vitas karčiauskas

Nepatenkinamo įvertinimo kasmetinėje atestacijoje sulaukusį Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus skyriaus vedėją Vitą Karčiauską siūloma pažeminti pareigose. Kaip BNS informavo KPD direktorės pavaduotojas Audrius Skaistys, jis, kaip tiesioginis vadovas, V. Karčiauską pasiūlė neigiamai įvertinti dėl kai kurių vedėjo neatliktų darbų ir kitų trūkumų. Išvadą, anot jo, patvirtino ir speciali KPD komisija. Pats V. Karčiauskas nepasiekiamas – jis mėnesiui išėjo atostogų.

 Paveldosaugininkai teigia, kad dažnai norint laiku užkirsti kelią istorinių statinių niokojimui tenka imtis neįprastų stebėjimo būdų. Šią savaitę, pasak specialistų, buvo sustabdytas kelių kavinių Vilniaus senamiestyje remontas. Ar neniokojami istoriniai pastatai, Vilniuje prižiūri vienas inspektorius. Pasak paveldosaugininkų, vienam žmogui neįmanoma visko patikrinti, todėl informacijos apie galimus pažeidimus jie kartais ieško, pavyzdžiui, skaitydami verslo naujIenas.

Dešiniajame Neries krante vėl iškils statybų kranai, o į naująjį miesto centrą atsigręš investuotojai. Tokį optimistišką scenarijų planuoja miesto savivaldybė, nors nekilnojamojo turto specialistai ambicijas vertina skeptiškiau. Pusės milijardo investicijos modernių stiklinių pastatų pašonėje pakeistų ir medinį Šnipiškių veidą. Savaitraščio žurnalistai atliko eksperimentą Šnipiškių kvartale, kur planuojama įkurdinti naująjį sostinės centrą.

Stringa prezidento Valdo Adamkaus buvusio patarėjo Raimundo Mieželio ir jo giminaičių planai pastatyti didžiulį kompleksą Vilniuje, priešais Gedimino pilį. Kultūros paveldo departamento (KPD) sudaryta laikinoji komisija pateikė patikrinimo išvadas dėl valstybės institucijų ir atskirų tarnautojų sprendimų, susijusių su šiluminės elektrinės statiniais prie Karaliaus Mindaugo tilto.

Pirmą kartą Lietuvoje rengiamas pasaulio akrobatinio skraidymo čempionatas laukia apie pusės šimto geriausių pasaulio pilotų iš dešimties šalių. Netoli Panevėžio esančiame Rojūnų aerodrome čempionatas vyks birželio 25 - liepos 5 dienomis. Tai jau antrasis pasaulio čempionatas - pirmajame, kuris vyko Rusijoje, lietuviai pelnė sidabro medalius.

Paminklo toje vietoje, kur buvo Vilniaus Didžioji sinagoga, kūrimu kol kas rūpinamasi formaliai - tuo turinti užsiimti koordinacinė komisija dar neposėdžiavo. Tai BNS sakė Vilniaus miesto savivaldybės kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas. Valdininkas pats priklauso pernai Vyriausybės sudarytai Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo programos vykdymo koordinacinei komisijai.

Pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje, prie dar išlikusios senosios gynybinės miesto sienos, naują pastatą užsimojusi statyti bendrovė žada kultūros paminklą įamžinti siaura gatvele. Paveldosaugininkai baiminasi, kad jos pavadinimas netrukus bus vienintelis priminimas apie istorinį palikimą, rašo „Lietuvos žinios“. Uždarame Vilniaus senamiesčio kieme, tarp Trakų ir Klaipėdos gatvių, šalia dar išlikusios senovinės gynybinės miesto sienos, vėl burzgia statybinė technika.

Ant statomų Valdovų rūmų montuojamas bokštas labiau būdingas ne katalikiškam kraštui, o islamiškai šaliai. Vilniaus savivaldybės paveldosaugininkai teigia, kad tokių akibrokštų Senamiestyje jau seniai nematė. Tačiau pareikalauti pašalinti neįprasto bokšto jie neturi teisės.

Apie šią vasarą įsisteigusį Lietuvos kultūros ir paveldo sambūrį su „Respublika“ mintimis jau dalijosi Algimantas Nasvytis ir Donatas Katkus. Šiandien prie šių garsių vyrų prisideda paveldosaugininkas Vitas Karčiauskas, į savo cecho rūpesčius žvelgiantis iš vidaus, su profesionalo kompetencija. - Pirmieji du mūsų pašnekovai, paklausti apie Sambūrio idėją, pirštu dūrė į jus: viską užvirė Karčiauskas. - Negaliu tos garbės prisiimti vienas.

Sakoma, kad šventa vieta tuščia nebūna. Šią vasarą, minint 20-ąsias Sąjūdžio metines, gimė naujas judėjimas - Lietuvos kultūros ir paveldo sambūris. Pirmaisiais jo signatarais tapo 17 žinomų kultūros ir meno autoritetų - paminklosaugininkai, architektai, dailininkai, literatai, muzikai.

Vakar prie Koncertų ir sporto rūmų žydų rabinų prižiūrimi lietuvių archeologai pradėjo menamų žydų kapinių paieškas. Tam reikalui premjeras Gediminas Kirkilas iš mokesčių mokėtojų kišenės lengva ranka skyrė 350 tūkst. litų.

Menamų žydų kapinių vietoje Vilniaus centre tyrimus vykdantys archeologai aptiko pirmuosius radinius. Radiniai, pasak specialistų, nekelia nuostabos, tačiau pažymima, kad apie radinius laiku nepranešę sostinės savivaldybei archeologai padarė procedūrinį pažeidimą. Žinios apie pirmuosius radinius kol kas prieštaringos. Lietuvos žydų bendruomenės vykdantysis direktorius Simonas Gurevičius trečiadienį žurnalistams sakė, kad archeologai tiriamoje teritorijoje jau rado kaulų.

Antradienį prie buvusio KGB rūmų pastato Vilniuje (Gedimino pr. 40) bus paminėtos 55-osios Lietuvos partizano Petro Vizbaro (Vizboro) -Vapsvos žūties metinės. Deja, įamžinti jo žygdarbį ir žūties vietą ligi šiol nespėta. Paruošti projektai įstrigo valdininkų, kurie nepripažįsta savo kaltės, koridoriuose. Partizanas Petras Vizbaras buvo suimtas 1953 m. liepos 15 d. ir įkalintas Vilniuje, KGB kalėjime. Verčiamas išduoti savo kovos draugą, pasirinko mirtį vietoj išdavystės.

Įsteigtas neformalus judėjimas Lietuvos kultūros ir paveldo sambūris prieš šalies vertybių menkinimą ketina kovoti viešumu ir narių autoritetu, o taip pat gausinant judėjimo idėjoms pritariančių bendraminčių gretas. Po Sambūrio skėčiu susivienijo garsūs šalies visuomenės veikėjai – menininkai, architektai, paveldosaugininkai, archeologai, fotografai. Tarp jų – muzikologas Donatas Katkus (nuotraukoje), saksofono meistras Petras Vyšniauskas, dailininkas Arvydas Šaltenis ir kt.

Neseniai atgimusių Reginos Epštein - Paul rūmų rūsyje įrengta aikštelė identiška užsienio metro stotims, tačiau pamatyti tiesiamų bėgių namo savininkai nesitiki, tačiau ateityje staigmenos gali būti neišvengiamos.

Garsūs Lietuvos kultūros, meno ir visuomenės veikėjai kuria judėjimą, kurio siekis – šalies kultūros puoselėjimas, materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimas. Lietuvos kultūros ir paveldo sambūrio steigimo deklaracijai pritarė žinomi visuomenininkai, tarp kurių – istorikai, architektai, muzikai, teatrologai, dailininkai, paveldosaugininkai.

Aplink architektūrine Vilniaus puošmena vadinamą Šv.Onos bažnyčią iškilo pastolių užtvara. Tikimasi, kad ji nuo plytų krušos apsaugos praeivius ir gotikos šedevro aplankyti atvykusius užsienio turistus. "Saugome žmones, kad jiems plytos ant galvos nenukristų", - pirmadienį "Vilniaus dienai" aiškino pastoliais Šv.Onos bažnyčią apjuosę įmonės darbininkai. Ar ilgai pastoliai darkys vieno lankomiausių sostinės turizmo objektų ansamblį, jie atsakyti negalėjo.

Aplink architektūrine Vilniaus puošmena vadinamą Šv.Onos bažnyčią iškilo pastolių užtvara. Tikimasi, kad ji nuo plytų krušos apsaugos praeivius ir gotikos šedevro aplankyti atvykusius užsienio turistus. "Saugome žmones, kad jiems plytos ant galvos nenukristų", - pirmadienį "Vilniaus dienai" aiškino pastoliais Šv.Onos bažnyčią apjuosę įmonės darbininkai. Ar ilgai pastoliai darkys vieno lankomiausių sostinės turizmo objektų ansamblį, jie atsakyti negalėjo.

Vilniaus senamiestis niekaip neapsigina nuo savavališkų statybų, rašo „15 min.“. Vakar savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus atstovai kreipėsi į atsakingas valstybės institucijas prašydami pašalinti neteisėtų statybų padarinius Šv. Ignoto ir Žygimantų gatvėse. Vienoje iš vertingiausių Senamiesčio teritorijų, prie Šv. Kotrynos bažnyčios ir Benediktinių vienuolyno, Šv. Ignoto gatvės 3 namo kieme gyventojai savavališkai surentė 20 metrų ilgio sandėliukų kompleksą su čerpių stogu.

Žemutinės pilies gynybinė siena, 15 amžiaus druskos pirklio namas Rotušės aikštėje, 16 amžiaus plytų degimo krosnis Gedimino prospekte, 16-17 amžiaus Pilies vartai ties to paties pavadinimo gatvės pradžia - tai tik kelios vertingos senojo Vilniaus detalės, galėjusios tapti vilniečių ir turistų traukos vieta.Tačiau tiek miesto gyventojai, tiek svečiai iš užsienio šių statinių liekanų tikriausiai nepamatys.

Žemutinės pilies gynybinė siena, 15 amžiaus druskos pirklio namas Rotušės aikštėje, 16 amžiaus plytų degimo krosnis Gedimino prospekte, 16-17 amžiaus Pilies vartai ties to paties pavadinimo gatvės pradžia - tai tik kelios vertingos senojo Vilniaus detalės, galėjusios tapti vilniečių ir turistų traukos vieta.Tačiau tiek miesto gyventojai, tiek svečiai iš užsienio šių statinių liekanų tikriausiai nepamatys.

Vilniaus Senamiestyje sudarkytas kelių šimtų metų senumo namas. Savivaldybės kultūros paveldo specialistai aiškinasi, ar prieš 10 metų leidimus rekonstrukcijai išdavę valdininkai nepažeidė įstatymų ir kreipėsi į statybos priežiūros tarnybą, kad ši statybą nugriautų, praneša LTV „Panorama“.Bokšto gatvėje, Vilniuje, verslininkai įrengė parduotuvę, išplėsdami jos ribas. Savivaldybės kultūros paveldo specialistai teigia, kad savininkai užtvėrė praėjimą pėstiesiems, subjaurojo namo fasadą.

Buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko bendražygiai jau apsirūpino naujais postais. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pradėjo tirti, ar buvusi Artūro Zuoko patarėja Rūta Vainienė nepažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo, įsidarbindama savivaldybės įmonėje, praneša LTV „Panorama“.Prieš savaitę buvusi patarėja Rūta Vainienė pradėjo eiti uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ekonomikos direktorės pareigas.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Žirmūnų daugiabutis Vilniuje, kaip įtariama, užsidegė dėl asocialių jo gyventojų kaltės. Tokie gyventojai butuose kaupia šiukšles, nuolat girtauja ir triukšmauja, todėl kaimynai tampa jų elgesio įkaitais. Valstybė, kaip teigia sostinės meras Artūras Zuokas, nelabai gali ką nors padaryti.

Sostinės mero pavaduotojas Vitas Karčiauskas kartu su Lietuvos žydų bendruomenės atstovais šiandien apsilankė prie Sudervės kelio esančiose žydų kapinėse, kur kovo 11 dieną nenustatyti asmenys nuvertė 12 antkapinių paminklų ir keletą iš jų apgadino.„Vilniaus miesto savivaldybė smerkia šį chuliganišką išpuolį prieš žydų kapines ir yra pasirengusi padėti tvarkant suniokotus kapus“,- sakė vicemeras V. Karčiauskas.

Liberalų sąjūdis administraciniam teismui apskundė Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo patvirtintas prieštaringai vertinamas miesto bendrasis planas iki 2015 metų. Liberalų sąjūdžio atstovo, Vilniaus miesto tarybos nario Lauryno Kuzavo manymu, tiek pačiame plane, tiek jo tvirtinimo procedūrose esama rimtų pažeidimų. "Nebesistebiu cinišku dabartinių miesto vadovų elgesiu ir savivale, visišku gyventojų bei ekspertų nuomonių ignoravimu.

Praeitą savaitę sostinėje, A. Povilaičio g. 20, atidaryta modernizuota Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos Karoliniškių biblioteka. Sostinės Savivaldybės rūpesčiu čia atliktas kapitalinis patalpų remontas, biblioteka aprūpinta naujais baldais ir kompiuteriais. Nuo šiol Karoliniškėse vilniečiai gali naudotis ne tik tradicinėmis skaityklos ir bibliotekos paslaugomis, bet ir išplėsta interneto skaitykla, kurioje lankytojams užtikrinta nemokama interneto prieiga.

Vilniaus apygardos administracinis teismas penktadienį (04.25) patenkino sostinės tarybos narių Algimanto Vakarino ir Kęstučio Masiulio prašymą ir nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl dviprasmiškai vertinamų teisės aktų nuostatų, kurios kelia abejonių naujojo mero Gedimino Paviržio ir jo pavaduotojo Juozo Imbraso išrinkimo teisėtumu.