viešasis sektorius

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skyrė 38 mln. eurų iš Europos Sąjungos (ES) lėšų elektromobilių arba vandeniliu varomų automobilių įsigijimui, šios lėšos bus skirtos viešojo sektoriaus institucijoms ir įstaigoms. Paraiškas paramai bus galima teikti nuo antradienio, pranešė APVA.  Už kiekvieną įsigytą naują M1 ar N1 klasės elektromobilį ar vandeniliu varomą automobilį bus skiriama 5 tūkst. eurų išmoka, o už naudotą, bet ne senesnį kaip ketverių metų – 2,5 tūkst. eurų.

  Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį Vilniuje susitiks su Vokietijos skaitmeninimo ir susisiekimo ministru Volkeriu Wissingu ir aptars bendradarbiavimo perspektyvas plėtojant viešojo sektoriaus skaitmeninimą. Susitikimo metu dėmesys bus skiriamas Lietuvos duomenų valdymo modelio, kuris apimtų visus valstybės informacinius išteklius, sukūrimui, pranešė ministerija.

Seimas ketvirtadienį iki 186 eurų padidino bazinį dydį, skirtą apskaičiuoti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams. Pataisos priimtos 110 Seimo narių balsavus „už“, vienam parlamentarui balsavus „prieš“ ir 12 susilaikius. Šis pakeitimas nuo 2023 metų padidina darbo užmokestį politikams, teisėjams, pareigūnams, tarnautojams ir biudžetininkams.

Jeigu valdantiesiems pavyks priimti didžiulę valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformą, tai atlyginimai pirmiausia kils merams, mat savivaldos rinkimai jau ant nosies, taip pat teisėjams ir valstybės pareigūnams.

Seimo valdantieji pirmadienį paskelbė atidedantys valstybės tarnybos pertvarkos pateikimą parlamente po nepalankios Seimo kanceliarijos teisininkų išvados. Vis dėlto, anot ekspertų, reformų viešąjame sektoriuje reikia, o jų atsisakymas prilyktų nusikaltimui Lietuvai. Apie tai antradienį diskutuota „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Ilgai rengta reforma neateina į Seimą, nes abejojama, ar ji negali prieštarauti Konstitucijai.

Nors valdantieji planuoja, kad įgyvendinus viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos reformą labai pagerės darbo efektyvumas, bet šios reformos priešininkai beda pirštu į nenuoseklumus. Ypač kritikuojama, kad reformos rėmuose bus stipriai didinamas darbo užmokestis valstybės tarnybos įstaigų vadovams, bet ne eiliniams tarnautojams ar darbuotojams, kai visą darbą vis tiek atlieka būtent pastarieji.

Vyriausybė pritarė didžiulės apimties valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus pertvarkai, kur didžiausias diskusijas kelia sprendimas žymiai padidinti darbo užmokestį valstybės įstaigų vadovams, teisėjams, valstybės pareigūnams ir kitos kadencijos politikams, tačiau palikti panašaus lygmens atlyginimus eiliniams valstybės tarnautojams ar darbuotojams pagal darbo sutartis.

Valdantieji planuoja itin plačią viešojo sektoriaus įstaigų ir valstybės tarnybos pertvarką, kurios metu bus keičiama ir darbo užmokesčio mokėjimo sistema. Šios pertvarkos metu planuojama padidinti ir valstybės politikų darbo užmokesčius, kurie laikomi gana žemais. Premjerė Ingrida Šimonytė yra minėjusi, kad premjero ir Seimo narių atlyginimai yra nenormalūs, o gyventojai dėl to gauna nupigintą valdžią.

Į rankas – trys, keturi ar penki tūkstančiai eurų, o dirbti nėra kam. Su valstybės įmonių ar viešųjų įstaigų vadovų trūkumu Lietuva susiduria jau seniai, tačiau, augant algoms privačiame sektoriuje, kandidatų nedaugėja. Arba, kaip pastebi darbuotojų atrankos bendrovės, vadovauti valstybės įmonėms siūlosi tie, kurie paprasčiausiai darbo neranda kitur. Dėl viso to kenčia viešųjų paslaugų kokybė.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė nesupranta, kaip Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasiūlytas 4 darbo dienų savaitės modelis pasitarnaus viešajame sektoriuje dirbančioms mamoms ar tėčiams su mažais vaikais, jei niekas nesprendžia vaikų darželių vietų trūkumo klausimo.

Didesnių atlyginimų laukiantiems lietuviams žinia iš ekonomistų: teks susitaikyti su tuo, kad jei algos netrukus ir didės, tai labai nesmarkiai. Tiesa, ekspertai ramina, kad „Brexito‘“, prekybos karų ir menkstančio eksporto kontekste Lietuva laikosi kaip reta tvirtai.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis sudarė 1262,7 Eur. Pagal seną mokesčių sistemą perskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 979,6 Eur ir buvo 9,4 proc. didesnis nei prieš metus, tačiau kilo šiek tiek lėčiau nei 2018 m. Gana pastebimai išsiskyrė augimo tendencijos privačiajame ir viešajame sektoriuose. Pastarajame atlyginimai kyla vis sparčiau, o privačiajame jų augimas lėtėja.

Lietuvoje jau egzistuoja šešėlinė mokyklų sistema, kurios atsiradimą lėmė menkas viešojo sektoriaus finansavimas. Taip teigia tv3.lt transliacijoje dalyvavęs ekonomistas Romas Lazutka, negailėjęs kritikos šįmet įsigaliojusiai mokesčių reformai. Pinigai nukeliauja korepetitoriams  „Valdžia vietoje to, kad ekonomikai augant sutelktų daugiau lėšų ir stiprintų viešąjį sektorių, atiduoda žmonėms po keliasdešimt eurų. Juos žmonės išleis mokėdami korepetitoriams už papildomą vaikų mokymą.

Lietuvai reikia naujų mokesčių, norint palaikyti adekvačią viešojo sektoriaus kokybę, teigia tv3.lt transliacijoje dalyvavęs banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot jo, valstybės iždą galima būtų pildyti ne tik apmokestinant NT ir automobilius, bet ir įvedant elektros mokestį. Elektra per pigi  „Sutinku, kad viešasis sektorius yra civilizuotos valstybės požymis, ir investicijos į žmogišką kapitalą svarbios.

Daugybė metų sunkių mokslų, o galiausiai uždirbama mažiau už asmenį, turintį vidurinį išsilavinimą. Tokį paradoksą iliustruojantys darbo skelbimai pradėjo plisti socialinėje erdvėje. Ekonomistas paaiškina, kad toks paradoksas susidaro dėl kelių priežasčių. Socialiniame tinkle „Facebook“ puslapyje „NeProtingi darbo pasiūlymai“ įdėta nuotrauka pradėjo sparčiai plisti. Joje užfiksuoti du darbo pasiūlymai Klaipėdoje. Vienas – gydytojo, kitas – žolės pjovėjo. Paradoksą sukėlė siūlomas atlygis.

Ieškodamas darbo žmogus pagal savo profesiją kartais gali rinktis tarp valstybinės ir privačios įmonės. Nors viename iš šių sektorių atlyginimai kyla sparčiau, kitame, pagal statistiką, algos – didesnės. Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad Lietuvoje realusis darbo užmokestis 2016 m., palyginti su 2015 metais, padidėjo 7,3 proc. Statistikos duomenimis, pernai, kaip ir 2015–aisiais, bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis sparčiau augo privačiajame sektoriuje – jis padidėjo 9 proc.

Žvelgiant į atlyginimus Lietuvoje be visa ko pirmiausia pastebima skirtis tarp viešojo ir privataus sektoriaus. Neretai privačiame sektoriuje konkuruojant įmonėms dėl kvalifikuotų darbuotojų, joms tenka juos vilioti didesniais atlyginimais. Tad kartais uždarbio dydžio skirtis tarp specialybių gali nustebint. „CV-Online“ renka duomenimis apie atlyginimus Lietuvoje ir skelbia vidutinį uždarbį Lietuvoje gaunamą į rankas. tv3.lt portale apžvelgiama kai kurių specialybių uždarbiai.

Vyriausybėje pirmadienį bus tariamasi, kaip tobulinti materialinės atsakomybės taikymą viešajame sektoriuje. Pasiūlymus, kaip gerinti žalos iš valdininkų išieškojimą, rengė premjero Algirdo Butkevičiaus sudaryta darbo grupė, vadovauja teisingumo viceministro Juliaus Pagojaus. „Darbo grupės narių vertinimu, esminių šios srities teisinio reguliavimo trūkumų nėra, o kylančios problemos labiau susijusios su galiojančių teisės aktų netinkamu taikymu“, - teigiama darbo grupės išvadose.

Nors statistiniam mokesčių mokėtojui laisvės nuo mokesčių diena pagal Lietuvos laisvosios rinkos institutą (LLRI) šiemet ateis gegužės 18 dieną, dirbantiesiems ji išauš tik liepą. Būtent tada bus galima pradėti dirbti sau, o ne vien mokesčiams. Vis dėlto ne visų ekonomistų nuomonės apie mokesčius sutampa. Kol vieni mano, kad jie per dideli, o surinktos lėšos naudojamos neatsakingai, kiti tikina, kad mokesčiai nėra dideli, o būtent jie ir užtikrina valstybės paslaugų teikimą.

Panašu, kad Vyriausybė, didindama minimalią mėnesinę algą (MMA), senatvės pensijas, įvairias išmokas, pamiršo grupę dirbančiųjų, kurių darbo užmokestis buvo sumažintas dar 2008 m., o apie jų atlyginimų didinimą nekalbama iki šiol. Vyriausybė siūlo kitąmet palikti dar 2008 m. sumažintą politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, siekiantį 450 Lt arba 130,5 Eur.

Tik ketvirdalis viešojo sektoriaus įstaigų nurodo, kaip saugomi pranešančių apie galimą korupciją duomenys, ir tik pusė informuoja, kas jų įstaigose gauna ir tvarko tokius pranešimus. Trečdalis ragina pranešti ir savo darbuotojus, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atlikta 96 valstybės įstaigų ir savivaldybių tinklapiuose pateiktos informacijos analizė. Išsamiausiai apie pranešimų būdus informuoja savivaldybės (vidurkis – 50 proc.

 Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, penktadienį sveikindamas Valstybės pažangos tarybos surengto baigiamojo, jau šeštojo Pažangos forumo „Inovatyvus viešasis sektorius – misija įmanoma?“ dalyvius, pabrėžė, kad inovatyvus, atviras ir veržlus viešasis sektorius – tai Lietuvos ateitis ir siekiamybė, o jos sėkmė priklauso nuo kiekvieno pastangų.

 Šiandien Vyriausybė posėdyje priėmė nutarimą, kuriuo numatoma nuo kovo 1 dienos padidinti minimalius biudžetinių įstaigų darbuotojų tarnybinių atlyginimų dydžius. Šiuo metu ne tik darbininkų, bet ir kai kurių sričių specialistų bei įstaigų vadovų minimalūs tarnybinių atlyginimų koeficientai yra minimalios algos dydžio.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pasirašė ir Vyriausybei pateikė nutarimą dėl mažiausiai uždirbančių kvalifikuotų darbuotojų tarnybinių atlyginimų minimalių dydžių didinimo. Taip siekiama viešajame sektoriuje sumažinti darbo užmokesčio skirtumą tarp vadovų ir mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 2014 m. II pusmetį 40 proc. Lietuvos gyventojų lankėsi viešojo sektoriaus institucijų svetainėse. Lyginant su 2013 m. atlikto tyrimo rezultatais, šis rodiklis išaugo 13 procentinių punktų. Gyventojai valstybės ir savivaldybių institucijų interneto svetainėse vis dažniau lankosi ne tik informacijos paieškai, bet ir norėdami atlikti tam tikras procedūras, sakoma IVPK pranešime.

Saulius Masalskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Didžiosios Britanijos viešojo sektoriaus profsąjungos surengė nacionalinio masto protesto akciją ir vienos dienos streiką reikalaudamos padidinti atlyginimus. Dėl ekonominės krizės britų mokytojų, gydytojų, municipalitetų darbuotojų ir kitų tarnautojų atlyginimai nuo 2009-ųjų įšaldyti ir negali būti didinami daugiau kaip po vieną procentą per metus.

Kas bevadovautų sveikatos apsaugos ministerijai, pradėtus darbus teks tęsti, tvirtina realiausias kandidatas į Europos komisaro postą Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Radijo „Laisvoji banga“ laidoje „Geras skonis“ ministras atviravo šį mėnesį skubėsiantis nuveikti kuo daugiau darbų, kad galėtų ramiai užleisti ministro postą.

Šiandien Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksianti Tarptautinė viešojo sektoriaus efektyvumo konferencija. „Litexpo“ parodų rūmuose susirinkę viešojo sektoriaus įstaigų vadovai bei reformų vykdytojai iš įvairių pasaulio valstybių dalinsis savo patirtimi ir patarimais, kaip su mažesnėmis sąnaudomis pasiekti geresnių institucijų veiklos rezultatų.

„Pokyčių baimė yra pagrindinė kliūtis viešajame sektoriuje gerinti veiklą. Per pastaruosius 20 metų man teko dirbti įvairiose pozicijose - ir opozicijoje, ir pozicijoje, kurį laiką vadovauti šalies Vyriausybei.

Prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas, paprašytas prezidentės vardu nurodyti svarbiausius iššūkius Lietuvai 2014 m., pabrėžė būtinybę padidinti viešojo sektoriaus efektyvumą, rašo portalas vz.lt.

Siekdamas įgyti didesnį visuomenės pasitikėjimą, viešasis sektorius turėtų pradėti keistis, pasitelkdamas bendradarbiavimu ir visuomenės įtraukimu paremtą valdymo stilių, – skelbiama „PwC“ tyrime „Viešojo sektoriaus ateitis“. Viešojo sektoriaus organizacijos visame pasaulyje susiduria su dideliais iššūkiais, bandydamos prisitaikyti prie šiandienos realijų, kuomet reikia įdėti daugiau pastangų ir pasiekti geresnių rezultatų nuolatos mažinant sąnaudas, tuo pačiu patenkinti visuomenės poreikius ...

Lietuvos verslas ir viešojo sektoriaus organizacijos prognozuoja spartų duomenų kiekio didėjimą, tačiau investuoti į informacinių technologijų (IT) plėtrą labiau pasiryžusios verslo įmonės. Vis dėlto perkeliant vis daugiau informacijos į skaitmeninę erdvę ir populiarėjant e. paslaugoms, valstybės institucijos turės investuoti į duomenų sprendimus. 77 proc. valstybės institucijų per ateinančius trejus metus prognozuoja, kad apdorojamų, saugomų ir siunčiamų duomenų kiekis smarkiai išaugs (59 proc.

Milda Dargužaitė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ direktorė Paskyrus naują Ūkio ministrą, viešojoje erdvėje atsinaujino diskusijos apie verslą bei investicijas skatinančių institucijų efektyvumą ir sukuriamą naudą. Atrodo jau buvome aptarę daug valstybės valdymui aktualių aspektų ir tai turėjo paskatinti argumentuotas ir į ilgalaikius valstybės tikslus orientuotas diskusijas. Deja, iki šiol girdėti pasisakymai rodo, kad iki konstruktyvaus dialogo dar esame toli.

Naujoje ataskaitoje teigiama, kad nuo dabartinės valdančiosios koalicijos darbo pradžios šalies savivaldybėse bei policijoje kasdien panaikinama beveik 450 darbo vietų, skelbia London Evening Standard.

Finansų ministerijoje įdiegta viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinės sistema (VSAKIS) sulaukė dėmesio viename svarbiausių pasaulio informacinių technologijų renginių „SAPPHIRE NOW“. Sistemos privalumus teigiamai įvertino ir jos naudotojai Lietuvoje.

Vakarų Europoje paplitusi viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo praktika Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Valstybės ir verslo įmonėms sklandžiai dirbti kartu kol kas trukdo biurokratinės kliūtys ir prastas tokios partnerystės įvaizdis. Viešojo ir privataus sektorių partnerystė (VPSP) sparčiai populiarėja Europos Sąjungoje (ES). Per pastarąjį dvidešimtmetį ES buvo sudaryta apytiksliai 1 400 VPSP sandorių, kurių vertė siekia apie 260 milijardų eurų (897 mlrd.

Lietuvoje viešėjęs pasaulinės informacinių technologijų (IT) bendrovės „Hewlett-Packard“ (HP) technologijų vadovas Wilfriedas Grommenas įsitikinęs, kad Lietuva turi realią galimybę tapti lydere pagal IT naudojimą. Anot jo, Lietuvos pranašumas – moderni IT infrastruktūra, didelė interneto skverbtis, aukštas išsilavinimo lygis ir atvira kultūra.

Ketvirtadienį pradeda veikti „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) sukurta svetainė skaidrumolinija.lt. Svetainėje Lietuvos gyventojai kviečiami viešai ir paprastai pranešti apie galimus korupcijos ir biurokratizmo atvejus, pvz., kyšininkavimą, piktnaudžiavimą tarnyba, sprendimų priėmimo vilkinimą ar vengimą priimti sprendimą iš esmės. Pranešti galima ir nenurodant savo vardo ir pavardės.

Pastaraisiais metais Lietuvos viešasis sektorius elektroninių paslaugų kūrimui skiria daug dėmesio ir lėšų. Tam, kad tiek gyventojai, tiek verslo įmonės galėtų greitai ir patogiai rasti informaciją, kokios viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos yra teikiamos Lietuvos institucijų, kur jas rasti ir kaip jomis pasinaudoti, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) sukūrė interneto svetainę „Prisijungusi Lietuva“, pasiekiamą adresu www.prisijungusi.

Pastaraisiais metais Lietuvos viešasis sektorius elektroninių paslaugų kūrimui skiria daug dėmesio ir lėšų. Tam, kad tiek gyventojai, tiek verslo įmonės galėtų greitai ir patogiai rasti informaciją, kokios viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos yra teikiamos Lietuvos institucijų, kur jas rasti ir kaip jomis pasinaudoti, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) sukūrė interneto svetainę „Prisijungusi Lietuva“, pasiekiamą adresu www.prisijungusi.

Pastaraisiais metais Lietuvos viešasis sektorius elektroninių paslaugų kūrimui skiria daug dėmesio ir lėšų. Tam, kad tiek gyventojai, tiek verslo įmonės galėtų greitai ir patogiai rasti informaciją, kokios viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos yra teikiamos Lietuvos institucijų, kur jas rasti ir kaip jomis pasinaudoti, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) sukūrė interneto svetainę „Prisijungusi Lietuva“, pasiekiamą adresu www.prisijungusi.

Pastaraisiais metais Lietuvos viešasis sektorius elektroninių paslaugų kūrimui skiria daug dėmesio ir lėšų. Tam, kad tiek gyventojai, tiek verslo įmonės galėtų greitai ir patogiai rasti informaciją, kokios viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos yra teikiamos Lietuvos institucijų, kur jas rasti ir kaip jomis pasinaudoti, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) sukūrė interneto svetainę „Prisijungusi Lietuva“, pasiekiamą adresu www.prisijungusi.

Pastaraisiais metais Lietuvos viešasis sektorius elektroninių paslaugų kūrimui skiria daug dėmesio ir lėšų. Tam, kad tiek gyventojai, tiek verslo įmonės galėtų greitai ir patogiai rasti informaciją, kokios viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos yra teikiamos Lietuvos institucijų, kur jas rasti ir kaip jomis pasinaudoti, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) sukūrė interneto svetainę „Prisijungusi Lietuva“, pasiekiamą adresu www.prisijungusi.

Pastaraisiais metais Lietuvos viešasis sektorius elektroninių paslaugų kūrimui skiria daug dėmesio ir lėšų. Tam, kad tiek gyventojai, tiek verslo įmonės galėtų greitai ir patogiai rasti informaciją, kokios viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos yra teikiamos Lietuvos institucijų, kur jas rasti ir kaip jomis pasinaudoti, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) sukūrė interneto svetainę „Prisijungusi Lietuva“, pasiekiamą adresu www.prisijungusi.

Pastaraisiais metais Lietuvos viešasis sektorius elektroninių paslaugų kūrimui skiria daug dėmesio ir lėšų. Tam, kad tiek gyventojai, tiek verslo įmonės galėtų greitai ir patogiai rasti informaciją, kokios viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos yra teikiamos Lietuvos institucijų, kur jas rasti ir kaip jomis pasinaudoti, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) sukūrė interneto svetainę „Prisijungusi Lietuva“, pasiekiamą adresu www.prisijungusi.

Pastaraisiais metais Lietuvos viešasis sektorius elektroninių paslaugų kūrimui skiria daug dėmesio ir lėšų. Tam, kad tiek gyventojai, tiek verslo įmonės galėtų greitai ir patogiai rasti informaciją, kokios viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos yra teikiamos Lietuvos institucijų, kur jas rasti ir kaip jomis pasinaudoti, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) sukūrė interneto svetainę „Prisijungusi Lietuva“, pasiekiamą adresu www.prisijungusi.

Pastaraisiais metais Lietuvos viešasis sektorius elektroninių paslaugų kūrimui skiria daug dėmesio ir lėšų. Tam, kad tiek gyventojai, tiek verslo įmonės galėtų greitai ir patogiai rasti informaciją, kokios viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos yra teikiamos Lietuvos institucijų, kur jas rasti ir kaip jomis pasinaudoti, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) sukūrė interneto svetainę „Prisijungusi Lietuva“, pasiekiamą adresu www.prisijungusi.

Pastaraisiais metais Lietuvos viešasis sektorius elektroninių paslaugų kūrimui skiria daug dėmesio ir lėšų. Tam, kad tiek gyventojai, tiek verslo įmonės galėtų greitai ir patogiai rasti informaciją, kokios viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos yra teikiamos Lietuvos institucijų, kur jas rasti ir kaip jomis pasinaudoti, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) sukūrė interneto svetainę „Prisijungusi Lietuva“, pasiekiamą adresu www.prisijungusi.

Dviejų milijonų Vokietijos viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai per 24 mėnesių laikotarpį bus padidinti 6,3 proc., pranešė vyriausybės atstovai. Vokietijos vidaus reikalų ministras Hansas-Peteris Friedrichas vyriausybės vardu vedė derybas su profesine sąjunga „Verdi“, vienijančia 2 mln. darbuotojų. Derybos prasidėjo penktadienį ir truko visą naktį, o pranešimas apie jų rezultatus buvo paskelbtas tik šeštadienį prieš 7 val. ryto. „Verdi“ siekė, kad atlyginimai būtų padidinti 6,5 proc.