vilpišauskas

Šio mėnesio viduryje po prezidento sušaukto Užsienio reikalų koordinacinės tarybos posėdžio jo vyriausioji patarėja užsienio reikalams Asta Skaisgirytė teigė, kad „reikia parengti ilgalaikę Lietuvos strategiją Baltarusijos klausimu“. Tai derėtų suprasti, kaip pripažinimą, kad ligšiolinė Lietuvos politika Baltarusijos atžvilgiu nebuvo rezultatyvi.

Praėjusią savaitę kai kuriuos naujosios Vyriausybės posėdžio dalyvius turėjo būti apėmęs déjà vu jausmas. Panašiai skubiam posėdžiui savaitgalio dienomis kovo viduryje rinkosi ankstesnės vyriausybės ir ministerijų vadovybė, o po to buvo paskelbta apie karantino taisyklių įvedimą Lietuvoje ir paramos verslui bei gyventojams priemones.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad prezidento Gitano Nausėdos pristatytas planas spręsti krizę Baltarusijoje gali būti naudingas baltarusių pilietinei visuomenei, tačiau yra didelė tikimybė, kad Aliaksandras Lukašenka jį atmes. Pagal G. Nausėdos planą, Baltarusijos prezidentas turėtų sutikti įkurti „nacionalinę tarybą“ iš valdžios ir pilietinės visuomenės atstovų, nutraukti jėgos naudojimą ir paleisti sulaikytus protestuotojus.

Europos Sąjungos lyderių sutarimas dėl ekonomikos gaivinimo plano ir naujojo bendrijos biudžeto yra reikšmingas pasiekimas, tačiau lėšų skirstymo kriterijus kai kuriais atvejais nulėmė siauri nacionalinės politikos interesai, sako profesorius Ramūnas Vilpišauskas. Eksperto teigimu, Lietuvos prezidentas derybose laikėsi daugelio metų nuoseklios pozicijos, tačiau kritikai gali pasigesti jo dėmesio toms sritims, kur ES lėšų investavimas atneša didžiausią grąžą.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad metiniame pranešime prezidentas Gitanas Nausėda logiškai sudėliojo temas, bet iš jo negalima susidaryti aiškesnio vaizdo apie paties prezidento veikimą siekiant išsikeltų tikslų.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad Europos Komisijos pasiūlytas Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo planas turi rimtų trūkumų dėl lėšų panaudojimo neefektyvumo ir skolos naštos perkėlimo ateičiai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus teigimu, Lietuvos politikos formuotojai derybose turėtų neužsižaisti su pateiktų „skaičių magija“, o atidžiai vertinti finansinius įsipareigojimus ateityje bei ES lėšų panaudojimo sąlygas.

Po Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasitraukimo Lietuvos diplomatijai kils iššūkis įtikinti kitus politikus Berlyne dėl savo saugumo interesų, sako politologas Ramūnas Vilpišauskas. Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktoriaus, kitos Vokietijos partijos, ypač „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ar socialdemokratai (SPD), turi mažiau palankų Lietuvai požiūrį į Rusiją.

Rugpjūčio mėnesį Europos Sąjungos (ES) institucijų veikla paprastai sulėtėja dėl vasaros atostogų, Jungtinės Karalystės (JK) ir ES derybininkai taip pat šiuo metu daro pertrauką. Tačiau diskusijos apie „Brexit“ derybų baigtį ir galimus scenarijus toli gražu nenurimo. Nenuostabu – iki jų planuojamos baigties spalio mėnesį liko visai nedaug laiko, ypač įvertinant, kiek nedaug pasistūmėta derinant JK ir ES pozicijas nuo praėjusių metų pavasario.

Valdantieji „valstiečiai“ sušvelnino savo poziciją dėl alkoholio prieinamumo griežtinimo, nes susidūrė su visuomenės kritika. Tai, kad politikai nesitikėjo tokio pasipriešinimo, rodo jų nepatyrimą ir lyderystės trūkumą, teigia Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis anksčiau teigė, kad kompromisų dėl alkoholio nebus, tačiau ketvirtadienį Seimas nubalsavo už švelnesnį Alkoholio kontrolės įstatymo variantą.

Turbūt vienas pagrindinių praėjusių metų pabaigos ir šių metų pradžios metinių apžvalgų ir prognozių bruožas buvo teiginiai apie pokario pasaulio tvarkos pabaigą ir naujos eros pradžią. Didžiosios Britanijos referendumo rezultatas dėl išstojimo iš ES bei D. Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose ne tik nustebino daugelį politikos stebėtojų ir dalyvių, bet ir suteikė pagrindą apibendrinimams apie liberalios Vakarų pasaulio tvarkos krizę.

Konstitucijoje nurodytų terminų sudarant valdančiąją koaliciją ir naująją Vyriausybę turės būti laikomasi – tokios žaidimo taisyklės, tačiau dar neaišku, ar koalicija išvis bus suformuota, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas. „Terminų tikrai bus laikomasi, nes tai yra žaidimo taisyklės, kurių negalima pažeidinėti, jei ir derybos vyksta sudėtingai.

Šiandien ir rytoj Briuselyje renkasi Europos Sąjungos valstybių ir institucijų vadovai. Šis susitikimas nebus skirtas konkrečioms problemoms spręsti. Daugeliui įdomiausia bus pamatyti, kaip Britanijai pirmą kartą atstovaus liepos mėnesį Vyriausybės vadove tapusi Th. May. Tačiau iš jos tikimasi tik trumpo situacijos pristatymo, kuris neturėtų virsti diskusija apie Britanijos pasitraukimo iš ES sąlygas ir naują tarpusavio santykių statusą.

Ankstų liepos 23 d. rytą Graikijos parlamentas pritarė įstatymams, reglamentuojantiems teismų ir bankininkystės klausimus. Jie, kaip ir prieš savaitę priimti mokesčių didinimo, biudžeto išlaidų mažinimo ir statistikos institucijos nepriklausomumo įstatymai, taip pat rugpjūčio mėnesį numatyti sprendimai dėl pensijų pertvarkos bei paramos žemės ūkiui mažinimo yra kreditorių derybų dėl naujos paramos Graikijai paketo sąlyga.

 Graikijos vyriausybė ėmė keisti savo poziciją ta prasme, kad pradėjo teikti kiek konkretesnius ir realistiškesnius pasiūlymus dėl to, kaip galėtų vykdyti savo įsipareigojimus, „Žinių radijui“ antradienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų vadovas Ramūnas Vilpišauskas. „Pagrindinis trumpalaikis tikslas yra, kad biudžetas turėtų perteklių ir kad po truputį Graikija galėtų mažinti savo įsiskolinimus.

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ( TSPMI) direktoriumi naujai penkerių metų kadencijai perrinktas dabartinis instituto vadovas Ramūnas Vilpišauskas, pranešė TSPMI atstovai. TSPMI direktoriaus rinkimuose jis varžėsi su instituto dėstytoju Tomu Janeliūnu. Direktorių slaptu balsavimu rinko 19 narių VU TSPMI Taryba, už R.Vilpišauską balsavo 15, už T.Janeliūną – 4 Tarybos atstovai.

VU TSPMI rytoj rinks naują vadovą. Direktoriaus rinkiminiuose debatuose susitiko doc. Tomas Janeliūnas ir prof. Ramūnas Vilpišauskas, du pagrindiniai kandidatai užimti instituto vadovo postą. Instituto direktorių slaptu balsavimu birželio 10 d. rinks instituto taryba, kuri paprasta balsų dauguma vadovą išrenka iš profesorių arba docentų. T. Janeliūnas: valstybė menkina socialinius mokslus Rinkiminius debatus pradėjęs T. Janeliūnas sakė, kad institutui atėjo iššūkių metas.

Energetikos ministerijai ruošiant naują ieškinį arbitraže prieš Rusijos dujų koncerną "Gazprom", Lietuvos politologas sako, jog tokiu derybiniu manevru siekiama paspartinti Lietuvos derybas su koncernu dėl dujų tiekimo sąlygų. Kartu jis neatmeta, jog toks žingsnis galėjo būti derintas su didžiausiu "Lietuvos dujų" akcininku - Vokietijos energetikos koncernu "E.ON", kuris traukiasi iš Lietuvos ir ketina parduoti savo akcijas dujų bei elektros įmonėse.

Ugnė Galadauskaitė, Jovita Sukackaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Lietuvos diplomatija, prieš dvejus metus iš Latvijos atšaukusi Antaną Valionį, rodos, nepasimokė, kaip švariai ir sklandžiai spręsti diplomatines krizes. Politologų manymu, aiškinimasis dėl paviešintų diplomatų pokalbių negalėjo būti viešas, o ir atšaukti ambasadorius Vengrijoje bei Azerbaidžane kažin ar yra pagrindo.

Kol kas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) absolventai neskuba siekti politikų karjeros. Vis dėlto tikėtina, kad jau netolimoje ateityje daugiau buvusių instituto studentų užsiims realia politine veikla, ir tai prisidės prie politikos brandos Lietuvoje, interviu naujienų agentūrai ELTA sakė šią savaitę 20-metį švenčiančio TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

TRUMPAI APIE PROJEKTĄ: Projektu KAUNASINART: CONTEXTS siekiame deklaruoti, jog menas ir kultūra tebėra visuomenės narių tarpusavio supratimo, atvirumo ir darnos variklis. Inicijuojant renginį buvo siekiama sukviesti  įvairių šalių ir sričių menininkus bei kuratorius, įžvelgiant šiandienos būtinybę susikalbėti ne tik vietiniuose, bet ir globaliuose – Europos ir jos užribių – kontekstuose.