastaruoju metu nuskambėjus ne vienam masiniam medikų pasitraukimo iš gydymo įstaigų atvejui viešumoje kilo audringos diskusijos. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuojamos reformos kritikai tokį gydytojų elgesį skubėjo aiškinti kaip ruošiamų pokyčių pasekmės. Vis tik su tuo sutiko ne visi.

Šimtamilijonines investicijas iš Europos Komisijos (EK) žadanti pritraukti sveikatos įstaigų tinklo reforma turėtų pajudėti jau šiemet. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pažymi, kad pertvarka apima daug sričių ir turėtų visapusiškai pagerinti sveikatos paslaugas. Tačiau dalis reformos dalyvių vis dar turi abejonių dėl žadamos reformos naudos pacientų ir medikų gerovei.

Atvėsus orams jau daugėja peršalimo susirgimų. Gyventojai skundžiasi, kad namuose šalta. Tačiau dauguma šildymo sezono bijo kaip velnias kryžiaus, mat baiminasi didžiulių sąskaitų. Higienistai perspėja, kad 16 laipsnių namuose yra pavojinga riba, kuri gali grėsti ligomis. Žmonėms taupant šiliumai sveikatos sąskaita, prezidentas savo laiške Seimo nariams jau atskleidžia, kiek brangs elektra ir dujos nuo sausio ir liepos. Esą kainos veikiausiai kils du kartus, ir solidžiai – po 40 procentų.

Seimas nesutinka riboti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijų. Pagrindinis dalies parlamentarų argumentas, – kad įvedus kadencijas esą nebeliks kam vadovauti įstaigoms, o šis klausimas itin aktualus rajonų ligoninėse. Analogiškos nuomonės laikosi ir patys gydymo įstaigų vadovai.

Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sveikina dabartinės Vyriausybės ketinimus jungti ligonines didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Pasak jo, Kauno pavyzdys, kur sujungtos didžiosios miesto ligoninės, rodo, jog jungimas išspręstų kai kurias problemas sveikatos priežiūros sektoriuje. „Kaunas šiandien yra kol kas vienintelis miestas, kuris turi savo didžiąsias ligonines susijungęs.

Neseniai viešumoje kilęs šaršalas dėl neva slapta vėl bandomo prastumti ligoninių tinklo optimizavimo plano, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos manymu, tėra siekis prieš rinkimus išpūsti kažkokį burbulą, o siūlomas politinis projektas grįstas savanorystės pagrindais. Nerimą gydymo įstaigoms pasėjo gautas Sveikatos apsaugos ministerijos raštas apie Europos Komisijos (EK) lėšomis vykdomą gydymo įstaigų savanoriško bendradarbiavimo projektą.

Nesiliaujant pacientų skundams dėl sunkiai prieinamų sveikatos paslaugų, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neseniai davė žalią šviesą gyvoms, o ne nuotolinėms konsultacijoms. Visgi tai gydytojus mažai džiugina, mat ypač daug iššūkių laukia atvėsus orams, kai kiekvienam sloguojančiam besiveržiant į gydymo įstaigą šios vėl gali tapti COVID-19 protrūkių židiniais. Portalas tv3.lt domisi, kokios priėmimo tvarkos pas gydytojus galima tikėtis nuo rudens.

Nuo liepos įsigaliosiantis naujas gydymo įstaigų finansavimo modelis kelia didelį nerimą šių įstaigų vadovams, anot jų, ministerijos nustatytas minimalias paslaugų apimtis galės pasiekti ne visi. „Labai sudėtinga bus įgyvendinti šitą reikalavimą ir pasiekti tuos procentus.

Siekdama suvaldyti medikų bendruomenėje įsisukusio koronaviruso plitimą Sveikatos apsaugos ministerija dar prieš šventinį savaitgalį gydymo įstaigoms paruošė „dovanėlę“. Nuo šiol ketinant riboti gydytojų darbą keliose gydymo įstaigose ligoninių vadovai nuogąstauja, kad įsigaliojus šiam sprendimui daugelio įstaigų darbas bus paralyžiuotas. Negana to, medikus atstovaujančios organizacijos pabrėžia, kad taip gali būti pažeidžiamos darbuotojų ir pacientų teisės.

Skaičiuojant vis naujus koronavirusinės infekcijos atvejus šalyje, itin didžiulį nerimą kelia tai, kad daugėja ja užsikrėtusių medikų. Pabrėžiama, kad Lietuvoje virusu infekuotų medicinos darbuotojų išskirtinai daug, tuo metu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atkerta, kad gydytojai „patys kalti“, mat daug keliauja ir greičiausiai nesilaikė izoliacijos. Be to, ir pačios ligoninės nesilaikė karantino reikalavimų.

Jau kuris laikas Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kaip kelrodę žvaigždę siekiant suvaldyti eiles gydymo įstaigose įvardydavo Išankstinės pacientų registracijos informacinės sistemos (IPR IS) diegimą. Deja, panašu, procesas kaip reikiant buksuoja: prie sistemos prisijungė vos dešimtadalis gydymo įstaigų, o atsakingos institucijos tik skėsčioja rankomis. Anot jų, procesas ne toks paprastas, kaip manyta iš pradžių.

Nuo gegužės mėnesio medikų ir slaugytojų algos Lietuvoje turėjo didėti 20 proc. Tačiau iš profsąjungų girdėti, kad tikrai ne visiems padidėjo atlyginimai, o didžiuliai skirtumai tarp dirbančiųjų tą patį darbą miestuose ir rajonuose toliau bado akis. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje vidutiniškai 20 proc. Padidėjo atlyginimai, Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje – taip pat 20 proc.

Skolų kamuojamos Lietuvos ligoninės priverstos pinigų darbuotojų algoms skolintis iš bankų. Šis paradoksas paaiškėjo peržiūrėjus pirmojo šių metų pusmečio ataskaitas. Aiškėja, kad žmonės gydomi tiesiog į skolą. Skola skolon, o kas nutiks gydymo įstaigoms paskelbus bankrotą? Ir kaip tokia situacija apskritai susiklostė, atskleidė patys medikų atstovai.

Seimo Antikorupcijos komisija pradėjo tyrimą dėl Šiaulių apskrities ligoninės vadovo Petro Simavičiaus atlyginimo ir ligoninėje atliktų pirkimų. Ligoninės direktoriaus alga dar šį pavasarį perkopė 20 tūkstančių litų per mėnesį, o per metus sumokėta daugiau nei ketvirtis milijono litų. Kovo mėnesį ligoninės finansininkai „Šiaulių kraštui“ nurodė, kad P. Simavičius, kaip generalinis direktorius, per mėnesį iš Šiaulių apskrities ligoninės gaudavo (neatskaičius mokesčių) 10 tūkstančių 35 litus.

Sveikatos apsaugos ministerija, atlikusi tyrimą, išsiaiškino, jog kai kurios ligoninės už vaistus sumoka žymiai daugiau nei kitos. Sumos, išleidžiamos tiems patiems vaistams, skiriasi net kelis kartus. Vaistų pirkimams išleidžiamos tūkstantinės sumos, tačiau neretai pacientai vaistus ir medikamentus turi nusipirkti patys.