vilties

Praėjusią savaitę Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) suburta stebėtojų komanda visoje Lietuvoje tikrino rinkimų prieinamumą. Kokiomis sąlygomis balsuoja psichosocialinę negalią turintys žmonės, stebėjo 8 žmonių grupė, sudaryta iš LNF, Žmogaus teisių stebėjimo instituto ir Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ atstovų.

Justinos Markevičiūtės gyvenimo istorija – sėkmingas pavyzdys, kaip gali atsiskleisti jaunos negalią turinčios merginos galios ir gebėjimai. Justina 2009 m. pradėjo lankyti Vilniuje įsikūrusį dienos centrą „Šviesa“, teikiantį dienos socialinės globos paslaugas sutrikusio intelekto žmonėms, aktyviai įsitraukė į jo veiklą ir savivaldą.  Justina yra be galo gyvybinga ir aktyvi, jos pilna visose centro veiklose.

Marytė Baliūnaitė jau 12 metų vadovauja Molėtų krašto žmonių su negalia sąjungai (Molėtų KŽNS), jungiančiai beveik 400 fizinę negalią turinčių žmonių. Pasak jos, šios pareigos – nepaprastai atsakingos, reikalaujančios ne tik daugybės įvairiausių žinių, bet ir atjautos bei supratimo.  „Negalia man pripažinta 24-erių. Kaip žinia, sovietmečiu nebuvo negalią turinčių žmonių jungiančių organizacijų, kaip ir pačių neįgaliųjų.

Marija Šimonelienė – profesionali gidė, kurios dėka neįgalūs vaikai ar suaugusieji ir jų tėvai, anksčiau nedrįsę net svajoti apie keliones, tampa keliauninkais. Marija turi suaugusį neįgalų sūnų ir puikiai žino, kad kelionėse patirti įspūdžiai intelekto negalią turintiems žmonėms tokie pat svarbūs kaip ir kitiems. „Nesvarbu, kokia tavo ar tavo artimojo negalia, kelionių vėjas visada palankus“, – sako Marija ir nuoširdžiai dalijasi savo patirtimi.

„Dievas išbandymus siunčia tik toms šeimoms, kurios yra pakankamai stiprios juos ištverti“, – tokius žodžius dažnai tenka girdėti šeimoms, auginančioms ypatingus vaikus. Vis dėlto tik patys artimiausi jiems žmonės žino, ką tenka patirti, augant vilties spindulėliais pramintiems vaikams. Bemiegės naktys, nuolatinės pagalbos paieškos, laiko trūkumas ir skausmas, matant sergančius savo vaikus – tai tik menka dalelė to, su kuo tenka susitaikyti tokioms Lietuvos šeimoms.

Alytuje gyvenantis Pijus Urbanavičius, turintis cerebrinį paralyžių ir mišrų raidos sutrikimą, ką tik atšventė 18-ąjį gimtadienį. Vaikinas yra didelis krepšinio mėgėjas, todėl negalėjo atsidžiaugti mamos dovana – sportiniu kostiumu su „Žalgirio“ krepšinio klubo atributika. Pijaus mamai Elenai Karalaitei po sūnaus gimtadienio prasidėjo nauji rūpesčiai: reikia nustatyti sūnaus nedarbingumo lygį, gauti globą, o tai padaryti nėra paprasta.

Išvažiavusi į Angliją ir čia susipažinusi su savo būsimu vyru užsieniečiu, lietuvaitė Rūta Chaladauskaitė kaip ir visos moterys svajojo apie laimingą ir idilišką judviejų šeimą. Deja, nesėkmingas gimdymas jos pirmagimei lėmė sunkias ligas, tačiau Rūta įsitikinusi, kad judviejų dukrelė santykius su vyru tik sustiprino. Rūtos pirmagimę Anają šį pasaulį išvydo Anglijoje, prieš beveik trejus metus.

Pirmadienį tv3.lt portalo komandą pasiekė liūdna žinia, mirė tūkstančius lietuvių sujaudinęs vos vienerių metukų Kajus. Šią žinią patvirtino feisbuko grupės „Vilties spindulėlis“ administratorės. Praėjus parai, jautrius žodžius berniukui skyrė ir jo mama Lina Grikšienė.  Dar praeitą mėnesį portale dalijomės jautria Airijoje gyvenančios Linos Grikšienės istorija. Ji su šeima Airijoje gyvena jau daugiau nei 15 metų.

Pirmadienį tv3.lt portalo komandą pasiekė liūdna žinia, mirė tūkstančius lietuvių sujaudinęs vos vienerių metukų Kajus. Šią žinią patvirtino feisbuko grupės „Vilties spindulėlis“ administratorės. Dar praeitą mėnesį portale dalijomės jautria Airijoje gyvenančios Linos Grikšienės istorija. Ji su šeima Airijoje gyvena jau daugiau nei 15 metų. Į šį kraštą moteris atkeliavo paskui dirbti išvažiavusį vyrą ir atsivežė vyriausią sūnų.

Keturmetis Matas aplinkinius traukia savo plačia šypsena ir neblėstančiu pozityvumu. Tačiau mažai kas žino, kad po plačia jo šypsena slepiasi puokštė skaudžių diagnozių. Matas, atrodo, gimė visiškai sveikas, tačiau dabar jis kenčia itin sunkias sveikatos problemas. „Mūsų šeimą sudaro keturi asmenys – aš, vyras, vyresnioji penkiametė dukrelė ir Matas.

Klaipėdoje gyvenantis Marius Skersys (37) kiekvieną dieną skuba į darbą, o grįžęs po jo puola pasakoti savo išgyvenimus vieninteliam savo šešiamečiam sūnui Danieliui. Tačiau į tėčio pasakojimus berniukas, deja, neatsako, o tik stengiasi viską išgirsti. Šešiametį Danielių visam gyvenimui paženklino rotavirusas. Būtent dėl jo sukeltų pasekmių vaikas visai nevaikšto, nejuda, nemato ir nekalba. Šios istorijos pradžia – ganėtinai laiminga ir per daug neišsiskirianti iš kitų šeimų istorijų.

Skuodiškė Eglė Strakšienė prieš 3,5 metų pagimdžiusi savo pirmąjį sūnų Justą, iš ligoninės išvažiavo su sveiku vaiku. Tačiau jau po trijų mėnesių tėvai ėmė įtarti, kad Justui nėra viskas gerai. Ilgas gydytojų įtikinėjimas ir nuolatiniai tyrimai galiausiai atskleidė, kad berniukui galima įtarti net keturias skirtingas diagnozes. Dar prieš susilaukdama Justo (3,5), Eglė Strakšienė (24) net nebūtų pagalvojusi, kad kažkas gali būti ne taip.

Prieš ketverius metus susilaukusi savo pirmosios dukrelės Evitos, panevėžietė Arūnė Kareckienė (23) buvo laiminga kaip niekada. Galbūt simboliška, bet mergytei tėvai davė vardą, reiškiantį gyvenimą. Tuomet jie dar nežinojo, kad Evitos gyvenimas bus itin savitas ir kitoks nei visų vaikų. Pokalbis su panevėžiete Arūnė Kareckiene (23) taip pat prasidėjo gana simboliškai. Tą dieną ji buvo ką tik grįžusi į savo gimtuosius namus Panevėžyje iš Švedijos.

Trijų vaikų mama Lina Ramoškienė (36) savo paskutiniosios atžalos, sūnaus Domanto, laukė su didžiuliu nekantrumu. Nors visas moters nėštumas buvo itin sklandus ir geras, vis dėlto lemtinga ir kupina skaudžių akimirkų tapo būtent išsvajota gimdymo diena. Kauno rajone gyvenanti Ramoškų šeima – iš tiesų gausi komanda.

Keturmetis šiaulietis Edas – iš tiesų vikrus ir be galo plačiai besišypsantis vaikas. Tačiau daug savo minčių jis išreiškia ne žodžiais, o tiesiog emocijomis. Edas, kitaip nei kiti, kenčia stiprų klausos sutrikimą. Vis dėlto, šiandien atsirado galimybė jam padėti vėl girdėti, kai jį meiliai pašaukia mama. Šiauliuose gyvenanti Simona Jablonskytė (29) šiame mieste augina du vaikus: 5,5 m. dukrelę ir jaunesnį keturmetį sūnų Eduką.

Šios istorijos mažoji herojė – devynmetė Austėja. Ji iš tiesų yra ypatinga mergaitė, kuriai gimus daktarai jos tėvams pasakė: „Turėsite daržovę, kuri gulės kaip lapelis ir nieko nedarys“. Tačiau Austėja paneigė tokias medikų prognozes ir šiandien, kaip niekada anksčiau, skinasi kelią į tvirtą ir sveikesnį rytojų.

Raudonojo Kryžiaus „Vilties“ iniciatyvos ambasadoriais tapę garsūs Lietuvos žmonės šiandien Vilniaus „Akropolyje“ atidarė neįprastą parduotuvę. Čia nerasite pakabų drabužiams ar matavimosi kabinų, o lentynose išdėliota vienintelė prekė – viltis.

 Ne visi žmonės drąsiai kreipiasi į psichologus ar bent į draugus pagalbos subtiliais klausimais: dėl sunkumų šeimoje, darbe, su sveikata, dėl prislėgtos savijautos ar depresijos. Tokiu atveju galima pasinaudoti nemokama pagalba telefonu ar internetu, kurią teikia emocinės (psichologinės) pagalbos tarnybos.

Žiūrimiausia, socialiai atsakinga televizija TV3 kvietė prisijungti prie visuotinės iniciatyvos „Papuoškime Lietuvą“, kartu puošiant miestų ir miestelių aikštes, bendruomenių susibūrimo vietas, biurus ar namus. Papuoštą Lietuvos kampelį kvietėme ne tik nufotografuoti, bet ir jame nufilmuoti savo šventinį sveikinimą, skirtą visiems Lietuvos gyventojams. „Miesto gyventojai buvo pakviesti aptarti šią gražią idėją ir teikti savo pasiūlymus Kazlų Rūdos miesto šventinio puošimo koncepcijai.

Šeštosios „Chorų karų“ laidos tema – miuziklai. Sekmadienio vakarą Vilniaus „Kaštoninis“, Naujosios Akmenės „Širdžių“, Kauno „Božolė“, Kėdainių „Ledinis“ ir Panevėžio pataisos namų „Vilties“ chorai susirungė dėl išlikimo. Deja, projektą teko palikti Panevėžio pataisos namų chorui. Viltimi ir įkvėpimu tapusius „Chorų karus“ merginos paliko su ašaromis. Šio vakaro „Chorų karų“ dalyvius vertino Kristina Zmailaitė, Edmundas Seilius, Virgilijus Noreika ir Mindaugas Stasiulis.

Šį sekmadienį „Chorų karai" džiugino pasaulio muzikiniais hitais. Penktojoje laidoje chorai pasirodė itin stipriai ir iki pat laidos pabaigos buvo sunku atspėti, kas turės palikti projektą. Praėjusioje laidoje projektą palikus Šiaulų „Saulės“ chorui, šioje, jau penktojoje laidoje pasirodė Kėdainių „Ledinis„, Kauno „Božolė“, Panevėžio pataisos namų „Vilties„, Nauosios Akmenės „Širdžių“ ir Vilniaus „Kaštoninis" chorai.

Trečioji „Chorų karų“ laida su Vytautu Šapranausku ir Jurgita Jurkute priešakyje pristato chorus žiūrovų ir komisijos teismui. Komisijos nariai profesorius, Virgilijus Noreika, operos solistai Edmundas Seilius ir  Kristina Zmailaitė, sporto komentatorius ir žurnalistas Robertas Petrauskas, operos solistas, Lietuvos muzikų sąjungos narys, solistas Liudas Mikalauskas. Pirmasis pasirodė Katažinos Nemyčko vadovaujamas Vilniaus rajono choras. Jie komisijos vertinimu surinko 34 balus.

Visu galingumu kaitinami tepaliniai radiatoriai, dvigubai šoktelėjusios sąskaitos už elektrą ir į loveles su pėdkelnėmis guldomi mažyliai – taip nuo šalčio priverstos gintis nerenovuotos miesto švietimo įstaigos. Sąskaita išaugo dvigubai „Rūtos“ lopšelyje-darželyje kaista visą parą neišjungiami tepaliniai radiatoriai. Sausį įstaigai už  elektrą teks mokėti maždaug 3900 Lt. Kai nesinaudojama elektriniais radiatoriais, sąskaita būna perpus mažesnė – apie 2000 Lt.

Balsas.lt jau rašė apie šiaulietę Daivą, auginančią tris sunkiomis ligomis sergančius vaikus, be kitų pagalbos neišgalinčią rasti lėšų vaikų gydymui (Padėkite cerebriniu paralyžiumi sergančiam aštuonmečiui nuvykti į kliniką Izraelyje, Sėkmė loterijoje laimės neatnešė). Geros valios žmonės paaukojo šeimai 8,620 eurų, bet šios sumos dar nepakanka, kad cerebriniu paralyžiumi sergančiam šeimos jaunėliui Mantui būtų atliktos kamieninių ląstelių ir klubo sąnario operacijos.

Šią rugsėjo 1-ąją į miesto švietimo įstaigas sugužėjo daugiau nei dešimt tūkstančių žinių ištroškusių jaunųjų panevėžiečių. Tačiau ne visi moksleiviai turės galimybę tų žinių semtis savose mokyklose. Ir vėl rugsėjo 1-oji, ir vėl duotas startas naujų mokslo metų pradžiai. Šįsyk į Panevėžio mokyklas turėjo ateiti 13 tūkst. mokinių – bent jau taip iš anksto skelbė miesto Švietimo skyriaus specialistai.

Nuo rugsėjo 1 dienos mieste neliks nė vienos vidurinės mokyklos. Vienos jų tapo gimnazijomis, kitos – pagrindinėmis mokyklomis. Pertvarka miesto mokyklose be darbo paliko ne vieną patyrusį pedagogą. Nuo naujųjų 2011–2012 mokslo metų – rugsėjo 1-osios – „Aušros“, 9-oji, „Žemynos“, „Vilties“, „Vyturio“, „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos taps pagrindinėmis ir jose panevėžiečių vaikai galės baigti dešimt klasių – įgyti pagrindinį išsilavinimą.

2010 metais šalies bendrojo lavinimo mokyklų švietimo įstaigų modernizavimo programai Panevėžio miesto savivaldybė teiks pasiūlymą atnaujinti 3 miesto bendrojo lavinimo mokyklas – „Vilties“ vidurinę, „Ąžuolo“ pagrindinę ir „Minties“ gimnaziją. Taip nuspręsta Investicinių projektų atrankos grupės posėdyje. „Gavome Švietimo ir mokslo ministerijos prašymą skubos tvarka, pagal prioritetiškumą atrinkti dvi bendrojo lavinimo mokyklas gauti švietimo įstaigų modernizavimo programos finansavimą.

Net politikams, deklaruojantiems tarnystę tautai, gerumas darosi svetimas. Neseniai nepasirodę Raudonojo Kryžiaus labdaringuose pietuose, politikai neparodė didelio susirūpinimo ir diabetikais. Į Panevėžio miesto Savivaldybę prieš Tarybos posėdį su aukų dėžute užsukę sergančiųjų diabetu bendrijos „Viltis“ atstovai išėjo ne ką tepraturtėję.

Vakar prie Kauno savivaldybės piketavę bendrijos „Viltis“ nariai, stebimi policijos, prašė miesto valdžios neatimti patalpų, kuriose veikia protinę ir fizinę negalią turinčių vaikų dienos centras.

Praėjusių metų vasarą dešimtys tūkstančių Lietuvos televizijos (LTV) žiūrovų per tiesiogiai transliuotą akciją „Noriu matyti pasaulį“ aukojo pinigus cerebriniu paralyžiumi sergantiems vaikams. Deja, žadėtuosius pinigus gavo tik labai maža dalis vaikų. Mat kažkur išgaravo paaukoti 230 tūkst. litų, rašo „Respublika“. Pradėjo gerai.

Panevėžio autobusų parko bendrovės autobusus trečiadienį papuošė miesto bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių kalėdinė akcija „Sveikinimas panevėžiečiams“.„Šia akcija norime kūrybiškai pasveikinti Panevėžio miesto gyventojus ir svečius su artėjančiomis šventėmis, tad visuose miesto maršrutiniuose autobusuose pakabinome sveikinimus  ir dovanas - Kalėdų žvaigždė“, - sakė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyr. specialistė Vaiva Jankauskienė.

Nebesitikėdami pareigūnų pagalbos žmonės patys stoja į nelygią kovą prieš nusikaltėlius. Vagis bandęs sulaikyti pensininkas nesulaukė policijos pagalbos ir pats nukentėjo. Viešosios tvarkos sergėtojai į nusikaltimo vietą atvažiavo tik po pusės paros ir teigė, jog įvykio, į kurį juos iškvietė žmonės, apskritai nebuvo. Neretai atsitinka ir taip, kad atvykusiems pareigūnams belieka tik sutvarkyti formalumus.