vitalijus karakorskis

„HAMAS teroristai mažiau myli arabų vaikus, negu nekenčia Izraelio“, - mano Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narys, žurnalistas Vitalijus Karakorskis. - Vyksta dvi garsios ir didelės antiteroristinės operacijos – Ukrainos rytuose ir Palestinos Gazos ruože. Kokius matote panašumus ir kokius skirtumus? - Skirtumų yra nedaug. Vienas iš jų tas, kad Gazos ruože jau seniai negyveno žydai. Ten ne tik, prieš paskutiniuosius išpuolius nebuvo žydų karių.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovybė, pozuojanti šalia prezidentės Dalios Grybauskaitės, kai kalbama apie propagandinius karus, elgiasi kiek prieštaringai, jei mėginsime išsireikšti švelniai. Visai neseniai LRT nutarė anksčiau laiko, nelaukiant vasaros sezono, nutraukti laidų tautinių mažumų kalbomis transliaciją. Mažai kas tai pastebėjo – ne Maidano lygio įvykis juk. O visgi, būtent Ukrainos dramos kontekste, į jį verta atkreipti dėmesį.

Siūlymas pripažinti nepriklausomą Palestinos valstybę su 1967 metų sienomis įžiebė diskusiją. Pateikiami istoriniai ir politiniai argumentai bei reiškiamas nerimas dėl procesų, vykstančių užsienio politikoje. Įkvėpė Islandija? Sumanymo entuziastai rodo pirštu į ką tik tai padariusią Islandiją, pažymi tai, kaip tam tikrą ženklą ir primena, kad būtent Islandija pirmoji pripažino Lietuvą.

(Papildyta 21:02 val.) Lietuvoje viešintis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis mano, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai pagerėtų , jei Lietuva parodytų palankumo gestą lenkų tautinei mažumai bei išpildytų anksčiau duotus pažadus. Lenkija tęs dialogą su Lietuva dėl iki šiol neįvykdytų įsipareigojimų, ketvirtadienį pareiškė Vilniuje viešintis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. „Tai rutininis susitikimas.

Tęsiame interviu su Lietuvos žurnalistu Vitalijumi Karakorskiu, kuriame aptarėme pablogėjusių Lietuvos ir Lenkijos santykių tarptautinį kontekstą, o dabar žiūrime – kas darosi Lietuvoje. Tiesa, tęsinį pradedame nuo to, kad Rytų Europos regione yra itin daug atmintinų tremčių ir žudynių istorijų.

Lenkiją ištiko netektis, kurios analogų sunku surasti ir Europoje ir pasaulyje. Sudužus vienam lėktuvui, prarasta dalis elito – karinės, politinės vadovybės, verslininkų, dvasiškių. Aktyviai kaimyninės šalies aktualijomis besidomįs žurnalistas Vitalijus Karakorskis teigia, kad Lenkija gali stipriai pasikeisti. - Ar šiandieninė tragedija pakeis Lenkijos politinį žemėlapį? - Šiandienė tragedija gali ženkliai pakeisti visą Lenkijos politinį peizažą.

Kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio bendražygis, viceministras Donatas Valančiauskas galėjo susipainioti viešuosius ir privačius interesus. Sėdėjo ant dviejų kėdžių? Kuo tikėti: oficialia „Registrų centro“ informacija ar kultūros ministro pavaduotoju Donatu Valančiausku? Išrašas iš „Registrų centro“ byloja: kultūros viceministras daugiau nei du mėnesius sėdėjo ant dviejų kėdžių: dirbo Kultūros ministerijoje ir vadovavo viešajai įstaigai.

Vitalijus Karakorskis pasiūlė LTV „Menoros“ laidoje pasisakyti apie Izraelį. Gegužės 14-ją minima tos šalies nepriklausomybė. Nusifilmavau. Laidą rodys per LTV ketvirtadienį, 13 val., po to kartos šeštadienį, 12.45. Pasakiau, kad Izraelis – kaimyninė valstybė. Kaip Gudija ir Ukraina. Kaimynystė ne pagal žemėlapį. Nepasakiau, kad tapau judofilu, prisižiūrėjęs vaidybinių filmų, kuriuose Izraelis tikrai nevaizduojamas kaip rojus žemėje.

Tautinių bendrijų taryba (TBT) pasipiktinusi Vyriausybės nenoru tęsėti savo pažadus ir ketina Prezidento bei Europos Parlamento rinkimų kampanijų metu minėtus įsipareigojimus priminti. TBT narius apie tai prabilti paskatino ministrų kabineto, kurį spaudžia Saulėlydžio komisija, nenuosekli pozicija dėl Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID) reorganiavimo.

Lietuvos tautines mažumas papiktino Saulėlydžio komisija. Penktadienį posėdžiavusi Tautinių bendrijų taryba (TBT) laišku kreipėsi į ministrą pirmininką Andrių Kubilių, prašydama vykdyti duotus pažadus.

Lietuvos tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Vitalijus Karakorskis, „Balsas.lt“ ir „Balsas.lt savaitė“ žurnalistas Tomas Čyvas ir minėtų žiniasklaidos priemonių vyr. redaktorius Arūnas Brazauskas diskutuoja apie istorinę atmintį, leistinumo ribas juokaujant, antisemitizmą, žydų ir lietuvių santykius.

Lietuvos tautines bendrijas suneramino kai kurie valdančiosios koalicijos reformų planai. Spaudoje pasirodžius informacijai, kad rengiamasi panaikinti Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą (TMID), tautinių mažumų atstovai sieks gauti informaciją tiesiogiai iš premjero Andriaus Kubiliaus.

Internetiniame aukcione parduodamos svarbiausios žydų religinės relikvijos – toros. Kaip teigiama, jų kilmės šalis – Lietuva. Kaip prisimename – Toros gautos iš Martyno Mažvydo bibliotekos buvo prieš keletą metų itin iškilmingai perduotos Jeruzalės žydų paveldo centrui „Hechal Shlomo". Ar tikėtina, kad tos pačios, kadaise gautos dovanų iš Lietuvos, tiesiai iš Martyno Mažvydo bibliotekos? Kai kurie kalbinti menotyrininkai atsakė teigiamai, tačiau net jei tai ir kitos panašios relikvijos – situa...

Generalinė prokuratūra atmeta buvusius nacius ir jų kolaborantus persekiojančio Simono Wiesenthalio centro Izraelyje mestus kaltinimus dėl žydų diskreditavimo ir sako, kad situacija yra dirbtinai eskaluojama. Prokurorams siekiant apklausti žydų tautybės antinacinio pasipriešinimo Lietuvoje dalyvę Fanią Bransovskają, kuri yra minima istoriko tyrime apie Antrojo pasaulinio karo metu įvykusias Kaniūkų kaimo gyventojų žudynes, S.Wiesenthalio centras pareiškė protestą.

Naujoji sąjunga (socialliberalai) įstrigusį dvigubos pilietybės klausimą nori spręsti referendumu. Pasak šiandien išplatinto partijos pranešimo spaudai, vienintelis būdas išspręsti įsisenėjusią problemą yra Konstitucijos pataisos. Tuo tarpu Lietuvos tautinių mažumų atstovai pasisako už bet kokį šios problemos sprendimą, nediskriminuojantį piliečių pagal etninius požymius.

Išeivijoje gyvenantiems tautiečiams, šį mėnesį įteikusiems 20 tūkstančių asmenų pasirašytą ir Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui adresuotą peticiją dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, naujojo Pilietybės įstatymo dar teks palaukti. Seimo Užsienio reikalų komitetas šiandien nepriėmė jokio sprendimo dėl naujos Pilietybės įstatymo redakcijos, kreipėsi dėl jo į Vyriausybę, išreikšdamas nuomonę, kad šis projektas, kaip ir ankstesnysis įstatymas, gali prieštarauti Konstitucijai.

„Balsas.lt“ ragina „Žinių radijo“ klausytojus domėtis Lietuvos istorija.Laidos dalyviai kalbėsis apie Sovietų Sąjungos etninę politiką visoje SSRS ir okupuotoje Lietuvoje. Apie anuomet galiojusius tautų “rangus”, vadinamąją “nacionalinę-valstybinę statybą”. Sovietai, o ir daugelis nostalgiškai aną epochą prisimenančiųjų pabrėžia etnografinių ansamblių ir saviveiklos kolektyvų klestėjimą bei tautų draugystės oficialiąją propagandą.

Susidomėjęs perskaičiau Tomo Čyvo straipsnius „Kokio Maskvos kozirio neatmuš Lietuva?“ (I) ir (II), o taip pat su jais susijusį A. Nikžentaičio interviu bei A. Vinokuro atsakymą. Manau, jog Tomas Čyvas iš esmės teisingai parodė procesų, vykstančių aplink Lietuvos žydų bendruomenę (LŽB) esmę. Įdomiausia tai, kad internautai-komentatoriai antisemitai apšaukė jį žydu, o prorusiška publika išvadino antisemitu.