veterinarija

„Mes jūsų neaptarnausime, viskas“, – tokį Vilniuje esančios veterinarijos klinikos atsakymą gavo Justiniškių senūnijos seniūnaitė Žana Dubrovnik, atvežusi katiną apžiūrai. Veterinarijos klinikoje, kur dar tą pačią dieną darbuotojai tvirtino, kad gyvūnas sveikas, buvo atsisakyta pakartotinai apžiūrėti katę. Nepaisant to, klientei dar buvo iškviesta ir policija, kadangi ji atsisakė išeiti iš klinikos, kol katei nebus suteikta reikiama pagalba.

Katės yra smalsūs gyvūnai, dažnai tyrinėjantys savo aplinką uosdamos, laižydamos ir kartais net valgydamos įvairius daiktus. Deja, veterinarijos gydytojai įspėja, ši smalsumo savybė kartais gali sukelti rimtų sveikatos problemų, kai augintinis praryja svetimkūnį – dažniausiai mažą žaislą ar jo dalį.  Tokie atvejai yra gana dažni veterinarijos klinikose, kur veterinarai katėms atlika diagnostiką ir gydymą, kad būtų pašalinti gyvybei pavojingi svetimkūniai iš jų virškinamojo trakto.

Atnaujinus Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisykles, nuo šių metų liepos 3 dienos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) neberegistruoja į Lietuvą iš užsienio įvežtų gyvūnų. Tą nuo šiol atliks privatūs veterinarai ir ženklintojai. „Pasitikime privačiųjų veterinarijos gydytojų atsakingumu registruojant iš užsienio atkeliavusių augintinių duomenis, tačiau kontrolė žinoma išliks.

Į veterinarijos klinikas plūsta vasarines traumas patyrę šunys ir katės. Kasdien žmonės veterinarams atveža nukentėjusius keturkojus. Net ir šeimininkų vaišės vos nesibaigia nelaime – vienas šuo užspringo šašlyku, kitas vos nenugaišo nuo svogūno, kuris šunims tikras nuodas, o iš trečio teko traukti prarytą ledų pagaliuką. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Elzės jorkšyro terjeras Pepsi gauna tik šunų maisto, bet kartais nudžiauna ką nors ir nuo šeimininkų stalo.

Skandalas Alytaus rajone veikusioje bendrovėje „Riamona“ – inspektoriai aptiko ne tik baisiomis sąlygomis gaminamą mėsos produkciją, bet ir salmonelėmis užkrėstą paukštieną. Būtent ją įmonė tiekė vaikų darželiams ir senelių namams. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba skelbia, kad tokių įmonių, kurios gamina maistą, jį pardavinėja siaubingomis antisanitarinėmis sąlygomis, nemažėja. Kasmet apie 60 bendrovių sustabdo veiklą arba visai yra uždaromos dėl grubių pažeidimų.

Erkių sukeltos ligos, perkaitimas saulėje, įvairios traumos, vėmimas ar viduriavimas – problemos, su kuriomis ne retai augintiniai susiduria vasarą. Todėl šylant orams veterinarijos specialistai primena svarbiausius gyvūno priežiūros karštuoju sezono metu principus ir dalinasi patarimais, kurie padės šeimininkams atpažinti pirmuosius dažniausiai pasitaikančių negalavimų simptomus, laiku kreiptis į specialistus ir neišleisti daugybės pinigų.

Artėjant vasarai, aktyvių pramogų ir kelionių sezonui, svarbu pasirūpinti augintinio sveikata. Tam reikėtų apsilankyti veterinarijos klinikoje, tačiau neretai gyvūnai patiria stresą, keliaudami į nepažįstamą vietą, o šeimininkai jaudinasi, kaip augintinį paveiks kelionė, nauja aplinka, kitų gyvūnų draugija, nepažįstami kvapai, jau nekalbant apie atliekamus tyrimus.

Vilniuje, Lazdynuose, antradienį atidarytas didžiausias Lietuvoje gyvūnų gydymo ir sveikatinimo kompleksas. Čia pagalba visą parą bus teikiama ne tik tokiems naminiams gyvūnams kaip katės, bet ir tokiems egzotiniams kaip lemūrai ar net krevetės. Vis dėlto, daugiausia dėmesio šiame komplekse skiriama šunims – čia įrengtas jiems skirtas viešbutis, dienos centras, treniruočių erdvė, taip pat ir kitiems gyvūnams įrengtas reabilitacijos centras su baseinu, vandens takeliu, kirpykla.

Veterinarijos įmones valdanti bendrovė „Vet Ventures Europe“ prašo leidimo įsigyti 85 proc. Jakovo veterinarijos centro  Vilniuje akcijų, pranešė Konkurencijos taryba. Įsigijusi centrą „Vet Ventures Europe“ įgytų vienvaldę jo kontrolę, pranešė taryba. Jakovo veterinarijos centro, valdančio vieną kliniką Vilniuje, vienintelis akcininkas yra Jakovas Šengautas. Bendrovės „I asset management“ fondas „IAM Petcare Growth Fund“ valdo 62,9 proc.

Mokslininkai ieško būdų, kaip užkirsti kelią gyvulių ligoms ir apsaugoti nuo užsikrėtimų dideles bandas. Tad ūkiuose vis dažniau diegiamos modernios technologijos, kurios apie galimą ligą praneša, kai ją sunku pastebėti net veterinarijos gydytojui. Daukantų ūkyje Jonavos pašonėje – keli šimtai karvių. Kasdien atidžiai jas visas apžiūrėti būtų didžiulis iššūkis veterinarijos gydytojui.

Dėl Rusijos agresijos kasdien žūsta ne tik žmonės, bet ir mūsų keturkojai draugai – daugybė šunų ir kačių. Į Ukrainos veterinarijos klinikas nuolat patenka sužeisti gyvūnai. Daugelis jų – tiesiai iš fronto linijos. Rajonuose, kur aktyviai vyksta kovinės operacijos, klaidžioja šimtai alkanų kačių ir šunų, ištiktų šoko. Kai kurie jų meilę ir švelnumą randa drėgnuose apkasuose, kur gyvena kartu su ukrainiečių kariais.

Vis naujus rekordus mušantys Lietuvą užplūdę karščiai sukėlė daug bėdų ne tik žmonėms, o ir gyvūnams. Veterinarai vieną po kito gelbėja perkaitusius keturkojus ir griežtai rekomenduoja gyvūnų nevežti maudytis į ežerus, upes ar jūrą. Taip keturkojui šeimininkas ne padės, o tik pakenks. Eva su savo šunimi Pablo atvyko išsimaudyti prie jūros į auginiams skirtą pliažo ruožą prie Klaipėdos. Sako, jos keturkojis šeimos narys per tokius karščius tik kankinasi.

Veterinarijos tarnyba iš blogomis sąlygomis 48 kates laikiusios kretingiškės dalį gyvūnų perdavė prieglaudoms ir skyrė piniginę nuobaudą. Kaip BNS informavo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), Kretingos skyriaus inspektoriai, gavę pranešimą apie Kretingoje, įtariama, blogomis sąlygomis laikomas kates, atliko patikrinimą ir nustatė, jog gyvenamajame name laikomos 48 katės – 35 suaugusios ir 13 jauniklių.

Pasibaigus naminių gyvūnų ženklinimo terminui, Lietuvoje paženklinta ir užregistruoti 287 762 augintinių, antradienį pranešė Žemės ūkio ministerija. Pasak ministerijos, iki gegužės 1-osios paženklinta daugiau nei 94 tūkst. kačių, beveik 200 tūkst. šunų ir daugiau nei 400 šeškų. Registruota ir per 300 iš Ukrainos įvežtų gyvūnų.

Baigiantis terminui, per kurį buvo būtina paženklinti namines kates, šunis ar šeškus, veterinarijos klinikose ir kitose ženklinimą vykdančiose vietose kelis kartus išaugo besikreipiančiųjų skaičius. Naujausiais Žemės ūkio ministerijos balandžio duomenimis, iki balandžio 1-osios Lietuvoje buvo registruota 80 681 katė, 165 544 šunys bei 418 šeškų.

Į naujienų portalą JP kreipėsi skaitytoja Loreta (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kuri tikino, jog Panevėžio rajone esančios „Kristinos veterinarijos centro“ direktorė Kristina Mačernytė-Misevičienė, begydydama jų augintinį triušį, jį tiesiog nužudė. Atsiprašymo – nesulaukė „Triušiui reikėjo operuoti dantis, todėl lankėmės šioje veterinarijos klinikoje. Po operacijos, triušis išsidraskė siūles, tad vėl buvome nuvažiavę pas veterinarę.

Šunų, kačių ir šeškų privalomo ženklinimo išlaidos socialiai pažeidžiamiausiems žmonėms bus kompensuojamos. Visi gyvūnai turi būti paženklinti iki kitų metų gegužės, tačiau kai kuriems tokia finansinė našta yra per didelė. Vadinamasis gyvūnų sučipavimas padėtų spręsti prieglaudų problemą, kur bešeimininkiams gyvūnams paprasčiausiai trūksta vietos. Prieglaudose ženklinti gyvūnai negyventų ištisus mėnesius, o tik pabūtų, kol jų atvyktų pasiimti šeimininkai.

Jonavos veterinarijos klinikos vadovė sumokėjo valstybei beveik 29 tūkst. eurų žalą, atsiradusių dėl algų mokėjimo „vokeliuose“. Kaip trečiadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Jonavoje įsikūrusios veterinarijos paslaugas teikiančios įmonės direktorė pripažino išmokėjusi 35 tūkst. eurų darbo užmokesčio vokeliuose ir taip išvengusi privalomų mokesčių sumokėjimo. Moteris atlygino valstybei padarytą žalą ir buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Panevėžyje prieš ilgąjį savaitgalį moters pasivaikščiojimas su jagdterjero ir taksų veislės maišytu šuniuku virto skaudžia nelaime – prie jų pribėgęs palaidas stafordšyras iš šeimininkės rankų išplėšė mažąjį augintinį ir jį sudraskė. Laimei, mažylį iš nasrų atskubėjo traukti nepažįstamas vyriškis, kuris tuo metu rizikavęs savo gyvybe, šiandien kritikos negaili pareigūnams ir gyvūnų globos draugijoms.

Vis labiau šylantys ir daugumą džiuginantys vasaros orai gali sukelti rūpesčių augintiniams. Karštą vasaros dieną storas kailis ne tik kelia nepatogumų, bet gali tapti ir rimtesnių sveikatos sutrikimų priežastimis, rašoma pranešime spaudai. Specialistai pataria, kaip vasarą tinkamai pasirūpinti savo augintiniais, kad jie liktų sveiki ir gyvybingi.  Šunų priežiūros pagrindas – apsauga nuo karščio  Vasarą šunis rekomenduojama vedžioti ryte iki 8 valandos arba vakare po 17 valandos.

Savaitgalį nustačius greitai plintantį paukščių gripą keliuose mažuose ūkiuose Vilniaus rajone, Maisto ir veterinarijos tarnybos paskirtasis vadovas sako, kad dėl to gali sustoti didžiųjų šalies paukštynų eksportas į trečiąsias šalis.  Anot Manto Staškevičiaus, jei šalia vietovės, kur nustatytas protrūkis, yra komercinis ūkis ar dideli paukštynai, jiems taikomi apribojimai. „Tai reiškia, tos didžiulės įmonės nebegalės eksportuoti į trečiąsias šalis.

Dauguma žmonių dar prisimena laikus, buvusius ne taip ir seniai - kuomet Lietuvos miestuose galima buvo sutikti benamių, kartais ir agresyvių, galimai pasiutlige užsikrėtusių šunų, o į kaimo (ir net priemiesčių) vietoves atklysdavo tikrai pasiutusios lapės. Vaikams būdavo sakoma – neliesk nepažįstamų šunų – ne tiek dėl agresijos faktoriaus, kiek dėl baimės užsikrėsti pasiutlige.

Po atrastų nelegalių gyvūnų veisyklų premjeras Saulius Skvernelis pradėjo kalbėti apie privalomą gyvūnų ženklinimą. Šiuo metu jį gali atlikti tik veterinarijos gydytojai, tačiau tokia paslauga kainuoja ir atliekama ne visiems gyvūnams. Daugelyje Lietuvos veterinarijos klinikų paženklinti augintinį kainuoja apie 20–30 eurų.  Kokia ženklinimo kaina? Kelios veterinarijos klinikos kainą dalija į kelias dalis – mokesčius už mikroschemą ir už gyvūno registravimą.

Veterinarijos gydytojai Kaune gelbėjo iš penkto aukšto išmestą mažą kačiuką. Jauno gyvūnėlio krytis baigėsi palyginti sėkmingai – jis atsipirko lūžiais. Ir nors liaudyje sakoma, katės apdovanotos devyniais gyvenimais, esą krisdamos iš didelio aukščio jos moka nusileisti sėkmingai, medikai sako, kad tai ne visada tiesa. Kačių sugebėjimus šokinėti iš didelio aukščio ilgus metus netgi tiria mokslininkai. Veterinarijos gydytojo Paulius Morkūno rankose tik keturių mėnesių kačiukas.

Neeilinė istorija: pasiklydęs šuo rado nepaprastą būdą surasti savo šeimininką, o istorija – suspaudė širdis tūkstančiams internautų. „Facebook“ socialiniame tinkle pasidalintas vaizdo įrašas prie kurio prierašas: „Koks sumanus šuo.“ O istorija – paprasta. Tailande pasiklydo 4 mėnesiu šuo, kuris nežinojo, kaip grįžti į namus. Tačiau jis nepasidavė, prisiminė veterinarijos kliniką, kurioje neseniai lankėsi ir sumanė ten palaukti savo šeimininkų.

Jaudinanti ir neįtikėtina istorija pakaunėje. Dingęs šuo pas šeimininkę grįžo po metų. Keturkojo savininkė sako dingus augintiniui ilgai jo ieškojo naršė prieglaudų puslapius, skambinėjo, klausinėjo kaimynų, ir jau buvo praradusi viltį. Tačiau po metų išvydo panašaus šuns nuotraukas, kad tai saviškis atpažino iš dėmelių ant letenų, o šunelis savo šeimininkę atpažino iškart. Jaudinantį šuns Pulgio ir šeimininkės Ilonos susitikimą fiksuoja prieglaudos „Penkta koja“ darbuotojai.

Ar pastebėjote, kad jūsų augintinės elgsena pasikeitė, pradėjo „globoti“ savo žaisliukus, namuose ėmė ieškoti vietos, kur galėtų saugiai pasislėpti ir „įrengti guolį“ savo įvaikiams? Labai didelė tikimybė, kad jūsų gyvūnui pasireiškė pseudonėštumas.  Apie tariamą nėštumą pasakoja veterinarijos gydytoja Milda Marčiulionytė.

Norint užtikrinti, kad jūsų augintinio pėdutės būtų sveikos, tam reikia skirti laiko ir priežiūros. Šunų pėdučių pagalvėlės padengtos tvirčiausia odos dalimi, jos amortizuoja sąnarius gyvūnui stovint, vaikštant ir bėgiojant. Dėl savo funkcijos, pėdutės dažnai sužalojamos, kadangi joms tenka didžiausias krūvis. “Į savo rutiną turėtumėte įtraukti reguliarią augintinio letenų priežiūrą.

Ar yra tekę pajusti nemalonų augintinio burnos kvapą? Halitozės, arba kitaip, nemalonaus kvapo iš nasrų, priežastys gali būti įvairios ir verčiančios labai rimtai susirūpinti savo augintinio sveikata.  Neretai šeimininkai į augintinio blogą burnos kvapą nelinkę reaguoti rimtai, galvodami, kad tai normalus reiškinys.

Banguotoji papūgėlė yra viena iš dažniausiai namuose auginamų papūgų. Nors jų rūšių yra ne mažiau kaip 120, jų priežiūra gali būti nesudėtinga ir beveik visais atvejais vienoda. Tai labai socialūs paukščiai, laukinėje gamtoje gyvenantys dideliais pulkais, todėl nerekomenduojama juos laikyti po vieną.

Jūrų kiaulytė – tai labai populiarus naminis augintinis. Šie graužikai yra taikūs, draugiški, gerai sutaria su vaikais. Jūrų kiaulytes galima išmokyti ateiti pas šeimininką ar grįžti į narvelį, atlikti reikalus tik tam skirtoje vietoje.  „Jūrų kiaulytės – puikus kompanionas tinginiavimui. Jos lėtos, dažnai snaudžia, retai būna agresyvios ir net dažnai girdima, kad šie graužikai nė nemoka įkąsti.

Tikriausiai nėra šuns šeimininko, nesusidūrusiu su staiga prasidėjusiu augintinio viduriavimu, o DR Leo veterinarijos klinikos gydytojos Urtės Barboros Liutkevičiūtės teigimu, klinikoje su tuo susiduriama kasdien, nepriklausomai nuo sezono ar oro.

Kaip ir kiti augintiniai, triušiai serga specifinėmis, tik jiems būdingomis ligomis. Anksti jas pastebėjus ir suteikus pagalbą galima išvengti rimtų bėdų bei padėti mylimam gyvūnui kuo greičiau pasveikti.  Šiame straipsnyje rasite pagrindinius ligų profilaktikos būdus, o taip pat kelis dažniausiai pasitaikančius susirgimų aprašymus. Vis dėlto vertėtų nepamiršti, kad kvalifikuoto gydytojo akis gali pastebėti tuos simptomus, kurie prasprūsta triušių šeimininkams.

O dabar apie naujovę, kurios Lietuvoje iki šiol nebuvo. Ir ji Kaune. Čia veikia pirmoji greitoji veterinarinė pagalba. Gydytojai skuba pas kelyje sužeistus ar namuose sunegalavusius gyvūnus. Pasak specialistų, iškvietimų daugėja kasdien. Kauno gatvėmis zuja kiek neįprasta mūsų akiai greitosios pagalbos mašina. Beje, ji vienintelė šalyje, ir jos gydytojai skuba ne pas žmones, o pas gyvūnus. Tai greitoji veterinarinė pagalba. Specialistai sako pasirengę padėti bet kokiam augintiniui.

Kačių apatinių šlapimo takų ligos – su jomis per gyvenimą susiduria dažnas namuose auginamas katinas, o kai kuriems šios ligos kartojasi reguliariai. Šeimininkai, kurie jau yra susidūrę su apsunkintu katės šlapinimusi lengvai atpažįsta pirmuosius simptomus ir kreipiasi į veterinarijos gydytojus laiku, tačiau nesusidūrusiems tai gali būti visai nauja, tad neretai vizitas pas veterinarą būna uždelstas.

Nusprendėte į savo namus priimti naują augintinį? Norėtumėte, kad naujasis gyvūnas nereikalautų ilgų pasivaikščiojimu žvarbiu oru ir jus džiugintų namuose? O galbūt neturite daug vietos bute ir renkatės gyvūną, kuriam nereiktų daug įrangos ir vietos?  Jeigu įvertinote savo galimybes ir nusprendėte, kad namuose trūksta triušio, šis straipsnis būtent jums!  Dr.

Šiurpios naujienos iš gyvūnijos pasaulio. Į Kauno specialistų rankas pateko peršautas paukštis. Jį kiaurai perskrodė niekdario iš lanko paleista strėlė. Gyvūnų globėjai šokiruoti – retos rūšies, kaip manoma, vištvanagis su kūne tebestyrančia strėle aptiktas Kazlų rūdos miškuose. Siaubingai sužaloto plėšraus paukščio vaizdas pribloškė net ir visko mačiusius gyvūnų globėjus – sparnuotis rastas kiaurai pervertas aštria strėle.

Karaliaučiaus srityje dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkio bus sunaikinta 42,8 tūkst. kiaulių, pranešė Rusijos veterinarijos tarnybos („Rosselchoznadzor“) padalinys Karaliaučiuje. AKM protrūkis užfiksuotas kiaulių auginimo fermoje netoli pasienio su Lietuva – Gumbinės (Gusevo) rajone Karaliaučiaus srities pietryčiuose.

Paulius Morkūnas (33) – bene žymiausias Lietuvos veterinaras su „TV pagalba“ komanda gelbėjantis gyvūnų gyvybes. Į „TV pagalbą“ žmonės dažniausiai kreipiasi, kai jie papuola į beviltišką situaciją ir atrodo, kad jų numylėtas gyvūnas gali mirti, tačiau jie žino, kad reikiama pagalba – čia. Paulius juokiasi, kad net nežino, kada atsirado jo meilė gyvūnams, nes ji buvo visada, kiek tik jis pats gali save prisiminti. „Buvau toks gamtos žmogus. Vos skruzdėlė ar kažkas – vis į namus tempdavau.

Buvusio Seimo nario Kęstučio Skamarako žemėse rastas siaubingus skausmus dėl peraugusių kanopų kenčiantis ponis. Po žirgų gerove besirūpinančių specialistų vizito vyras suskubo tvarkytis. Jis sako, kad numylėtinę kumelę apleido dėl jį patį užklupusios ligos. Siaubingai atrodančias ponio kanopas išvydę žirgų globos asociacijos atstovės sako patyrusios šoką. Kanopos gal dvidešimties centimetrų ilgio, užsirietusios ir suskilinėjusios, o vargšas gyvūnas vos juda.

Pastaraisiais metais vis daugiau gyvūnų kenčia nuo įvairių alergijų ir jų sukeltų simptomų – dažniausiai odos uždegimo (dermatito), egzemos, bėrimų, nuplikimų, stipraus niežulio, savęs žalojimo (laižymo, kasymo) padarinių, iššutimų, žaizdų. Daugeliui šeimininkų alergija kelia asociacijas tik su netinkamu pašaru ir maistine alergija, tačiau iš tiesų yra ir daugiau veiksnių, kurie gali lemti alergijos atsiradimą.

Sveikatos paieškos ir būdai jai pasiekti žmones domino jau nuo amžių glūdumų. Tobulėjant technologijoms ir moksliniams tyrimams, XX a. eigoje pastebėta nenuginčijama mitybos įtaka fizinei ir psichologinei organizmo gerovei. Gerėjančios mokslinės priemonės neaplenkė ir veterinarinės medicinos disciplinos, kurioje dėmesys mitybos svarbai leido susikurti specializuotoms naminių augintinių dietologijos/mitybos mokykloms.

Šių laikų augintinių maisto industrija gali pasiūlyti kaip niekad platų asortimentą, kuris apima įvairiausios sudėties, formos, paskirties ir kilmės pašarus. Kiekvienas gamintojas turi išskirtinės linijos maistą augintiniams, deklaruodamas savo gaminį kaip pilnavertį, praturtintą visais reikalingais vitaminais, mikroelementais, aukščiausios kilmės baltymais bei riebalais.

Jei planuojate į namus įsileisti naują gyventoją – katę ar katiną, net neabejojame, kad klausimų, kaip tinkamai prižiūrėti augintinį, kylą daugybė. Veterinarijos klinikos DR Leo gydytoja Urtė Barbora Liutkevičiūtė pasakoja, ką privalo žinoti visi „švieži“ šeimininkai, besirūpinantys šiuo augintiniu.

Vyresnė katė nebevalgo sauso pašaro? Šuniukas vengia kietesnių skanėstų? Tikriausiai manote, kad gyvūnas tapo išrankus, tačiau problema gali būti kur kas rimtesnė. Visi šie įvardinti požymiai dažnai signalizuoja apie gyvūnų dantų problemas. Per ilgus nagus ar pleiskanojančią odą pastebėti lengva, tačiau dantų problemos reikalauja atidumo. Dažniausiai pirmieji dantų akmenys atsiranda sunkiau pastebimose vietose – ant krūminių dantų.

Darosi šalta vesti augintinį į lauką? Sau traukiate iš spintos kepures, šalikus bei pirštines, o ar jūsų keturkojis paruoštas žiemiškai aplinkai? Dailus paltukas ar apsiaustėlis – tikrai ne tai, apie ką pirmiausia reikėtų galvoti. Kaip pasirūpinti savo augintiniu žiemos laikotarpiu, konsultuoja veterinarijos klinikos Dr.Leo gydytojas Žygimantas Besakirskas. 1. Drėkinkite namų orą Dažnai pamirštame, kad žiemą oras pasikeičia ne tik lauke, bet ir namuose.

Nors kačių ir šunų šeimininkai darosi vis sąmoningesni, daugiau domisi augintinių priežiūra bei mityba, iki šiol dažnas nustemba išgirdęs perspėjimą: tik nieko neduokite augintiniui nuo stalo! Pasirodo, kad net nekaltai atrodantys maisto produktai gali būti tikras pavojus augintinio sveikatai. „Net ir vienas netinkamas maisto kąsnelis nuo stalo augintiniui gali baigtis sunkiu negalavimu“, – teigia veterinarijos klinikos Dr.

Neeilinė vos dviejų mėnesių lapiuko gelbėjimo operacija. Šalčininkų rajone greičiausiai partrenktą ir daugybinius lūžius patyrusį mažą lapiną iš mirties nagų traukia ne tik Lietuvos, bet ir užsienio veterinarai. Iš pradžių džiaugęsi išgelbėta gyvybe, dabar gyvūnų gelbėtojai gūžčioja pečiais – o kur dėti išgelbėtą dar mažą trikojį lapiną? Mat atgal į gamtą jis grįžti nebegalės, o jokių specialių įstaigų neįgaliems laukiniams gyvūnams Lietuvoje – nėra.

Net 60 proc. Lietuvos gyventojų laiko naminius gyvūnus, iš kurių 58 proc. katės ir 56 proc. šunys – tai atskleidė šių metų vasarį „KIKA Group“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Nors skaičiai dideli, šeimininkai vis dar nemoka tinkamai rūpintis savo augintiniais ir iš didelės meilės juos sargdina netinkamai parinktu maistu bei nepaisydami neįprasto jų elgesio.