vilija tauraitė

Nepaisant regioninių skirtumų ir egzistuojančių trikdžių, pasaulio ekonomikos atsigavimas toliau tęsis, konstatuoja SEB grupės analitikai Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Kita vertus, SEB grupės ekonomistai atkreipia dėmesį ir į padidėjusią geopolitinių nesutarimų riziką. SEB grupės analitikų vertinimais, didžiausios įtakos pasaulinio ūkio atsigavimui turės spartesnis JAV ekonomikos augimas.

Pasaulio ekonomikos pagrindas tampa tvirtesnis, teigia SEB grupės analitikai Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Didžiausių pasaulio ūkių plėtra pamažu įsibėgėja, nors tebėra priklausoma nuo agresyvios skatinančiosios pinigų politikos. Kaip pažymi SEB grupės ekonomistai, svarbiausiu globalios ekonomikos atspirties tašku tampa išsivysčiusių šalių atsigavimas.

Daugelis Rytų ir Vidurio Europos šalių pastaruoju metu įžengė į tvirtesnio atsigavimo kelią, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“. Latvijai ir Lietuvai prognozuojama didžiausia augimo sparta. Tuo tarpu didieji regiono ūkiai pasuks skirtingais keliais: Lenkijos ekonomikos atsigavimas įgaus pagreitį, o Rusijai ir Ukrainai reikės imtis aktyvesnių priemonių ūkio padėčiai stabilizuoti.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas pirmąjį šių metų pusmetį augo sparčiau, nei buvo prognozuota – 4,2 procento. Tačiau, analitikų nuomone, tokius augimo tempus vargu ar pavyks išlaikyti antrąjį pusmetį. Koją stabiliam Lietuvos ekonomikos augimui gali pakišti blogėjanti padėtis užsienio rinkose, pirmiausia Rusijoje. Gavę statistikų duomenis, analitikai konstatuoja – Lietuvos ekonomika yra sveika, auga stabiliai, viršydama visas oficialiųjų institucijų prognozes.

Lietuvos BVP pirmąjį šių metų pusmetį augo sparčiau nei prognozuota – 4,2 proc. Tačiau analitikų nuomone tokius augimo tempus vargu ar pavyks išlaikyti antrąjį pusmetį. Koją stabiliam Lietuvos ekonomikos augimui gali pakišti blogėjanti padėtis užsienio rinkose – pirmiausia Rusijoje. Gavę statistikų duomenis analitikai konstatuoja – Lietuvos ekonomika yra sveika, auga stabiliai, viršydama visas oficialiųjų institucijų prognozes, kurios siekė daugiausiai 3,5 proc.

Registrų centro paskelbtais negalutiniais duomenimis, 2013 m. balandį, palyginti su 2012 m. balandžiu, sudaryta 16 proc. daugiau nekilnojamojo turto (NT) sandorių. Labiausiai suaktyvėjo butų rinka: sandorių skaičius padidėjo 35 proc. ir pasiekė pokrizinį pardavimų rekordą, 2,3 tūkst. butų per mėnesį. Pagyvėjo ir žemės sklypų įsigijimai, ūgtelėję 12 procentų. Panašu, kad nekilnojamojo turto rinkos atmosfera pradėjo šilti net anksčiau nei atėjo sezoninis pavasaris.

Komentarą parengė SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė. Praėjusiais metais šalies eksportuotojai vėl stebino puikiais pasiekimais. Statistikos departamento duomenimis, 2012 m., palyginti su 2011 m., eksportas padidėjo 14,5 proc., o importas – 9,9 procento. Sparti eksporto plėtra laikėsi jau trečius metus iš eilės, o jo apimtis beveik pusantro karto viršijo prieškrizines 2008-ųjų aukštumas.

Šalyje kasmet mažėjant gyventojų, tai neišvengiamai atsiliepia ir ekonomikai – kol kas ne per daugiausia, tačiau ateityje galime turėti rimtų bėdų. Jau keletą metų bene labiausiai šalies gyventojų gretas retina emigracija. Žmonės, ieškodami geresnių sąlygų, išvyksta gyventi ir dirbti į užsienį, o ne vienas nusprendžia nebegrįžti. Dalis žmonių, nors ir pasilieka Lietuvoje, tačiau skalsesnio duonos kąsnio ieško didesniuose miestuose.

Pastaraisiais mėnesiais pasaulio ekonomikos perspektyvos apniuko, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Lėtėja beveik visų svarbiausių pasaulio ūkių plėtra, įskaitant kylančias rinkas. Vis dėlto vykdoma skatinamoji pinigų politika mažina visuotinės recesijos riziką ir teikia vilties, kad pasaulio ekonomika artimiausiais metais, nors ir lėtai, bet augs.

Prasidėjus 2012-iesiems, vis dar velkasi pernykštės problemos ir laukiama naujų iššūkių, tačiau vis tiek prognozuojama, kad metai verslui neturėtų būti blogi. 2011 metų pabaiga tiek Lietuvoje, tiek Europoje nebuvo rami: „Snoro“ banko griūtis, Europoje tvyranti nežinia dėl skolų krizės ir kalbų, ar euro zona apskritai išliks. SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė sako, jog pati pavojingiausia banga, grasinanti Lietuvos ekonomikai, yra išorinės rizikos.

Valstybės pajamos naujame biudžete suplanuotos itin optimistiškai, ignoruojant virš Europos ekonomikos besitelkiančius krizės debesis. Mažai tikėtina, kad mokesčių pavyks surinkti tiek, kiek yra numatyta, rašo „Lietuvos rytas“. Finansų ministerija sako, kad, nepaisant negandų Europoje, Lietuvoje turėtų augti ir vartojimas, ir kainos. Toks optimizmas, pasak analitikų, Lietuvai gali kainuoti šimtus milijonų litų, kuriuos tektų sumokėti už išaugusias paskolų palūkanas.

Rytų Europos ekonomikos plėtra lėtės, tačiau ne taip smarkiai, kaip kai kuriose Vakarų Europos valstybėse, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“. Rytų Europos šalims papildomos stiprybės suteiks mažesnės nei išsivysčiusiose šalyse valstybės skolos. Pasak SEB grupės analitikų, Rytų Europos šalių ekonomika po 2008-2009 m. finansų krizės jau pastebimai sustiprėjo ir atsigauna po gilaus nuosmukio.

Sparčiai atsigaunantis eksportas laikomas pokrizinės ekonomikos varikliu. Pastarojo pusmečio duomenys rodo, kad jis vis dar auga, tačiau ekspertai jau prognozuoja artėjant liūdnesnius laikus, atsiliepsiančius visai ekonomikai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šį birželį eksportuota prekių už 6,1 mlrd., o importuota – už 6,6 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas buvo kiek daugiau nei 19 procentų didesnis nei pernai tuo pačiu laiku.

Rytų Europos ekonomikos plėtra artimiausioje ateityje spartės ir taps labiau subalansuota, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“. Apžvelgiamose šalyse pastebimi vidaus rinkos stiprėjimo ženklai, kurie parems teigiamą eksporto įtaką ekonomikos augimui. Artimiausiais metais ekonomikos kilimą stabdys ribojančioji fiskalinė politika ir ne tokia sparti kaip praėjusiais metais pagrindinių eksporto rinkų plėtra.

Verslininkams jau seniai baksnojant pirštu, ko Lietuva galėtų pasimokyti iš Lenkijos, šalies valdžia ekonomiką vis suka kitu keliu. Statistika iškalbinga - Lenkija vienintelė iš Europos Sąjungos šalių tęs augimą be recesijos, o Lietuvos perspektyvos - niūrios. Prasidėjus sunkmečiui, kitaip nei Lietuva - zloto susilpnėjimu, nepanaikintomis PVM lengvatomis ir panašiai - gaivinti ekonomiką užsimojusi Lenkija jau skina tokios valdžios politikos vaisius.

Didžiosios pasaulio valstybės jau skelbiasi apie jas paliekančią recesiją. Vakar premjeras Andrius Kubilius paskelbė straipsnį, kuriame tikina, kad nuosmukis neva baigėsi ir Lietuvoje - nebekrintame. Bet po ekspertų prognozių iš tokio premjero optimizmo nebelieka akmens ant akmens. Kai kurios pasaulio šalys vis drąsiau prabyla apie recesijos pabaigą, nors ekonomistai perspėja, kad skubėti džiaugtis dar nereikėtų. Mat pirmieji "sveikimo" požymiai gali būti apgaulingi.

Šiandien SEB analitikų Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ konstatuojama, jog pastaruoju metu pasaulio ūkis yra gerokai stabilesnis nei prieš pusmetį. Jaučiama teigiama krizės įveikimo programų įtaka, kurią sustiprina padidėjęs rizikos toleravimas ir atsigaunantis skolinimas.

Ekonomikos nuosmukis ir nekilnojamojo turto krizė sudavė stiprų smūgį Lietuvos verslui. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje pradėta dvigubai daugiau bankroto procedūrų nei per tą patį laikotarpį pernai. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos preliminariais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje jau pradėti 936 įmonių bankrotai, tai yra 55 proc.

Įpusėjus suplanuotam taupymo lakštų platinimui aiškėja, kad patrauklumu tarp gyventojų ir smulkių investuotojų šis taupymo instrumentas nesužibo. Nepasitikinčiųjų bankais ir norinčiųjų paskolinti valstybei "kojinės" jau pustuštės, o kiti gyventojai renkasi gerokai didesnes bankų indėlių palūkanas. Prieš pradedant leisti į apyvartą taupymo lakštus Finansų ministerija, apsidrausdama nuo galimos nesėkmės, skelbė, kad "sistemai reikės laiko įsibėgėti". Dabar jau kalba faktai.

„DnB Nord" banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka mano, kad šįmet biudžetas gali nesurinkti mažiausiai 2 mlrd. planuotų litų - dešimtadalio pajamų. Vartojimui šalyje smarkiai smunkant, sausio mėnesį Lietuvos biudžetas negavo 83 mln. litų. J. Rojaka pastebi, kad „2007 metai įmonėms buvo ypač pelningi. Pastebimai augo žmonių atlyginimai, daug kas gavo solidžias premijas, todėl visi išlaidavo", o šiemet nebesišvaistoma.

JAV vyriausybės gelbėjimo planas yra ne pirmas istorijoje. Pinigines „injekcijas“ savo rinkoms suteikė Švedija ir Japonija nekilnojamojo turto krizių metu. Analitikai mano, kad nepatvirtinus JAV gelbėjimo plano pasaulinėms rinkoms būtų suduotas dar vienas stiprus smūgis.

Analitikai teigia, kad ekonomikos lėtėjimo reikia nesibaiminti, o tiesiog racionalizuoti savo veiklą, susikoncentruoti į vieną sritį ir susiveržti diržus. Pasak analitikų, Lietuvai ekonomikos augimo lėtėjimas – sveikas ir reikalingas procesas. Lietuvoje ekonomika stabilizuojasi Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) jaunesnysis ekspertas Vytautas Žukauskas teigė, kad ekonomikai augant vidutiniškai po 8 procentus per metus nebekyla klausimas, ar augimas sulėtės, susimąstome, kada jis bus.

Vyriausybė sukurpė nacionalinio susitarimo projektą, pagal kurį mes visi turėtume gyventi taip, kad 2012 metais Lietuva įsivestų eurą. Tačiau tai norima daryti pernelyg didele kaina.

Birželį vartotojų pasitikėjimo rodiklis pasiekė rekordines žemumas - per metus sumažėjęs net 30 procentinių punktų rodiklis pesimistiškiausias nuo pat tyrimo pradžios, rašo „Respublika“. Statistikos departamentas praneša, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2008 m. birželį buvo minus 21. Palyginti su geguže, jis sumažėjo 5 procentiniais punktais.

Pasaulio ekonomikos plėtros tempų lėtėjimas užtruks iki 2009 metų, prognozuoja SEB grupės analitikai naujausioje pasaulio ekonomikos apžvalgoje Nordic Outlook. Išsivysčiusių šalių paskolų krizė turi vis didesnės įtakos ne vien finansų sektoriui, bet ir įmonėms bei namų ūkiams. SEB analitikų prognozėmis, JAV nuosmukis bus nuosaikus, tačiau ilgalaikis, o Vakarų Europos ūkio lėtėjimas tęsis ir 2009 metais.

Pastaruoju metu bankai pradėjo aktyviau konkuruoti dėl klientų ir bando juos prisivilioti iš konkurentų, siūlo mažesnes banko maržas ir kitas kuo palankesnes sąlygas. Esant tokiai situacijai, bankai turės susitaikyti su mažesniais pelnais. Teigiama konkurencijos pusė Didieji Lietuvos komerciniai bankai teigia, kad konkurencija didėja labiau dėl mažųjų bankų siekio prisitraukti klientus nei dėl didžiųjų bankų veiksmų.

Nepaisant silpnesnės pasaulinės paklausos, artimiausiais metais Vidurio ir Rytų Europos ekonomika ir toliau išliks stipri. Šiam regionui kaip ir anksčiau bus būdinga didelė vidaus paklausa. Vis dėlto sparčią vartojimo ir investicijų plėtrą kiek pristabdys aukštesnės palūkanų normos ir griežtesnės skolinimo sąlygos, kurias iš dalies lėmė sumaištis pasaulinėje kreditų rinkoje.

Lietuvos ekonomika kol kas neatleidžia akceleratoriaus pedalo. Tai liudija ir šiandien Statistikos departamento paskelbti nefinansinių įmonių duomenys. Pirmąjį šių metų ketvirtį nefinansinių įmonių pajamos už parduotas prekes ir paslaugas padidėjo 20,6 proc. iki 37,5 mlrd. Lt, tačiau gamybos išlaidos kilo lėčiau – 18,9 proc., todėl pelnas prieš apmokestinimą šoktelėjo net 44,6 proc. iki 2,5 mlrd. Lt.

Šių metų pradžia Lietuvos užsienio prekybai nebuvo sėkminga – pastebimai sulėtėjo ir eksporto, ir importo plėtra. Statistikos departamento paskelbtais duomenimis, pirmąjį ketvirtį Lietuvos prekių eksportas padidėjo 6,2 proc., palyginti su pirmuoju 2006 m. ketvirčiu, o importas išaugo 13,4 proc. Užsienio prekybos deficitas šoktelėjo 37,1 proc.Vis dėlto prastokos naujienos nesignalizuoja esminio užsienio prekybos tendencijų lūžio.