vladimiras špidla

Europos Komisijos skelbiamos naujos apklausos duomenimis, maždaug kas šeštas Europos gyventojas teigia praėjusiais metais asmeniškai buvęs diskriminuojamas. 64 % Europiečių baiminasi, kad dėl ekonomikos nuosmukio darbo rinkoje didės diskriminacija dėl amžiaus. Naujausi „Eurobarometro“ apklausos duomenys surinkti prieš lapkričio 16–17 d. Stokholme rengiamą šių metų Europos aukščiausiojo lygio susitikimą lygybės klausimais.

73 % europiečių mano, kad jų šalyje skurdas yra plačiai paplitusi problema, o 89 % nori, kad jų vyriausybė imtųsi skubių veiksmų šiai problemai spręsti. Tai pagrindiniai Europos Komisijos pristatyto „Eurobarometro“ tyrimo, kurį atliekant nagrinėtas požiūris į skurdą ir socialinę atskirtį, rezultatai. Tyrimas pristatomas rengiantis 2010-iesiems – Europos kovos su skurdu metams.

Tyrimas rodo, kad europiečiai niūriai vertina užimtumo perspektyvas. Kas trečią europietį labai neramina perspektyva netekti darbo, o dar daugiau Europos Sąjungos (ES) gyventojų nerimauja dėl to, kad artimiausioje ateityje be darbo gali likti jų sutuoktiniai ar vaikai. Birželį atlikto ES užsakyto tyrimo rezultatai nestebina, rašoma Europos Komisijos pranešime. Europai sunkiai sekasi rasti išeitį iš giliausio ekonominio nuosmukio per visą pokario epochą.

Tyrimas rodo, kad europiečiai niūriai vertina užimtumo perspektyvas. Kas trečią europietį labai neramina perspektyva netekti darbo, o dar daugiau ES gyventojų nerimauja dėl to, kad artimiausioje ateityje be darbo gali likti jų sutuoktiniai ar vaikai. Birželį atlikto ES užsakyto tyrimo rezultatai nestebina. Europai sunkiai sekasi rasti išeitį iš giliausio ekonominio nuosmukio per visą pokario epochą.

Šiandien paskelbta nauja apklausa rodo, kad europiečiai nusiteikę pesimistiškai dėl ekonominės krizės poveikio užimtumui, tačiau daug tikisi, kad ES padės sprendžiant šią problemą. Trečdalis dirbančių asmenų itin nerimauja, kad krizės laikotarpiu gali prarasti darbą, o 61 % europiečių mano, kad blogiausia dar ateityje.

„Nepaisant esamo progreso, lyčių nelygybė vis dar išlieka svarbia Europos Sąjungos (ES) problema“, - Briuselyje vykstančios konferencijoje, skirtoje lyčių lygybės problemoms aptarti, pareiškė darbo ir lygių galimybių komisaras Vladimiras Špidla. Pastaraisiais metais ES padarė didžiulę pažangą šioje srityje, ypač derinant teisės aktus dėl lygių galimybių politikos, lyčių integracijos ir moterų laisvės.

Sunkmetis, skaudžiausiai smogęs sektoriui, kuriame dirba vyrai, supurtė įsitvirtinusias socialines normas - pirmą kartą vyrų nedarbas pradėjo lenkti moterų, bet jos yra vis dar labiau pažeidžiamos, teigia ekspertai, Briuselyje susirinkę į konferenciją lyčių lygybės problemoms aptarti. Kaip Eltai teigė Lietuvos darbo biržos atstovė spaudai Birutė Balynienė, nedarbo problema tarp vyrų aštrėja ir mūsų šalyje. Tai, anot jos, yra neabejotinai susiję su sunkmečiu.

Vakar Prahoje vyko specialus aukščiausio lygio susitikimas, skirtas ekonominės krizės poveikio užimtumui Europoje problemai. Pirmininkaujančių šalių trejeto (Čekijos, Švedijos ir Ispanijos) vyriausybės drauge su Europos Komisija, darbdaviais ir profesinėmis sąjungomis siūlė geriausias idėjas, kaip žmonės galėtų išsaugoti darbo vietas ar susirasti naują darbą. Susitikime nustatyta dešimt veiksmų, kuriais bus siekiama mažinti nedarbą ir kurti naujas darbo vietas.

Darbuotojai Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse galės ir toliau dirbti neribotą laiką, nes Europos Parlamente (EP) nepavyko susitarti dėl Darbo laiko direktyvos nuostatų pakeitimo, rašo Didžiosios Britanijos finansų dienraštis „The Financial Times“. Vėlų pirmadienio vakarą nepavyko išeiti iš aklavietės: EP spaudė panaikinti išimtį, leidžiančią nesilaikyti 48 val.

Europos Komisija šiandien pradėjo ES masto kampaniją, kuria siekiama mažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą. Visoje ES moterys vidutiniškai uždirba 17,4 proc. mažiau nei vyrai. Informavimo apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą, jo priežastis ir galimus problemos sprendimo būdus kampanija pradedama kovo 8 d. – Tarptautinę moters dieną.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas nėra Europos Sąjungos (ES) priešininkas, veikiau realistas, priešingai daugybei naivuolių, kurie pasyviai ir nekritiškai pritaria viskam, kas ateina iš Briuselio. Bendrijos vairas – euroskeptikams Tikriausiai buvęs ekonomikos profesorius V. Klausas „ES naivuoliais“ palaikė ir Strasbūro delegacijos narius, kurie neseniai aplankė jį Prahos pilyje.

Europos Komisija imasi veiksmų prieš Lietuvą ir dar tris valstybes nares, į nacionalinę teisę neperkėlusias kai kurių ES teisės normų, kurios palengvina kvalifikuotų darbuotojų, vykstančių į kitą ES narę dirbti arba įsikurti ilgesniam laikui, judėjimą vidaus rinkoje.

Europos Komisija priekaištauja Lietuvai dėl to, kad ši tinkamai neįgyvendino direktyvos, kuria draudžiama diskriminacija dėl lyties įdarbinant arba darbe. Komisija šešioms valstybėms narėms išsiuntė pagrįstą nuomonę dėl visapusiško ES taisyklių, kuriomis draudžiama diskriminacija įdarbinant arba darbe dėl lyties, įgyvendinimo, pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Austrija, Lietuva, Slovėnija, Vengrija, Italija ir Malta turi du mėnesius atsakyti į šią nuomonę.

Europos Komisija (EK) planuoja pradėti konsultacijas dėl visuotinio rūkymo uždraudimo darbo vietose visoje Europos Sąjungoje. ES socialinių reikalų komisaras Vladimiras Špidla ketina siekti, kad dėl sveikatos ir saugumo būtų uždrausta rūkyti visose darbo vietose. Dėl to bus konsultuojamasi su darbdaviais ir profesinėmis sąjungomis. Vis dėlto tokios direktyvos projektą Briuselis galės pateikti ne anksčiau kaip kitų metų rudenį, kai bus paskirta nauja EK.

Nors pastaruoju metu padaryta nemaža pažanga, moterims Europoje vis dar užkertamas kelias į aukščiausius politikos ir verslo postus. Tokia išvada padaryta naujoje Europos Komisijos ataskaitoje. Europos Sąjungos valstybių parlamentuose 24 % narių yra moterys – prieš dešimtmetį jos sudarė 16 %.  Panašiai tiek jų eina ir ministrų pareigas. Didžiausių privataus sektoriaus bendrovių valdybose 9 iš 10 narių vis dar  yra vyrai. Du trečdaliai bendrovių vadovų taip pat yra vyrai.

Europos komisija patvirtino Lietuvos žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą 2007-2013 metams, kurioje numatyti daugiau nei 3,2 mlrd. litų paramos. Programa finansuojama ES ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės per Europos socialinį fondą (ESF), ES dalis šioje programoje sudaro 85% reikiamos sumos, t.y. 935 mln. eurų. Pagrindiniai šios programos tikslai – Lietuvos žmonių užimtumo didinimas, nedarbo mažinimas ir įgūdžių bei kompetencijos skatinimas.

Per gegužę Helsinkyje vyksiančią "Eurovizijos" dainų konkurso savaitę bus vykdoma Europos lygių galimybių metų kampanija. Kaip antradienį praneša Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, pirmą kartą oficiali Europos Sąjungos iniciatyva bus susijusi su tarptautiniu muzikos konkursu, jungiančiu viso Europos žemyno gyventojus.

Vienas iš šešių europiečių gyvena žemiau savo šalies skurdo ribos, o Lietuvoje šis rodiklis siekia net 21 proc. ir yra bene didžiausias Europos Sąjungoje (ES), rodo naujoji Europos Komisijos (EK) socialinės atskirties tyrimo ataskaita.2004 metais atlikto tyrimo duomenimis, žemiau skurdo ribos, kuri apibrėžiama kaip 60 proc. vidutinių atitinkamos šalies pajamų, gyvena 16 proc. ES piliečių. Skurdžiai gyvenančiųjų dalis svyruoja nuo 9-10 proc. Švedijoje ir Čekijoje iki 21 proc.

Būsimas Europos Sąjungos (ES) nares papiktino bloko šalių ketinimai riboti darbo jėgos iš naujų šalių judėjimą, besiremdama tinklapiu "European Voice". Nuo gegužės 1 d. Londonas ketina registruoti į šalį atvyksiančius darbo ieškosiančius asmenis iš aštuonių naujų ES narių ir leisti laisvai dirbti šalyje, tačiau riboti asmenų galimybę per pirmuosius dvejus metus prašyti socialinės pašalpos. Būsimosios šalys tokius veiksmus laiko darbo jėgos judėjimo apribojimu.

Čekijos ministras pirmininkas Vladimiras Spidla antradienį užsiminė, kad jo valstybė prie euro zonos prisijungs vėliau nei 2007 metais, kaip buvo anksčiau planuota. V. Spidlos kalboje, kurią jis pasakys Berlyne, teigiama, jog Praha nori nustatyti realistinę euro įvedimo datą, tarp 2009 ir 2010 metų. Tai smarkiai pakeičia praėjusių metų susitarimą tarp Čekijos vyriausybės ir jos centrinio banko dėl euro įvedimo datos. Anksčiausia euro įvedimo data iš pradžių buvo nustatyta 2007 metai.

Europos politiniai lyderiai, kaip Holivudo dievukai ar pramogų verslo žvaigždės, retsykiais pademonstruoja jų amžiui nebūdingą auksinį įdegį ar jaunatvišką švytėjimą, tačiau informacija apie jiems atliekamas grožio procedūras saugoma taip pat akylai, kaip ir valstybės paslaptys.

Čekija pakeitė savo planus dėl euro įvedimo, nes oficialus tyrimas parodė, jog anksčiau minėti 2007 metai - ankstyviausia data, kurią būsimosios Europos Sąjungos (ES) narės gali įsivesti bendrąją valiutą - yra nerealus ir pernelyg optimistiškas tikslas. Čekijos vyriausybės paskelbtame tyrime teigiama, jog šalies biudžeto deficitas siekia 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir dukart viršija Europos pinigų sąjungoje nustatytą didžiausią leistiną lygį.

Penktadienį ir šeštadienį vykusiame referendume čekai tvirtai pritarė savo šalies narystei Europos Sąjungoje nuo 2004 metų gegužės 1 d. Galutiniais oficialiais duomenimis, už Čekijos stojimą į ES balsavo 77,3 procento referendumo dalyvių, prieš - 22,7 procento. Tai sekmadienį Prahoje pranešė šalies statistikos tarnybos atstovas. Pirmajame Čekijos istorijoje referendume dalyvavo 55,2 procento iš maždaug 8,3 milijono teisę balsuoti turinčių šalies piliečių.

Čekijoje penktadienį prasidėjo dvi dienas truksiantis balsavimas dėl narystės Europos Sąjungoje. Čekija yra septintoji iš 10 šalių kandidačių, balsuojanti dėl stojimo į ES. Prieš savaitę referendumas vyko Lenkijoje. Jos gyventojai, kaip ir anksčiau Maltos, Slovėnijos, Vengrijos, Lietuvos ir Slovakijos rinkėjai jau pritarė savo šalių stojimui į Sąjungą.Estijoje ir Latvijoje referendumai dėl narystės ES vyks atitinkamai rugsėjo 14 ir 20 dienomis. Kipras balsavimo dėl stojimo į ES nerengs.

Mažiau nei savaitė po Lenkijos referendumo, kuriame lenkai balsavo už narystę Europos Sąjungoje (ES), tokį pat referendumą surengs ir Čekija.Tikimasi, kad penktadienį ir šeštadienį balsuosiantys čekai pritars savo šalies narystei ES ir parlamentas galės ratifikuoti stojimo sutartį. Visuomenės apklausos rodo, kad už narystę ES balsuotų 75-80 proc. Čekijos piliečių, ketinančių dalyvauti referendume. "Sunku įsivaizduoti, kad liktume lyg kokia juodoji skylė, apsupta ES šalių.

Buvęs premjeras Vaclavas Klausas išrinktas naujuoju Čekijos prezidentu. 61 metų konservatorių politikas penktadienį per slaptą balsavimą šalies parlamente, surinkęs 142 balsus, įveikė nepartinį socialliberalų Vyriausybės kandidatą Janą Sokolą (124 balsai). Čekija neturėjo prezidento nuo vasario 3-iosios, kai baigėsi ilgamečio šalies vadovo Vaclavo Havelo kadencija. V. Klauso penkerių metų kadencija prasidės kovo 7 dieną.