virusai

Įsibėgėjus respiracinių infekcijų sezonui žmonės vis aktyviau siekia sustiprinti savo imunitetą. Nors būdų grūdintis yra ne vienas, imunologė prof. Aurelija Žvirblienė pažymi, kad nemažai dalykų yra nulemta genetiškai. Tad ką gi galima padaryti patys, kad sirgtume mažiau? Be imuninės sistemos negalėtų išgyventi ne tik žmogus, tačiau ir bet kokia gyva būtybė. Vis tik nors apie stiprų imunitetą girdime daug, imunologės teigimu, šis epitetas nėra visiškai tikslus.

Šilta ir drėgna dušo galvutės ir dantų šepetėlio aplinka yra puiki terpė mikrobams veistis, o naujame tyrime nustatyta šimtai juose gyvenančių virusų, rodančių didžiulę biologinę įvairovę, kurią galima rasti namuose. Tačiau šie virusai nėra tie, kurie sukelia peršalimą ar gripą (ar dar blogiau). Jie vadinami bakteriofagais, sutrumpintai – fagais, ir yra natūralūs bakterijų priešai.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmą kartą nuo tada, kai pasaulį sukrėtė COVID-19, stipriai pakeitė savo devynių „prioritetinių ligų sukėlėjų“ sąrašą. Į 37 didžiausią grėsmę keliančių ligų sąrašą taip pat įtrauktos ir naujos ligos, tokios kaip paukščių gripas, erkinis encefalitas bei maras.

JAV žvalgybos duomenimis, Šiaurės Korėja, vykdydama Kim Jong Uno biologinio karo programą, kuria mirtinus virusus ir bakterijas. JAV teigia, kad tironas savo ir taip didžiulį arsenalą papildė mikrobų purškikliais ir nuodingais rašikliais, galinčiais platinti tokias mirtinas ligas kaip raupai ir juodligė.

Nors tymų virusas žinomas jau seniai, jo užkratas išlieka aktualus ir kelia didelį susirūpinimą visame pasaulyje. Nors dėl vakcinacijos pastaraisiais dešimtmečiais pavyko ženkliai sumažinti tymų protrūkių dažnumą, pastaruoju metu pastebimas šios ligos atvejų protrūkis.  Virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ komentuoja, kad galimas tymų protrūkis Lietuvoje bei neatsakingas požiūris į vakcinaciją gali sukelti rimtų pasekmių.

Anksčiau žmonės stipriai kentėjo nuo tokių virusų, kaip hepatitas B, hepatitas C ar ŽIV, kurie ir toliau plinta Lietuvoje, tik gerokai mažesniais mastais. Tačiau šiuo metu nuo jų galima apsisaugoti, yra skiriami tinkami gydymai. Apie juos „Sveikatos DNR“ laidoje plačiau papasakojo virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas. Infekcijos nebėra rimta problema, tačiau svarbu pritaikyti tinkamą gydymą, kad nesusirgtume ir užkirstume kelią jų plitimui.

Intensyviai plintant kvėpavimo takų infekcijas sukeliantiems virusams visuomenės sveikatos specialistai ragina prisiminti per pandemiją aktyviai taikytas priemones – laikytis higienos, vėdinti patalpas, užsidėti kaukę ten, kur viešose vietose nėra galimybės išlaikyti atstumo. Profesorius Saulius Čaplinskas savo ruožtu primena, kokie simptomai galėtų padėti atskirti, kokiu virusu užsikrėtėme.

Siaučiant žiemai ir plintant virusams, galite susimąstyti: ar galiu pasigauti du virusus iš karto? O gal tris, keturis ar daugiau? O svarbiausia, kas nutiks, jei užsikrėsiu? Šis klausimas dažnai keltas 2022 m., kai baimintasi vadinamosios „trigubos“ COVID-19, gripo ir kvėpavimo takų sincitinio viruso (RSV) epidemijos, skelbia portalas „IFL Science“. „Dauguma to, ką žinome apie virusinę infekciją, virusų patogenezę ir virusų epidemiologiją, remiasi vieno viruso – vienos ligos požiūriu, tači...

Peršalimas tebėra viena iš plačiausiai paplitusių ligų. Su kiekvienais šalčiais pasireiškiantys simptomai, tokie kaip sloga, čiaudulys, gerklės skausmas, gali sukelti diskomfortą ir riboti kasdieninį gyvenimą. Visgi ne retai šie simptomai gali būti supainiojami su Covid-19 simptomais. Tad apie tai, kaip šias ligas atskirti ir nuo jų apsisaugoti pasakoja „Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė ir „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė.

Mokslininkai įspėja – keičiantis klimatui į mūsų platumas ne tik gali atkeliauti mums neįprastos ligos. Nerimą kelia ir tirpstantys ledynai, kurių gelmėse gali glūdėti visai nepažinti mikroorganizmai. Negana to, naujų iššūkių kelia užterštumas mikroplastiku, kurio aptinkama jau ir žmogaus kraujyje. Apie visa tai plačiau – pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto direktore prof. dr. Egle Lastauskiene. Tai – antroji interviu dalis.

Bakterijos ir virusai mus supa kasdien, tačiau kada jie padeda mums gyventi, o kada – jau trukdo? Kaip tai, kas vyksta mūsų žarnyne, atsiliepia mūsų nuotaikai? Kodėl kyla grėsmė greitai susidurti su ligomis, kurių nebeįveiks jokie antibiotikai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojome su VU Gyvybės mokslų centro mokslininke prof. dr. Egle Lastauskiene.

Dar prieš kelias savaites Kinijoje užfiksavus neaiškių virusų, sukeliančių sunkius plaučių uždegimus, protrūkį, panašūs susirgimai registruoti ir JAV bei Europoje. Ar turėtų lietuvius gąsdinti „baltųjų plaučių“ sindromu arba „baltųjų plaučių“ pneumonija vadinama liga, pasiteiravome virusologo prof. Sauliaus Čaplinsko. Kinijoje kilus neaiškių virusų, sukeliančių plaučių uždegimus, protrūkiui ir ligonines užgulus daugybei vaikų, nuogąstauta, kad galbūt atsirado kažkoks naujas virusas.

Šaltuoju metų sezonu pasireiškiantis gerklės skausmas yra vienas dažniausių susirgimų. Jam įveikti griebiamės ne tik vaistažolių arbatų, bet ir be recepto įsigyjamų įvairių čiulpiamų pastilių bei purškalų. Deja, ne visais atvejais šie gydymo būdai yra veiksmingi. Gydytoja otorinolaringologė atskleidė, kaip pasirinkti tinkamą gydymą ir kodėl besiskundžiantiems gerklės skausmu reikėtų atsisakyti kavos bei alkoholio.

Žiema – ne tik džiugių švenčių, bet ir viršutinių kvėpavimo takų susirgimų metas. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas ir „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė papasakojo, kaip atskirti virusines ligas nuo bakterinių ir atsikratyti dažnai peršalimą lydinčio gerklės skausmo. Dažnas negalavimas Vaistininkė J. Aleknienė pasakoja, kad prasidėjus šaltam sezonui pacientai dažnai užsuka į vaistinę skųsdamiesi gerklės skausmu.

Kinija nepranešė apie jokius neįprastus ar naujus patogenus, šalies šiaurėje labai padaugėjus kvėpavimo takų ligų atvejų, ketvirtadienį paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Iš Kinijos šiaurinių regionų pranešama apie atvejų, kai susergama į gripą panašia liga, padaugėjimą nuo spalio vidurio, palyginti su tuo pačiu periodu per ankstesnius trejus metus, nurodė PSO. Organizacija oficialiai paprašė Kinijos daugiau informacijos apie padėtį.

Praėjusią parą nustatyti 525 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo šeštadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 223,6 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 33,6 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Peršalimas dažna ligos forma, kuri sukelia simptomus kaip: sloga, čiaudulys, gerklės skausmas, kosulys ir bendras silpnumas. „Eurovaistinė“ vaistininkė Dovilė Tervydė sako, kad atšalus orams, matomas padidėjęs peršalusių žmonių skaičius, tad daugiau žmonių rūpinasi savo vastinėle ir imuniteto stiprinimo preparatais.  D. Tervydė teigia, kad pajutus peršalimo simptomus, reikėtų atkreipti dėmesį į savo savijautą.

Ruošiantis šaltojo meto peršalimo ligų sezonui Lietuva ne tik siūlys gripo ir COVID-19 skiepus, bet gali sulaukti ir visai naujos vakcinos. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai, jau yra vertinamos galimybės įsigyti birželį sukurtos pirmos tokios vakcinos nuo respiracinio sincitinio viruso (RSV). Įsibėgėjant kol kas labiau tik kalendoriniam rudeniui vis garsiau kalbama apie pasiruošimą ūmių kvėpavimo takų infekcijų sezonui.

Jau nuo seno vyrauja įsitikinimas, kad nėra nešvaresnės vietos nei viešieji tualetai. Iš dalies toks manymas yra teisingas – čia gali tykoti įvairių ligų sukėlėjai, tačiau ne viskas yra tiesa – kai kurie teiginiai tėra mitai.

Kalipėdoje prie buvusios „Vaidilos“ Vėtrungės aikštės fontano ryškiai pastebimi ženklai „Maudytis draudžiama“, tačiau vasariškai įšilęs oras traukia būrius vaikų pažeisti taisykles. Sveikatos priežiūros specialistai įspėja, kad maudynės fontanuose gali baigtis liūdnai, rašo naujienų portalas ve.lt.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad Lietuvoje žarnyno infekcijomis žmonės serga ištisus metus, tačiau kai kurios iš jų pasižymi ir tam tikru sezoniškumu. Virusinių žarnyno infekcijų atvejų dažniau pasitaiko žiemos-pavasario sezonais. Norovirusai – viena dažniausių gastroenterito (virškinamojo trakto uždegimo) priežasčių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Išgirdus žodį „bakterijos“ ko gero dažnas pagalvoja apie organizmui žalingus mikroorganizmus, kurie sukelia ligas ar infekcijas. Tačiau ne visos bakterijos yra blogos, atvirkščiai – kai mūsų organizme ima trūkti gerųjų bakterijų, gali susilpnėti imunitetas ir dažniau pulti peršalimo ligos. „Eurovaistinė internete“ vaistininkė Greta Maksimavičiūtė pataria, kaip atpažinti gerųjų bakterijų trūkumą organizme ir kaip padėti savo imunitetui šaltuoju metų laiku.

Užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas pasidalino neeiliniu atradimu: du įprasti kvėpavimo takų virusai – gripo ir respiracinis sincitinis virusas (RSV) – gali susijungti ir sudaryti hibridinį virusą, kuris yra pavojingesnis žmogaus sveikatai. Pasak virusologo, toks virusų „bendradarbiavimas“ pastebėtas pirmą kartą. Toks hibridinis virusas gali išvengti žmogaus imuninės sistemos ir užkrėsti plaučių ląsteles.

Vasaros laikotarpis neretai būna tikras išbandymas sveikatai. Puolantys virusai, bakterijos gali sugadinti ilgai lauktas ir planuotas atostogas. Ką reikėtų žinoti apie žarnyno infekcijas bei kokia yra pastarojo mėnesio situacija Lietuvoje, tv3.lt naujienų portalui pasidalino NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.

Eropos Komisijos (EK) Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija (HERA) pateikė prioritetinį 3 didžiausių grėsmių sveikatai, dėl kurių reikia ES lygmeniu koordinuoti medicinines atsako priemones, sąrašą. HERA valdyba susitarė dėl sąrašo, į kurį įtrauktos trijų kategorijų grėsmės gyvybei ar kitos didelės grėsmės sveikatai, kurios gali plisti valstybėse narėse, rašoma pranešime spaudai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad per savaitę Lietuvoje sergančiųjų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir gripu truputį sumažėjo. Bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis vasario 21–27 d. siekė 55,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 56,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nors šiuo metu pasaulyje turbūt labiausiai aptarinėjamas SARS-CoV-2 virusas, sukėlęs jau trečius metus trunkančią pandemiją, mokslininkai perspėja, kad egzistuoja daug pavojingesnių virusų. Negana to, ne vienas jų turi potencialo sukelti naujas pandemijas. Yra mokslininkų, kurie teigia, kad žmonės savo neetišku elgesiu su gamta ir gyvūnais patys prisišaukia virusus. Negana to, pasaulyje yra tokių virusų, kurie užkrečiamesni ir mirtingesni nei SARS-CoV-2, apie kurį dabar tiek daug kalbama.

Paskutinėmis 2021 m. dienomis Pietų Afrikos vyriausybė sušvelnino COVID-19 apribojimus. Gruodžio 30 d. vyriausybė panaikino komendanto valandą, galiojusią nuo 2020 m. kovo mėnesio. Ji taip pat iš pradžių paskelbė apie karantino ir kontaktų atsekimo sušvelninimą, tačiau vėliau šiuos planus atšaukė. Nepaisant to, jos požiūris pradėjo naują pandemijos valdymo tendenciją. Profesorius Shabiras Madhi ir jo kolegos reflektuoja šį drąsų žingsnį ir pasveria rizikas.

Ligoninėms darosi sunku susidoroti su virusu užsikrėtusiais pacientais ir gydyti kitomis ligomis sergančius žmones. Pastarąsias kelias savaites kiekvieną darbo dienos rytą, medicinos centro „Universitair Ziekenhuis Brussel“ („UZ Briussel“) chirurgijos planavimo komanda susiduria su dilema – kuriems pacientams bus atlikta operacija, o kuriems ne. Lemiamas veiksnys? Pusės intensyviosios terapijos (ICU) lovų reikia koronavirusu sergantiems pacientams, rašo politico.eu.

Atšalus orams susirūpiname ne tik stipriu imunitetu, bet ir savo odos būkle. Oda gali sudirgti ir išvystyti uždegimą ne tik nuo permainingų orų, žvarbaus vėjo, bet ir nuo nešiojamos veido kaukės. Specialistė patarė, kaip tinkamai prižiūrėti veido odą nešiojant veidą dengiančią kaukę.   Dermatovenerologė Nastasija Savickaja primena, kad neteisingas kaukių nešiojimas gali ne tik sumažinti apsaugą nuo virusų patekimo, bet ir pakenkti veido odai – sukelti uždegimą, folikulitus.

Praėjusiais metais lapkritį daug žmonių buvo apimti abejonių ir nerimo dėl pasaulinės pandemijos, kuriai iki pabaigos dar buvo labai toli. 2021 m. lapkritis gali būti ypač smagus tiems, kurie pasiruošę švęsti gyvenimą. Dėl nuolatinio budrumo ir nuolatinių skatinimų skiepytis, daug žmonių bent jau JAV šiais metais į situaciją žvelgia optimistiškiau. Pandemijų istorikė paaiškina, kodėl žmonių požiūris į gyvenimą keičiasi susidūrus su realia mirties grėsme, rašo theconversation.com.

Saulei vis rečiau išlendant iš už debesų, dažniau norisi užsimesti storą megztinį ar šilčiau apsirengti. Vėstant orams ne tik norisi susisupti į šiltus rūbus, reikia pasirūpinti ir organizmu, kuris reikalauja daugiau vitaminų, kurie padeda stiprinti atsparumą ligoms. Kaip sustiprinti ir apsaugoti imunitetą nuo piktųjų bakterijų papasakojo vaikų gydytoja Daiva Stanislovaitienė.   Rudenėjant sodai prisipildo obuoliais, uogomis, pilnomis vitaminų, kurie ruošia organizmą žiemai.

Pasauliui šylant, tirpsta ledas ir kartais jis atveria dalykus, kurie verčiau ten ir būtų pasilikę. 15 tūkst. metų senumo Tibeto ledyno tyrinėjimas padėjo atskleisti, kad jame gali būti begalės virusų, apie kuriuos anksčiau nieko nežinojome. Kol kas atrastieji virusai greičiausiai negali paveikti žmonių, tuo labiau kelti grėsmę mūsų sveikatai, tačiau mes nežinome, kas dar ten gali tūnoti. „Šie ledynai susiformavo pamažu.

Atėjus šiltajam metų laikui kasmet pastebimas padidėjęs užsikrėtimas žarnyno infekcijomis, kurios liaudiškai dar yra vadinamos skrandžio gripu. Specialistai pastebi, kad pagrindiniai žarnyno infekcijų sukėlėjai šiltuoju metų periodu yra bakterijos – jos į organizmą dažnai patenka per prastai apdorotą maistą ar per gyvūnus.

Dviejuose ledo mėginiuose, paimtuose iš Tibeto plokščiakalnio Kinijoje, mokslininkai aptiko senovės virusus, kurių dauguma dar niekada nebuvo matyti. Žurnale „Microbiome“ paskelbti rezultatai buvo gauti ištyrus du 2015 m. išgręžtus ledo kernus. Mokslininkų teigimu, šis ledas pradėjo formuotis prieš 14 400 metų.

Ekspertai sako, kad teiginiai, jog nėra tokio viruso, kuris laikui bėgant tapo labiau mirtinu, yra neteisingi. „Teiginys, jog virusologijos istorijoje dar niekada nebuvo įvykusi mutacija, dėl kurios virusas tapo mirtingesnis, nėra teisingas“, – „USA Today“ sakė Timothy Sheahanas, virusologas ir Šiaurės Karolinos universiteto Gillingso pasaulinės visuomenės sveikatos mokyklos docentas.

Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijai paskutinės dienos – ypatingai sunkios. Visai neseniai sunegalavus daliai mokyklos ugdytinių bei darbuotojų, dalis jų atsidūrė ligoninėje. Tačiau tuo progimnazijos bėdos nesibaigia – joje nustatytas ir koronaviruso židinys. Rotavirusinė infekcija Kaip sakė progimnazijos direktorė Lina Adomaitienė, pirmiausia mokyklą užklupo rotavirusas, o visai netrukus – ir koronavirusas.

Skrandžio gripas tai ūminės virusinės žarnyno infekcinės ligos, kurias sukelia rotavirusai, norovirusai, adenovirusai ir kt. Jie gali būti labai pavojingi kūdikiams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Apie šių ligų simptomus bei kaip nuo jų apsisaugoti tv3.lt portalui pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė. ULAC gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė pasakoja, kad skrandžio gripą sukeliantys virusai yra užkrečiami.

Pasauliui kovojant su SARS-CoV-2 virusu, sukėlusiu COVID-19 pandemiją, fone šmėžuoja dar viena pavojingų ligų sukėlėjų grupė. Antibiotikams atsparių bakterijų grėsmė daugelį metų didėjo ir, atrodo, vis stiprėjo. COVID-19 mus išmokė vieno dalyko – vyriausybės turėtų būti pasirengusios globalesnėms visuomenės sveikatos krizėms, įskaitant naujų būdų, kaip kovoti su kenkėjiškomis bakterijomis, kurios tampa vis atsparesnės dažniausiai vartojamiems vaistams, paiešką.

Kol vieni naktį ramiai miega, Filipinų mokslininkų komanda, nuo galvos iki kojų vilkinti apsaugines aprangas – baltus kostiumus, kaukes, pirštines – iš tinklo bando ištraukti šikšnosparnį. Ne šiaip sau – matuoja jo dydį, ima mėginius nuo kūno, sparnų ir iš burnos. Ši komanda save vadina „virusų medžiotojais“, kurių vadovas beveik dešimtmetį tyrinėja šikšnosparnius ir tai, kaip juose esantys virusai gali paveikti žmones. „Mes stengiamės ištirti kitas koronaviruso atmainas šikšnosparniuose.

Nors ir gali skambėti nemaloniai, jūsų žarnynas yra pilnas gyvybės. Ten gyvena milijonai mažų bakterijų ir virusų, kurie tarpusavyje varžosi dėl jūsų pilve esančių maistingų medžiagų. Dauguma šių „gyventojų“ yra ypač naudingi sveikatai ir netgi yra susiję su žmogaus fizine bei psichine sveikata. Dabar mokslininkai atrado, kad žarnyne esančios gyvybės įvairovė yra didesnė nei buvo manyta – daug didesnė. Žurnale „Cell“ publikuoto tyrimo autoriai žmogaus žarnyne atrado 140 000 naujų virusų.

Roto ir noro virusinės infekcijos (liaudiškai neretai vadinamos skrandžio gripu) yra labai nemalonios ir dažniausiai pasireiškia vaikams. Vis dėlto susirgti gali ir suaugusieji, o ypač sergamumas padidėja gruodžio–balandžio mėnesiais, todėl šaltuoju sezonu reikia būti atidesniems. Kaip apsisaugoti ir kaip gydytis susirgus, papasakojo Santaros klinikų Vaikų ligoninės vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja ir gydytoja Inga Ivaškevičienė.

Dėl užsitęsusio karantino ir itin šaltos žiemos, mes vis daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, kurios nuolat dirbtinai šildomos ir dažnai – prastai vėdinamos. Dėl šios priežasties šaltuoju sezono metu mes kenčiame nuo įvairių virusinių ligų, paūmėja alergijos, o sausas oras dirgina ir džiovina gleivinę. Taip pat prastai vėdinamas patalpų oras – puiki terpė virusams veistis ir plisti.

Mūsų organizme gyvena net keli kilogramai mikroorganizmų. Dauguma jų atlieka mums naudingą darbą, bet ne visi. Anot žinomo neurologo, medicinos mokslų daktaro Jokūbo Fišo, su blogaisiais mikroorganizmais kovoti žmogui labai padeda vitaminas C. Plačiau apie tai jis papasakojo laidoje „Būk sveikas“. „Tie gerieji mikroorganizmai yra mūsų pagalbininkai, jie yra mes patys, mūsų alterego.

Covid-19 pandemija jau netrumpą laiką yra visuomenės dėmesio centre, visgi plaučių ligų gydytojai pasakoja, kad šis virusas savaime nėra pavojingesnis už kitus. Visa bėda – jo plitimo intensyvumas ir mastas, tačiau bet kuriuo atveju su tuo žmogaus organizmui teks išmokti gyventi.

Nuo kiaulių gripo paauglystėje vos nemirusi moteris papasakojo, kad net ir po 10 metų vis dar jaučia simptomus. Saffra Monteiro (26) iš Kembridžšyro, Didžiosios Britanijos, H1N1 infekcija užsikrėtė būdama 15 – ji mano, kad tai nutiko jai lankantis pas šeimos gydytoją. Mergina pasakoja, kad sirgo taip sunkiai, kad keletą mėnesių turėjo praleisti nuolat važinėdama į ligoninę, o net ir praėjus 10 metų normalaus gyvenimo gyventi jai nepavyksta.

Koronaviruso pandemijos metu padidėjo bičių produktų paklausa. Deja, šiemet gausaus medunešio nebuvo, todėl bitininkų produktų atsargos jau senka. Vis dėlto tikimasi, kad medaus iki pavasario nepritrūks. Trakų rajono bitininkas Juozas Norinkevičius džiūgauja, kad žmonės sveikatos semiasi iš gamtos ir vertina bičių produktų naudą.

Peršti  gerklę, užgulusi nosis, dingęs balsas, vargina kosulys. Tokiu atveju pirmoji pagalba yra „dangaus medicina“, kurią sukūrė bitės. Nors nėra tokio oficialaus pavadinimo, tačiau  šį terminą pasiūlęs fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius priminė, kad bitės – vieninteliai vabzdžiai, gaminantys žmogui daug reikalingų maisto medžiagų, taip pat natūralių vaistų.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo savo įžvalgomis apie kvėpavimo takų susirgimus sukeliančius virusus. Anot profesoriaus, kiekvienas virusas turi savo metų laiką ir savo piką, o tai vadinama sezoniškumu. Ir kuo toliau mes tolstame į šiaurę nuo ekvatoriaus (pusiaujo), tuo stipresnis sezoniškumo faktorius.