voratinklis

Rusijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Andrejus Kelinas „Sky News“ pareiškė, kad neseniai įvykę Ukrainos išpuoliai prieš Rusijos aerodromus kelia pavojų, kad konfliktas gali peraugti į „Trečiąjį pasaulinį karą“. Jis pareiškė, kad Ukrainos veiksmai „kelia konfliktą į kitą eskalavimo lygį“. Anot jo, Kyjivas „neturėtų bandyti įtraukti pasaulio į Trečiąjį pasaulinį karą“ „Tai blogiausias scenarijus, kurį galime įsivaizduoti“, – sako jis.

Praėjusį savaitgalį Ukraina sudavė žeminantį smūgį Maskvai – dronais smogė aerodromams giliai Rusijos teritorijoje. Nors Ukraina ir jos šalininkai smūgį šventė, Baltuosiuose rūmuose sulaukta kitokios reakcijos – pykčio, rašo „The Atlantic“. Donaldas Trumpas pastarosiomis savaitėmis atvirai reiškė nepasitenkinimą Vladimiro Putino nenoru baigti karą prieš Ukrainą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas privačiai apibūdino Ukrainos dronų smūgį Rusijos strateginiams bombonešiams kaip „stiprų“ ir „kietą“, rašo „Axios“, remdamasi su jo reakcija susipažinusiais šaltiniais. Leidinys taip pat pažymi, kad D. Trumpas nerimauja, jog tai dar labiau apsunkins jo misiją siekti taikos Ukrainoje. Viešumoje jis buvo stebėtinai tylus, kai kalbama apie jo asmeninę nuomonę dėl Ukrainos puolimo Rusijoje.

Ukrainos operacijos „Voratinklis“ metu pataikyta į 20 Rusijos karinių orlaivių, iš kurių apie 10 buvo sunaikinta, praneša „Reuters“, remdamasi dviejų JAV pareigūnų informacija. Tai yra dvigubai mažiau, nei pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), pagal kuriuos birželio 1 d. buvo pataikyta į 41 rusų lėktuvą. Agentūra „Reuters“ negalėjo nepriklausomai patikrinti šių skaičių iš Kyjivo ar Jungtinių Valstijų.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU parodė keletą ryškiausių vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota, kaip dronai atakuoja Rusijos strateginius lėktuvus per operaciją „Voratinklis“, rašo UNIAN.

Paviešinti niekur nematyti kadrai, kuriuose užfiksuota dalis Ukrainos pasirengimo operacijai „Voratinklis“, praneša ukrainiečių žiniasklaida. Paviešintame vaizdo įraše nufilmuota, kaip sunkvežimiai su moduliniais nameliais išvyksta į kelionę. Nameliuose buvo paslėpti ukrainiečių dronai, kurie vėliau Rusijoje buvo paleisti į aerodromus.

Praėjus trims mėnesiams po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų, kad Ukraina „neturi kozirių“, prezidentas Volodymyras Zelenskis žengė žingsnį, kurio niekas nesitikėjo, sako „Axios“, rašo UNIAN. Anot leidinio, Ukrainos saugumo tarnybos operacija „Voratinklis“ sudavė rimtą smūgį Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui.

Net ir po Ukrainos suduoto smūgio Rusijos strateginei aviacijai, Kremlius toliau išlieka pajėgus rengti masines atakas. Tai televizijos kanale „Kyiv24“ pareiškė aviacijos ekspertas, rašo UNIAN. Bogdanas Dolintse pažymėjo, kad Rusija turi apie 120 eksploatuojamų strateginių orlaivių, tačiau tik du trečdaliai jų yra veikiantys, nes apie 30–40 orlaivių faktiškai yra „prikaustyti“ prie aerodromų ir negali pakilti.

Ukraina reguliariai tiekė informaciją JAV gynybos sekretoriui Pete'ui Hegsethui apie specialiąją operaciją „Voratinklis“, kurią vakar, birželio 1 d., įvykdė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU). Tai pranešė CNN, remdamasi šaltiniais, cituoja UNIAN.

Pas gydytojus dėl nemalonių pojūčių ausyje apsilankiusi moteris iš Kinijos nustebino ir visko mačiusius – gydytojai aptiko jos ausyje gyvenantį vorą, kuris ten buvo įsikūręs visą koloniją. Moteris atvyko į ligoninę Kinijoje dėl spengimo ausyje. Tačiau Sičuano provincijos Huidongo apygardos ligoninės medikai netrukus sužinojo, kad keistus garsus ir skausmą sukelia voras, įsikūręs jos ausyje.

Rudenį ypač suaktyvėja vorų. Jie vis dažniau pastebimi namų kampuose, įsisukę į voratinklius. Kaip juos išnaikinti, naujienų portalui tv3.lt papasakojo biologas Gerardas Paškevičius. Pasak pašnekovo, rudenį iš tiesų padaugėja vorų, kurie yra vadinami kampavoriais. Pastarieji dažniausiai įsisuka tamsiuose namų kampuose, ties lubomis ir ten gyvena.

Ruduo – vorų sezonas. Jie pina tinklus ne tik lauke, tačiau ir įvairiausiuose namų kampeliuose. Nors daugumai vorai nekelia jokių emocijų, kitiems jie yra nemalonūs gyviai. Dalinamės keliais būdais, kurie padės atbaidyti vorus ir apsaugos jūsų namus nuo ilgiausių voratinklių. Vorai į namus atkeliauja tikėdamiesi šiltai ir saugiai pražiemoti šalčiausiais metų mėnesiai. Nors daugumai žmonių tokie svečiai netinka, tačiau kitiems jie yra nemalonūs dėl savo paliktų pėdsakų – voratinklių.

Kas jau kas, bet vaikai Lietuvos visuomenei rūpi labiausiai. Tad tik nutikus kokiai nelaimei, kur nukentėjo ar žuvo vaikas, tauta akimirksniu susivienija. Tą matėme ir Panevėžio rajone dingusio dvimečio istorijoje. Nors vaiko kūnas iki šiol nerastas, tačiau tai nesumenkina į paiešką aktyviais veiksmais įsitraukusios visuomenės pastangų. Tai yra žmogiška, juk kalbame apie vaikus, kurių dauguma dar nėra pasiruošę apsiginti patys.

Dar mokykloje išmokstame, kad voro šilkas yra neįtikėtinai stiprus - kur kas stipresnis už daugelį to paties storio metalo vijų. Nors voratinkliai domina mokslininkus, platesnio panaudojimo pramonėje kol kas jiems nėra. Tačiau dabar mokslininkai sugalvojo, kaip voratinklius padaryti dar 5 kartus stipresniais - tiesiog pamaitinti vorus grafenu. Ką būtų galima padaryti iš tokios medžiagos? Aišku, tikriausiai galvojate, kaip vorui sumaitinti grafeno.

Amazonės džiunglėse Peru amerikiečių arachnologai aptiko keistos kontrukcijos voratinklį, kuris mokslininkams užminė rimtą mįslę. Kol kas specialistai nenustatė, kas galėtų būti šis maždaug 2 cm skersmens voratinklinės „tvoros“ ratas su centre kyšančia smaile. Šis keistas voratinklis buvo pastebėtas atsitiktinai: Tambopatos tyrimų centre (Peru) dirbęs Džordžijos Politechnikos universiteto (JAV) studentas Troy'us Alexanderis pastebėjo jį ant apatinės palapinės dalies.

Jau šį sekmadienį, gegužės 18 d., įvairių Lietuvos miestų pagrindines gatves, parkus ir skverus pripildys „Gatvės muzikos dienos“ dalyviai ir žiūrovai. Į šį muzikinį šurmulį įsitrauksiantis elektroninės muzikos festivalis „Tundra“ net keturiose Vilniaus vietose skleis meilę muzikai ir gamtai.

Netikras voras, virš kurio sėdi mažas ir beveik nepastebimas jo kūrėjas, priklausantis, kaip mano mokslininkai, anksčiau nežinomam Cyclosa vorų varietetui, rašo wired.com. Neseniai Amazonės džiunglėse buvo aptiktas voras, priskiriamas naujai vorų rūšiai. Šis voras moka kurti savo paties kopiją – greičiausiai tam, kad galėtų ją panaudoti kaip masalą. Mokslininkai mano, kad nauja vorų rūšis priskirtina Cyclosa šeimai.

NASA eksperimentai su vorais ir įvairiais stimuliantais davė keistų rezultatų. Kofeinas – vienas iš stimuliatorių, kurį vienu ar kitu būdu vartoja dauguma žmonių. Kava, arbata, energiniai gėrimai ir šokoladas – visa tai duoda kasdieninę kofeino dozę. Norėdami ištirti kofeino ir kitų stimuliantų psichologinį poveikį, mokslininkai sušėrė jų vorams ir pažiūrėjo, kokius vėliau jie mezga voratinklius. Šie eksperimentai buvo vykdomi paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį.

„Ekonomika. lt“ gavo duomenų, kad dar likus metams iki didžiųjų teisėsaugos reidų Vilniaus taksi įmonės buvo perspėtos apie ketinimus pažaboti taksistų vykdomą neteisėtą veiklą. Intrigos ir kaltinimai, apribotos teisės disponuoti nešvariai įgytu turtu ir griežtos teismų sankcijos – tokia atmosfera jau antrą mėnesį tvyro Vilniaus taksi verslo pasaulyje.

Kiek atidžiau pažvelgę į Rusijos valdžios vertikalę, matome įspūdingą vaizdą. Svarbiausiuose daugelio sričių (tiek politinių, tiek karinių, tiek ekonominių) postuose – daugybė KGB atstovų, Sankt Peterbugo merijos darbuotojų bei jų giminaičių. Tačiau visus juos sieja vienas žmogus – Vladimiras Putinas.

Atėjęs į valdžią buvęs KGB vadas Jurijus Andropovas bandė Sovietų Sąjungoje padaryti tvarką ir sutriuškinti korupciją, tačiau nespėjo. Jam numirus ir generaliniu sekretoriumi tapus Konstantinui Černenkai, Sovietų Sąjunga vėl paskendo korupcijos liūne. Viršininkas draugų neišdavė Buvusiam Maskvos pirmojo gastronomo direktoriui Jurijui Sokolovui, kaip ir dar keletui tūkstančių prekybininkų, nepasisekė – jie tapo pirmosiomis kovos su korupcija aukomis, lyg kokiais parodomaisiais triušiais.

Kai Kevinas Keatingas iš Dartmuto (Kanada) pradėjo negauti pašto, jam į galvą nė nedingtelėjo, kad to kaltininkas – mažytis voras.Žinoma, voras pašto nevogė, bet vaidmenį šioje istorijoje turėjo, rašo metronews.ca.

Nors šioje nuotraukoje matyti kažkas panašaus į varganai nupieštą ateivio portretą, iš tiesų tai – viena puikiausių kada nors sukurtų dirbtinių odų, kuriai nebaisios net kulkos. Genų inžinerijos mokslininkai sugebėjo rasti būdą, kaip į ožkų pieną įdiegti tokį pat baltymą, iš kurio sudarytas voratinklinis šilkas. Kaip rašo dailymail.co.uk, šis piene atsiradęs baltymas išgryninamas ir supinamas į dešimt kartų už plieną stipresnę medžiagą.

Daug prikalbėta apie vadinamosios ekonominės krizės priežastis. Viena iš nurodomų priežasčių – užsienio bankų veikla Lietuvoje ir jų gerai koordinuota verslo „politika“, sukuriant sąlygas bei vykdant savivalę finansuose. Kad būtų aiškiau, tiesiog pateiksiu vieno verslininko istoriją, o jau išvadas tedaro skaitytojai. Rožinis verslo planas Verslininko A. bendrovė nusprendžia pirkti sklypą ir jame pastatyti daugiabutį namą. Paruošia verslo planą ir kreipiasi į banką paskolos.

Vorų šilkas yra unikali medžiaga, net penkis kartus stipresnė už tokio pats skersmens plieno giją. Nenuostabu, kad mokslininkai jau senokai mėgino pamėgdžioti gamtą ir sukurti kažką panašaus. Miuncheno Technikos universiteto specialistai pagaliau išsiaiškino, kaip vorai sintetina tokį elastingą pluoštą. Jie tikisi sukurti aparatą, kuris imituos voro liaukų, sintetinančių šilką, veiklą ir gamins tokio pat stiprumo pluoštą. Gamyba bus ekologiška, o pritaikymo sritys - pačios įvairiausios.

Lietuvos dailės muziejus Juodkrantėje ant marių kranto įsikūrusiame Miniatiūrų muziejuje (L. Rėzos g. 3) gegužės 30 d., šeštadienį, 15 val. kviečia dalyvauti Neringos vasaros sezono atidarymo šventės „Nida 2009 m.“ renginyje „Vėduoklė – vėjui duoklė“, kuriame bus atidaryta Juodkrantės Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokyklos moksleivių sukurtų erdvinių kompozicijų paroda.

Atidarymas: lapkričio 22 d., šeštadienį, 18.00 Atidžiai įsižiūrėję į šiemetinės STROOM premijos menininkų kūrinius įsitikinsite, kad kiekvienam jų itin svarbus dialogas su šiuolaikinio ir modernaus meno istorija. Specialiai parodai sukurtą Channos Boon filmą galima suvokti kaip aliuziją į tapybos mirties mitą.

Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose konfiskuota 7,2 km nelegalių tinklų, kuriais buvo gaudomos į nerštavietes plaukiančios lašišos ir šlakiai, – toks pirmojo aplinkosaugos akcijos „Lašiša 2008“ etapo rezultatas, rašo „Respublika“. Budi prie upių Vakar prasidėjo antrasis akcijos „Lašiša 2008“ etapas, per jį bus saugomos vidaus vandenyse esančios lašišų ir šlakių nerštavietės.

Premjerų pasitaiko, bet dažniausiai jos – kuklios. Tenka paprasčiausiai gaivinti atmintį bei senuosius malonumus. Šeštadienis Štai viena reliatyvių premjerų – prieš kelis metus statyti anglų meistro Danny Boyle‘o „Milijonai“ (TV1, 21.00 val.). Gal jau tegul ponas Boyle‘as lieka narkomanų (jo šedevras „Trainspotting“) ar zombių („28 dienos po...“) aplinkoje. Kai atsiduria tarp vaikučių, visi jam – nors šiuolaikiniai – atrodo tokie padorūs, kaip buvo, matyt, jo paties giedroje vaikystėje.

Po Jonavos rajone Užusalių gyvenvietėje esančio pašto apiplėšimo trečiadienį policijos pareigūnai visoje Kauno apskrityje surengė operaciją "Voratinklis", kurios metu buvo tikrinami automobiliai, tačiau ginkluotą užpuolimą įvykdę nusikaltėliai dar nesulaikyti. Jonavos rajono policijos pareigūnai paskelbė automobilio, kurios, kaip įtariama, buvo atvažiavę nusikaltėliai, paiešką.