vidutinis darbo užmokestis

Kuo toliau, tuo daugiau bendrovių Lietuvoje bent dalį darbuotojų palepina iš tiesų įspūdingais atlyginimais, kurie dešimtis kartų viršija vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje. Birželio mėnesį Lietuvoje buvo 35 bendrovės, kuriose algų vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Tarp tokių bendrovių – prekybos, farmacijos, logistikos, informacinių technologijų kompanijos.

Per praėjusius metus prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje augo ne taip sparčiai, kaip atlyginimai. Tiesa, infliacija vis dėlto apkarpė realų darbo užmokesčio augimą. Tai rodo pirmadienį Valstybės duomenų agentūros paskelbta oficiali statistika. Vidutinė alga – beveik 1360 eurų 2023 m. gruodį vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių), palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 8,1 proc.

Metų pabaigoje kai kuriose šalies įmonėse darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis siekė penkiaženkles sumas. Taigi kokiose bendrovėse darbuotojai uždirbo daugiausia pinigų? Lapkričio mėnesį daugiau kaip 10 tūkst. eurų (neatskaičius mokesčių) atlyginimų vidurkis fiksuotas iš viso 29 įmonėse, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Tarp jų – didmeninės prekybos, konsultacijų, logistikos, informacinių technologijų bendrovės.

Ne paslaptis, kad Lietuvoje ilgą laiką vyravo didelė nelygybė tarp uždirbančių didžiausias ir mažiausias algas. Vis tik dabar po truputį pastebimi teigiami pokyčiai. Per pastaruosius 8 metus vidutinis atlyginimas pakilo 683 eurais ir aplenkė dalį Europos Sąjungos (ES) šalių, pastebi „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. O skirtumas tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių lietuvių sumažėjo beveik trečdaliu.

Realusis darbo užmokestis Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumažėjo 5,4 proc.: viešajame sektoriuje buvo 5,8 proc. mažesnis, privačiajame – sumažėjo 5,2 proc. Realiojo darbo užmokesčio mažėjimą lėmė spartesnis kainų nei darbo užmokesčio augimas, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių pirmąjį ketvirtį siekė 1960 eurų – per metus jis padidėjo 13,3 proc.: viešajame sektoriuje – 12,6 proc.

Grupė parlamentarų konservatorių po paskelbtų galimo piktnaudžiavimo atvejų siūlo nustatyti 0,2 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio maksimalią ribą su savivaldybės tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms per mėnesį apmokėti. Šiuo metu tai sudarytų 377,56 euro.

Didžiausią vidutinį darbo užmokestį – 24,8 tūkst. eurų – Lietuvoje spalį mokėjo Rusijos bendrovės SUEK (Sibiro anglių energetikos kompanija – BNS) padalinys „SUEK Baltic“. Įmonė, kurioje dirba keturi darbuotojai ir kuriai dėl sąsajų su Rusijos oligarchu Andrejumi Melničenka taikomos Vakarų sankcijos, įtraukta į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) sudarytą sankcionuojamų bendrovių sąrašą, jos lėšos įšaldytos.

Sparčiai augančios prekių ir paslaugų kainos toliau „valgo“ gyventojų pajamas. Naujausiais duomenimis, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių per pastarąjį ketvirtį padidėjo. Tačiau įvertinus infliaciją, jis buvo mažesnis. Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje 2022 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 1799 eurus ir, palyginti su 2022 m. antruoju ketvirčiu, išaugo 1 proc., skelbia Statistikos departamentas.

Vidutinis mėnesinis paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis šalyje praėjusiais metais, palyginti su 2019-aisiais, padidėjo 10,2 proc. iki 1428,6 euro. Viešajame sektoriuje darbo užmokestis išaugo 12,5 proc. iki 1541,3 euro, privačiame – 9,1 proc. iki 1379,1 euro, pranešė Statistikos departamentas. Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojų mokesčius) darbo užmokestis pernai padidėjo 11,1 proc. iki 913,1 euro, viešajame sektoriuje jis augo 13 proc. iki 977 eurų, privačiame – 10,1 proc.

Lietuvos ūkio būklė nėra tokia prasta, kaip buvo prognozuojama tik prasidėjus pandemijai. Šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 1,5 proc. – tai numatoma atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje, kurį parengė Finansų ministerija. „Ekonominius išbandymus, palyginti su kitomis ES šalimis, atlaikėme bene sėkmingiausiai, tačiau padėtis dėl Covid-19 pandemijos išlieka neapibrėžta, todėl turime būti atsargūs ir pirmiausia apsaugoti pažeidžiamiausius.

Ketvirtadienį Seimo posėdyje, kuriame dalyvauja tik opozicijos atstovai, teikiamos svarstyti įstatymų pataisos, kuriomis siekiama mažinti kai kurias dabar galiojančias garantijas darbuotojams, numatyti naujas mokesčių lengvatas. Konservatoriai Mykolas Majauskas, Ingrida Šimonytė ir Dainius Kreivys registravo Užimtumo įstatymo pataisas.

Pastaruoju metu nemažai diskutuojama, ar nereikėtų Lietuvoje keisti atostoginių skaičiavimo ir išmokėjimo tvarką. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neatmeta, kad tai gali būti padaryta. Tačiau kol tvarka nepakeista, naudinga yra žinoti, kada kitais metais poilsiauti, kad atostoginių ir algos būtų daugiau.

Vidutinis mėnesinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Sostinės regione antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su sausio–kovo mėnesiais, padidėjo 1,9 proc. iki 1437,9 euro, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 2,3 proc. iki 1175,4 euro. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp abiejų regionų antrąjį ketvirtį 262,5 euro (sausį–kovą – 261,5 euro), pranešė Statistikos departamentas. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje antrąjį ketvirtį padidėjo visose apskrityse – nuo 1,2 proc.

Vyrų paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį 161,4 euro viršijo moterų atlyginimą, rodo Statistikos departamento duomenys. Vidutinis paskaičiuotas moterų darbo užmokestis šalies ūkyje, išskyrus individualias įmones, antrąjį ketvirtį sudarė 88,2 proc., o išmokėtas (neto) – 89,3 proc. vyrų algos.

Liepos 1-ąją Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) nugriaudėjo istoriškai pati brangiausia laisvųjų agentų rinkos naktis. Per kelias valandas visos 20 komandų bendrai išleido 2.91 mlrd. JAV dolerių, o dalis šių pinigų atiteks ir Jonui Valančiūnui. Centras iš Lietuvos dar birželio pradžioje nusprendė nesusigundyti garantuotu 17.6 mln. dolerių atlyginimu kitiems metams, trumpam nutraukti santykius su Memfio „Grizzlies“ organizacija ir pasinerti į laisvųjų agentų rinką.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 1262,7 euro. Pašalinus nuo 2019 metų darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, jis per metus padidėjo 9,4 procento. Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 14,6 proc. iki 802,7 euro, pranešė Statistikos departamentas.

Į prezidentus kandidatuojančio premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybė nusprendė pinigais pamaloninti šimtus tūkstančių rinkėjų – valstybės sektoriaus darbuotojų. Vyriausybė pritarė jų algų didinimui nuo keliasdiešimt iki kelių šimtų eurų, ir kasmetiniam indeksavimui.

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ekonomistai ir darbdaviai pažymi, kad šis rodiklis – tik „popierinis“, kur kas geriau būtų, jei Lietuva pirmautų pagal vidutinį darbo užmokestį.

Minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) dydį nuo kitų metų siūloma sieti su vidutiniu darbo užmokesčiu. Tokią Darbo kodekso pataisą Seime užregistravo „tvarkietis“ Petras Gražulis. P.Gražulis siūlo, kad MMA būtų apskaičiuojama atsižvelgiant į paskutinių trejų metų vidutinį darbo užmokestį šalies ūkyje. Jis siūlo MMA neleisti būti mažesnei negu pusė vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje vidurkio, apskaičiuoto per paskutinius trejus metus.

Įvertinęs nuosekliai didėjantį ūkio aktyvumą šalyje ir gerėjančią Lietuvos gamintojų padėtį svarbiose užsienio rinkose, Lietuvos bankas prognozuoja, kad mūsų ekonomika šiemet augs 2,6, o kitąmet jos augimo tempas padidės iki 2,8 proc. Didėsiančią infliaciją aplenks darbo užmokesčio augimas, šiemet numatomas 6,1, kitąmet – 5,7 proc. Tai didesnės ūkio augimo ir atlyginimų didėjimo prognozės, nei tikėtasi ir skelbta praėjusių metų pabaigoje.

„Sodrai“ nusprendus viešai skelbti vidutinius atlyginimus, mokamus Lietuvos įmonėse, dėmesys nukrypo į didžiausius atlyginimus mokančiuosius. Pažvelgus į jas matyti, kad jos pasižymi ne tik mažu darbuotojų skaičiumi, bet ir tai, jog yra ne lietuviškos kilmės. Didžiausias šalies vidurkis užfiksuotas įmonėje „Biotecha“, kuri užsiima prekyba laboratorine įranga. 16 darbuotojų turinčioje įmonėje sausio mėn. vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ siekė 36973,68 Eur.

Praeitais metais Lietuvoje du kartus padidintas minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) vis dar neprilygsta kitų Europos Sąjungos šalių minimaliam darbo užmokesčiui. Šiais metais jis nebedidės, tačiau gal ir nėra kaip kelti minimalų atlygį? Ekonomistų nuomonės išsiskiria. Štai neseniai Eurostat paskelbė 2017 m. sausio mėnesio MMA statistiką Europos Sąjungoje.

Rinkimai nenumaldomai artėja, o su jais ir nauji įstatymai. Dažniausiai partijos į savo programas įrašo daugybę mokestinių lengvatų, tačiau jau dabar matyti, kad kai kurie pažadai tokiais tik ir liks. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia pagrindinius mokesčių ir verslo sąlygų punktus programose. Jų realumą ir naudingumą įvertina SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda ir asociacijos Investors' Forum vykdomoji direktorė  Rūta Skyrienė.

Likus mažiau nei mėnesiui iki Seimo rinkimų, partijų lyderiai aktyviai pristatinėja savo idėjas, kaip gerinti verslo aplinką šalyje, mokesčių politiką, darbo rinką. Politikų siūlymus įvertinę verslo atstovai savo ruožtu pažymi, jog verslo, nepaisant ditirambų apie gerėjančią Lietuvos ekonominę situaciją, partijų atstovai orientuojasi visai ne ten, kur reikėtų.

Ne paslaptis, kad didžiausias vidutinis atlyginimas mokamas Vilniuje, tačiau didesnį nei vidutinis šalies atlyginimas galima gauti ir kitose savivaldybėse. Be to, ne visose Lietuvos vietose atlyginimai augo. Šiuo metu vidutinis atlyginimas mokamas į rankas Lietuvoje siekia 600,8 Eur. Palyginus su ankstesniu ketvirčiu, užmokestis išaugo 2,9 proc. Žvelgiant į apskričių rodiklius matyti, kad vienintelėje Vilniaus apskr. atlyginimai didesni nei šalies vidurkis – 655,3 Eur neto atlyginimas.

Visoje Europos Sąjungoje (ES) minimali mėnesio alga (MMA) ne tik skiriasi savo dydžiu, bet ir nustatymo būdu. Pavyzdžiui, Šiaurės šalyse tai – susitarimo su darbdaviu reikalas, kitose šalyse atsižvelgiama į amžių, patirtį ar sektorių, o Lietuvoje nustatoma bendra visai šaliai. Kuris būdas teisingiausias? Statistika nestebina, kaip ir pagal vidutines algas, taip ir pagal MMA Lietuva nėra tarp pirmaujančių. Pirmąjį vietą užima Liuksemburgas – beveik 2000 eurų per mėnesį.

Iki Seimo rinkimų likus mažiau negu pusmečiui, politinės partijos skuba rinkėjus apipilti naujais pažadais apie šviesesnę ateitį. Tačiau, ar pamenate, ką Jums žadėjo keturis metus Lietuvą valdančios partijos prieš 2012 m. Seimo rinkimus? Politikai pripažįsta, jog toli gražu ne visus tikslus, kuriais prieš ketverius metus suviliojo rinkėjus, jiems pavyko įgyvendinti, o pasiteisinimams pasitelkia įvairiausias versijas.

Iki Seimo rinkimų likus mažiau negu pusmečiui, politinės partijos pradėjo tikrą pažadų pasiutpolkę, lenktyniaudamos, kurios žmones pradžiugintų didesniu vidutiniu atlyginimu, minimalia mėnesine alga (MMA) ar senatvės pensija. Tuo metu apžvalgininkai perspėja, jog žongliravimas skaičiukais tėra masalas rinkėjas, mat ne viskas priklauso nuo politikų sprendimų.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis pateikė 10 priežasčių, kodėl Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis mažiausias regione. „Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis mažiausias regione – per mažai tarptautinių įmonių, dažnai galinčių mokėti didesnius atlyginimus. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje nesiekia 40 proc.

Išeitines išmokas darbuotojams, kurie darbo neteks dėl darbdavio kaltės, ateityje mokės ir specialus fondas, ir darbdavys. Maksimali išmoka turintiems daugiau kaip 20 metų darbo stažą siektų 5 vidutinius darbo užmokesčius.

Mažėjantis nedarbas ir darbuotojų trūkumas kai kuriuose sektoriuose kartu su padidinta minimalia alga lemia vidutinio darbo užmokesčio augimą, teigia Lietuvos bankas (LB). O sparčiau nei tikėtasi mažėjančios energijos išteklių kainos paskatino LB beveik tris kartus sumažinti šių metų infliacijos prognozę. Naujausiomis LB prognozėmis, vidutinis darbo užmokestis šalyje šiemet ir kitais metais turėtų augti po 5,3 procento.

Nenuspėjama politinė padėtis gali apsunkinti investicijas į Lietuvą skatinančių teisės aktų priėmimą, sako asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

Statistikos departamentas pateikia, kad darbo užmokestis trečiąjį ketvirtį augo visose apskrityje. Daugiausia vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčiš išaugo Panevėžio (6,1 proc.), Šiaulių (4,6 proc.) ir Telšių (4,2 proc.) apskričių įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Kitose apskrityse darbo užmokestis ūgtelėjo nuo 2 iki 4 proc. Tačiau su tuo nesutinka gyventojai ir sako, kad jiems atlyginimai nedidėjo.

 „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis Paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį atlyginimų augimas įgavo pagreitį – privačiame sektoriuje jie buvo net 5,7 proc. didesni nei prieš metus. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo dvigubai – nuo 354 iki 714 eurų. Ar gali per antrąjį dešimtmetį atlyginimai dar kartą padvigubėti ir kas gali paskatinti šį procesą? Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip sunkiai pasiekiama svajonė.

Žinių radijas Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius pirmąjį 2014 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2013 metų laikotarpiu, padidėjo 3,7 procento ir pasiekė 2315,90 lito. Anot ekonomikos ekspertų, darbo užmokesčio augimas pamažu įsibėgėja ir palieka vis mažiau pagrindo tvirtinti, jog esą neįmanoma pajusti gyvenimo gerėjimo.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas Kęstutis Masiulis siūlo merų ir vicemerų algas susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu toje savivaldybėje. Parlamentaras įregistravo pataisą, kad savivaldybių vadovų algas nustatytų bei darbo užmokestį tvirtintų tos savivaldybės taryba, atsižvelgdama į vidutinį tos savivaldybės gyventojų mėnesinį darbo užmokestį.

 Indrė Genytė-Pikčienė, banko DNB vyresnioji analitikė Lietuvos BVP kitais metais augs 2,5 proc., Estijos ūkis augs 1 proc., o Latvijos – 4 proc. Kitąmet 2008-ųjų augimo piką pirmoji pasieks Lietuva, netrukus po jos – Estija, o Latvija – 2015 m. pabaigoje. Lietuva atitiks Mastrichto kriterijus dėl žemų ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normų ir santykinai nedidelės valdžios sektoriaus skolos. Todėl mūsų šalis 2015 m. galės tapti euro zonos nare.

Ar kada susimastėte kaip jūsų atlyginimas atrodo palyginus su kitų valstybių gyventojų darbo užmokesčiu? Jungtinių tautų Tarptautinė darbo organizacija pirmą kartą paskelbė vidutinių pasaulio atlyginimų ataskaitą, rašo BBC. Vis dėlto žemiau pateikiamame grafike galite išvysti tik apytikrius duomenis, nes tyrime dalyvavo vos 72 valstybės. Į sąrašą nepateko didžioji dalis pačių vargingiausių pasaulio šalių ir kai kurios pasiturinčios valstybės.

Vieni uždirba vos kelis šimtus, kiti – keliolika ar keliasdešimt tūkstančių per mėnesį, likusieji niekaip negali rasti net menkiausiai apmokamo darbo. Šiuo metu pilna įvairių darbo ieškančiųjų – vienų lūkesčiai didesni, kitų mažesni, o skirtingų lyčių asmenys savo darbą įvertina taip pat nevienodai. Atlyginimas iki 1500 Lt į rankas – tokia daugumos darbo ieškančiųjų svajonė šiuo metu, rodo darbo paieškos portalo CVbankas.lt darbuotojų pageidaujamų atlyginimų statistika.

Statistikos departamentui paskelbus, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje antrąjį metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, ūgtelėjo 1,2 procento ir sudarė 2055,5 lito, dar neprognozuoja visuotinio atlyginimų kilimo. „Šalies verslas labai sparčiai reagavo į ekonominės situacijos pokytį 2009 metais ir 2010 metų pradžioje. Dabar, tikėtina, kad didžioji atlyginimų mažinimo banga jau praeityje, tačiau kiek didesnio vidutinio uždarbio augimo dar teks palaukti.

Vidutinis darbo užmokestis Latvijoje per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius mažėjo trečią kartą paeiliui ir sumenko 12,1 metinių procentų. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sumažėjo iki 440 latų, nuo 500 latų tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Lyginant su trečiu praėjusių metų ketvirčiu darbo užmokestis sumenko 3,5 proc.