vėjo energija

Įgyvendinusi numatytus projektus, Lietuva iki 2030 metų iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) galėtų pasigaminti visą būtiną elektrą bei tapti jos eksportuotoja, sako JAV Nacionalinės atsinaujinančios energetikos laboratorijos (NREL) analitikas Jesse'is Cruce'as (Džesis Kriusas) „Mūsų pirminiai rezultatai rodo, kad pasiekusi dabartinius 2030-iesiems numatytais atsinaujinančios energetikos plėtros tikslus, Lietuva  iki 2030-ųjų gali pasiekti savo 100 proc.

Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ planuoja Kretingos arba Akmenės rajonuose statyti metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą – į šią gamyklą bus investuota apie 400 mln. eurų. Nors tiksli vieta dar nėra pasirinkta, Kretingos rajono Darbėnų, bei kitų apylinkių gyventojai yra sunerimę dėl galimų neigiamų statybų pasekmių. Jų teigimu, statoma gamykla galėtų teršti ne tik orą, bet ir vandens telkinius.

Lietuvoje vis daugiau energijos sukuriama vėjo jėgainių pagalba – vien 2022 metais vėjo jėgainių galia padidėjo trečdaliu. Vis dėlto, pastaruosius du metus tenka girdėti ir apie galimus pavojus – per šį laikotarpį buvo net trys avarijos. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) prezidento Lino Sabaliausko teigimu, avarijos nutinka retai, be to, dažniau jas nulemia žmogiškos klaidos.   Pastaraisiais metais vėjo jėgainės auga lyg ant mielių.

Pučiant stipriam vėjui šią savaitę tris kartus buvo fiksuoti valandiniai vėjo elektros gamybos Lietuvoje rekordai, penktadienį pranešė „Litgrid“.  Preliminariais duomenimis, antradienį 19–21 val. vėjo jėgainių valandinė gamyba siekė 859 megavatvalandes (MWh), trečiadienį 16–17 val. – 918 MWh, o ketvirtadienį tuo pačiu metu – 959 MWh.  Pasak „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovo Donato Matelionio, vėjo jėgainių gamyba didėja augant jų galiai.

Baltijos šalyse sumažėjus vėjo energijos gamybai didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę augo 14 proc. iki 127,48 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje ji didėjo 13 proc. iki 122,82 euro. Tuo metu „Nord Pool“ vidutinė kaina praėjusią savaitę nukrito 66 proc. ir siekė 17,37 euro, skelbia  energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot įmonės Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, elektros kainų augimą Baltijos šalyse lėmė 42 proc.

Lietuvos paskelbto pirmojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso dviejų dalyvių kvalifikacija atitiko reikalavimus ir jie galės dalyvauti kitame aukciono etape, pranešė jo organizatorė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  „Buvo nustatyta, kad abu konkurso dalyviai atitinka konkurso dalyviams keliamus reikalavimus, ir pasiūlyta VERT patvirtinti konkurso dalyvių sąrašą“, – teigiama reguliuotojo pranešime.

Atsinaujinančių išteklių energijos (AEI) bendrijos, piliečių energetikos bendrijos, įmonės ir ūkininkai gali teikti paraiškas vėjo elektrinių įrengimui. Iš viso tam numatyta 18 mln. eurų. Finansavimą galima gauti iki 3megavatų (MW) įrengtosios galios įrengimo išlaidų daliai padengti, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA) ir Energetikos ministerija.

Lietuvos paskelbtam pirmajam 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui sulaukus dviejų dalyvių paraiškų, energetikos ministras Dainius Kreivys tai vadina „absoliučia sėkme“.  „Galvoju, kad sėkmė. Absoliuti sėkmė.

Viena didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių „Žemaitijos pienas“ iš vokiečių gamintojo „Enercon“ už 10 mln. eurų (be PVM) įsigys dviejų vėjo jėgainių įrangą. Įmonės pasirašė tai numatančią sutartį.

Lietuvai ketinant netrukus skelbti 700 MW galios jūrinio vėjo elektrinių parko vystymo be valstybės paramos konkursą, Energetikos ministerija parengė Vyriausybės nutarimų projektus dėl vietos Baltijos jūroje, kur būtų plėtojamas toks parkas, taip pat dėl reikalavimų konkurso dalyviams.   Vyriausybei priėmus nutarimus, kovo 30 dieną Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turėtų skelbti parko vystytojo konkursą, panešė ministerija.

Lenkijos energetikos gigantas „Orlen“ investuos į vėjo jėgainių parką „Baltic Power Farm“ Baltijos jūroje, už 23 kilometrų kranto, Lenkijos teritoriniuose vandenyse, skelbia „Evertiq“ portalas. Vėjo jėgainių parką sudarys 76 15 megavatų galios turbinos, jo bendra galia sieks iki 1,2 gigavato. „Baltic Power Farm“ numatyta pastatyti iki 2026 metų pabaigos, jis „žaliąja“ elektra aprūpintų daugiau kaip 1,5 mln. namų ūkių.

Baltijos šalys sutarė spartinti laipsnišką rusiškos energijos atsisakymą bei vystyti vėjo energijos pajėgumus Baltijos jūroje – per ateinančius aštuonerius metus juos sutarta padidinti beveik septynis kartus – nuo 2,8 iki bent 19,6 gigavato (GW). Tai numatančią deklaraciją antradienį Kopenhagoje vykusiame Baltijos jūros energetinio saugumo viršūnių susitikime pasirašė energetikos ministrai, pranešė Energetikos ministerija.

Latvijos valstybinės energetikos monopolininkės „Latvenergo“ ir valstybių miškų valdytojos „Latvijas valsts meži“ bendros įmonės „Latvijas veja parks“ investicijos į vėjo jėgainių parkų kūrimą bus vienos didžiausių Latvijos istorijoje ir sieks 1 mlrd. eurų, pirmadienį bendros įmonės steigimo renginyje sakė vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis. Pasak jo, Latvijos siekiai mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos buvo rimtai svarstomi dar iki karo Ukrainoje pradžios.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ pietvakarių Lenkijoje pradeda 50 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parko statybas, į kurias numatoma investuoti 70 mln. eurų.

Palangos savivaldybė ir Vyriausybė susitarė, kad būsimas vėjo jėgainių parkas Baltijos jūroje būtų statomas ne už devynių, o bent 30 kilometrų nuo kranto, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.  „2020 metais, kai buvo planuojamas parkas, atstumas nuo kranto buvo numatytas devyni kilometrai, šiandien atstumas yra 30 kilometrų.

Lietuvai siekiant didinti atsinaujinančių energetikos išteklių dalį elektros gamyboje, Lietuvoje inicijuojama nauja „žaliosios“ energetikos skatinimo schema. Tikimasi jau kitais metais pradėti rengti techniškai neutralius jos rėmimo aukcionus, kur konkuruotų vėjo, saulės, biomasės energetikos plėtotojai, o vietoj supirkimo tarifo jiems būtų skiriama premija arba priedas prie rinkos kainos.

Elektros energijos gamyba iš vėjo dar palyginti neseniai buvo vadinama nišine technologija. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį vėjo energetika tapo reikšmingu pramonės sektoriumi, aprūpinančiu Europą švaria elektros energija už konkurencingą kainą. Asociacijos „Wind Europe“ duomenimis, net 11 iš 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių, tarp kurių – ir Lietuva, vėjo elektrinės pagamina daugiau kaip dešimtadalį joms reikalingos elektros energijos.

Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa bei Astravo atominės elektrinės (AE) saugumas bus vieni svarbiausių naujojo energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno darbų. Tačiau jis tikina, kad šie klausimai tarpusavyje nebus susieti - derėdamasi dėl atsijungimo nuo BRELL elektros žiedo, Lietuva nešvelnins savo pozicijos dėl Astravo AE. „Baltijos šalių tikslas - atsiskirti nuo šitos sistemos.

Saudo Arabija bus pasiruošusi atsisakyti naftos 2040-aisiais, pareiškė karalystės Naftos ir gamtos resursų ministras Ali al Naimi, rašoma „The Financial Times“. A. Al Naimi mano, kad ateityje šalis taps globaliu žaidėju saulės ir vėjo energijos rinkose. Todėl yra numatoma, kad vėliau šalis taps ne gamtos resursų, o elektros energijos eksportuotoja. Jis pažymėjo, kad daugiau nei milijardas planetos žmonių gyvena be elektros, todėl didžiulis iškastinio kuro poreikis išliks.

 116 vėjo jėgainių, 559 tūkst. pagaminamos MWh elektros energijos ir 6 proc. kasmet visos šalies suvartojamos elektros energijos – vos per dešimtmetį Lietuvos vėjo energetika tapo svarbia šalies energetikos sistemos dalimi. Tačiau pastaruosius kelerius metus ypač sparčiai augęs sektorius pernai pasiekė 500 MW suminės galios kvotos „lubas“. Aukcionuose išdalyti visi sausumos vėjo jėgainių statybos leidimai, kuriuos buvo numatyta išduoti iki 2020 metų.

Izraelyje sukurti vėjo energiją naudojantys savaeigiai robotai, kuriuos tyrimų tikslais ketinama paleisti klajoti po pasaulio dykumas. Dizainerio Shlomi Miro suprojektuoti robotai yra pigūs ir paprasti, praneša „Wired“. Spartus pasaulio sausumos plotų dykumėjimas yra rimta problema, su kuria susiduria daugelis pasaulio valstybių. Mokslininkai mano, kad dykumų plėtimasis ir naujų formavimasis vyksta dėl blogos žemės ūkio veiklos, plėtojamos kalnakasybos, besikeičiančio klimato ir kitų veiksnių.

Vėjo energetika – perspektyvi ir per mažai išplėtota elektros energijos gamybos sritis Lietuvoje. Jeigu bus efektyviai išnaudojama, ji patenkins beveik 50 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio ir reikšmingai prisidės prie energetinės nepriklausomybės užtikrinimo, sako atsinaujinančios energetikos ekspertai. „Vėjo energetika – viena sparčiausiai pasaulyje besivystančių atsinaujinančios energijos šakų. Jau dabar Lietuvoje stovi daugiau nei 100 vėjo jėgainių, sėkmingai gaminančių energiją.

Regis, nešiojamųjų elekroninių įrenginių baterijų kroviklis, kurį būtų galima naudoti ten, kur nėra stacionarių elektros tinklų, nėra sudėtinga techninė problema, ypač JAV kariuomenei. Tačiau, pasirodo, iki šiol lauko sąlygomis amerikiečių kariai tam buvo priversti naudoti lagamino dydžio kroviklį, kurį reikėjo vežiotis transporto priemonėmis. Vis dėlto dabar JAV kariuomenę pasiekė naujos kartos universalaus kroviklio modelis, kur kas lengvesnis ir kompaktiškesnis, pranešė „Popsci.

Iš pirmo žvilgsnio – visai toks pat dangoraižis kaip ir visi kiti, tik su keistu peruku. Tačiau ekspertai aiškina, kad toks, rodos, trenktas ir „plaukuotas" švediškas dizainas gali būti aukštų pastatų ateitis. Keistieji „plaukai“ – ploni plaušeliai, į kuriuos pučiant vėjui, oro srauto energija konvertuojama į, pavyzdžiui, elektros energiją.

Kompanija „SheerWind Inc.“, įsikūrusi JAV, Minesotoje, paskelbė pranešimą, kad jos sukurta vėjo jėgainė gali gaminti net šešis kartus daugiau energijos nei įprastinės vėjo turbinos. Pagrindinė naujovė – piltuvo formos angos, pagreitinančios oro srautą ir nukreipiančios jį į turbiną. Vėjas, einantis per vis siaurėjantį kanalą, greitėja, ir pasiekia ant žemės stovinčią turbiną su generatoriumi.

Nyderlandų Delfto universiteto tyrėjai kartu su architektų firma „Mecanoo“ mėgina sukurti naujovišką būdą elektrai generuoti iš vėjo energijos. Jų darbo rezultatas – elektrostatinis vėjo energijos konverteris (Electrostatic WInd-energy CONvertor, EWICON), vėjo jėgainė, neturinti judančių dalių. Kūrėjų teigimu, jos privalumai gana akivaizdūs – ji nesukelia jokio triukšmo ir vibracijų, nemeta šešėlio ir nepavojinga paukščiams, tai yra sprendžia pagrindines tradicinių vėjo turbinų problemas.

Harvardo universiteto (JAV) mokslininkai atliko tyrimą, kurio rezultatai rodo, kad didelių vėjo jėgainių parkų galios potencialas gali būti pervertintas bei jos didinimas gali turėti įtakos klimato kaitai.

Pernai metais Kinija iš vėjo energijos gavo 2 procentais daugiau energijos nei iš branduolinių jėgainių. Šalies atsinaujinančios energijos pramonės asociacija teigia, kad vėjo jėgainių galia kasmet auga apie 80 procentų – 2015-aisiais Kinijoje tikimasi iš vėjo jėgainių į tinklus tiekti 100 000 megavatų elektros energijos. Branduolinės energijos vartojimas šalyje taip pat didėja – maždaug dešimtadaliu kasmet.

Šiandien Nord Pool Spot elektros biržoje pardedama prekiauti Lietuvos vėjo jėgainėse pagaminta elektra. Tokia galimybė atsirado vakar įgaliojus „Lietuvos energiją“ supirkti elektrą gaminamą didžiosiose vėjo jėgainėse. Ši funkcija „Lietuvos energijai“ pavesta laikinai - tai yra tarpinis susitarimas dėl vėjo energiją superkančios bendrovės paskyrimo, kuris buvo suderintas su VKEKK, vėjo energijos gamintojais, AB „Litgrid“ ir rinkos operatorium.

Veiklą pradeda Lietuvos verslininkus ir mokslininkus vienijantis Vėjo ir saulės transporto aljansas. Jo tikslas – įgyvendinti atsinaujinančia vėjo energija varomo viešojo miesto transporto idėją. Inovacijų bendrovės „Vėjo projektai“ vadovai ir Klaipėdos bei Kauno technologijos universitetų mokslininkai pasirašė atsinaujinančia energija varomo transporto plėtros deklaraciją.

Korporacija „Toshiba Corp“ kartu su „Toshiba Lighting and Technology Corp“ paskelbė sukūrusios didelės talpos akumuliatorius, skirtus namų ūkiams. Sistema, pavadinta „eneGoon“, bus pradėta pardavinėti jau 2012 metų lapkričio mėnesį. Įmonės planuoja parduoti maždaug 12.000 vienetų tokių sistemų per metus. Pagrindinė jos dalis – ličio jonų įkraunama baterija, turinti 6,6 kilovatvalandžių (kWh) talpą, o tai gana daug namuose naudojamai stacionariai energijos sistemai.

Šiandien vėjas yra brandžiausia technologija Lietuvoje iš visų alternatyvių energijos šaltinių, „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „vizioNOMIKA“ teigė „4 Energia“ vadovas Tadas Navickas. Jo įsitikinimu, Lietuvoje esantis vėjo potencialas praktiškai neatsilieka nuo kitų Europos valstybių. „Lietuvoje vėjo yra – gerose šalies vietose vėjo potencialas yra toks, kaip ir kitose Europos valstybėse“, - pasakojo T. Navickas.

Prancūzijos įmonė „Eole water“ paskelbė pradedanti gaminti vėjo turbinas, kurios galės gaminti ne tik elektrą, bet ir kondensuoti ore esantį vandenį. Turbinos veikia, suderindamos dvi technologijas: tradicinę elektros energijos generavimo, naudojant vėjo varomąją jėgą,  bei šiluminių kompresorių, kuomet oras yra įtraukiamas, atšaldomas ir suspaudžiamas, todėl drėgmė kondensuojasi, vursdama vandeniu, lygiai taip pat, kaip ir buitiniuose oro sausintuvuose, tik gerokai didesniu mastu.

„Lietuvai reikia šio projekto. Gerai, kad juda į priekį“, – paklaustas, kaip vertina penktadienį parafuotą Koncesijos sutartį dėl naujos Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos, portalui Balsas.lt sakė buvęs „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Anzelmas Bačauskas. Jo teigimu, nerimą skatina verslininkai, kuriems naudinga, kad elektros energijos gamybai būtų naudojama kuo daugiau iškastinio kuro.

Panevėžio miesto savivaldybės užsakymu UAB „Eismo valdymo sistemos“ Panevėžyje įrengė bene moderniausią šalyje pėsčiųjų perėją. Jai apšviesti pasitelkta vėjo energija. „Ši anksčiau viena avaringiausių mieste Nemuno gatvės perėja jau buvo moderniai apšviečiama – tam panaudoti šviesos diodai (LED) ir saulės energija maitinamos baterijos. Vis dėlto Lietuvoje, ypač rudenį, būna nemažai apsiniaukusių dienų, tad saulės energijos nepakako.

Mokslininkai kuria skraidančias ir plūduriuojančias turbinas, galinčias elektrą gaminti iš aukštuminių vėjų. Skaičiuojama, kad oro srautuose esanti energija yra 100 kartų didesnė nei per metus suvartojama visame pasaulyje, rašo „Daily Mail“ Atmosferos mokslininkė Cristina Archer iš Kalifornijos valstijos universiteto tvirtina, kad „nebeliko abejonių“, kad elektros gamybai bus panaudoti aukštuminiai vėjai.

Australijos bendrovė „Katru Eco-Energy" pagamino naujo tipo vėjo generatorių, skirtą naudoti ant miestų  pastatų stogų: jam tinka bet kokios krypties vėjas. Skirtingai nuo įprastinių vėjo generatorių, naujasis IMPLUX gali naudoti bet kokia kryptimi pučiančių vėjų energiją, jo nereikia specialiai nukreipti ar persukti, praneša „Physorg.

JAV korporacija „Atlantic Wind Connection“ kartu su elektros perdavimo kompanija „Trans-Elect“ pradėjo projektuoti didžiulį jūrinių vėjo jėgainių parką, kuris turėtų atsirasti rytinėje JAV pakrantės zonoje. Jūros vėjo generatoriai, nežiūrint sudėtingesnio įrengimo ir aptarnavimo, yra gerokai pranašesni nei sausumos, nes jūroje pučia pastovesni ir stipresni vėjai, jie neužima vertingų žemės plotų ir nesukelia nepatogumų gyventojams.

Liepos 15-ąją Biržų rajone, Pagavėnių kaime ūkininko Kęstučio Armono sodyboje oficialiai paleista dvisparnė 250 kW galios vėjo elektrinė. Tai pirmoji tokio tipo vėjo elektrinė Europoje, šiuo metu jos statomos ir Jungtinėje Karalystėje bei Italijoje. Per ateinančius trejus metus Lietuvoje planuojama įrengti apie 30 šio tipo vėjo elektrinių ūkininkams ir smulkioms įmonėms kaimo vietovėse. Bendra investicijų suma sieks virš 50 mln. litų.

Šiandien Vyriausybės posėdyje planuojama tvirtinti Vyriausybės išvadą dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos (AIE) įstatymo projekto, parengto dar šį pavasarį. Neigiama išvada sustabdytų žaliosios energetikos plėtrą šalyje ir šiemet suplanuotas apie 500 mln. Lt investicijas, teigia Lietuvos vėjo elektrinių asociacija. AIE įstatymas buvo pradėtas rengti dar praėjusių metų pradžioje.

Kompanijos „Joby Energy“ teigimu, aukštesnių atmosferos sluoksnių vėjo energija yra milžiniška – net 870 teravatų, ir jos vienos potencialas gerokai viršija visą dabartinį žmonių energijos poreikį, kuris šiuo metu yra 17 teravatų (tai 17000 gigavatų, arba maždaug 13 tūkstančių tokių elektrinių, kaip uždaryta Ignalinos). Mintis panaudoti troposferos vėjus elektrai gaminti yra nenauja, tačiau tik dabar atsiranda technologinės galimybės įgyvendinti tokius projektus.

Baltijos šalyse veikianti bendrovė „Draka Keila Cables“ tapo tikruoju Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos nariu. Asociacija vienija daugiau nei 90 proc. investuotojų į vėjo energetiką Lietuvoje. „Draka Keila Cables“ priklauso vienam didžiausių pasaulio kabelių gamintojui „Draka Holding“, veikiančiam 24 šalyse Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje bei Azijoje.

Plėtojant vėjo energetiką šalyje ilgainiui susiformuoja vėjo energetikos pramonė, teigia Lietuvos vėjo elektrinių asociacija. Valstybė, formuodama sąlygas atsinaujinančių energijos šaltinių rinkai, turėtų atsižvelgti į šias ilgalaikes tendencijas.

Į Žemės ūkio ministeriją kreipiasi ne vienas kaimo gyventojas, planuojantis statyti vėjo jėgainę ir norintis sužinoti, kokie yra jų statybų reikalavimai, kokia parama gali būti skiriama. Būsimuosius alternatyvios energijos gamintojus taip pat domina ir vėjo jėgainių kaina.

„Siemens“ intensyviai kuria technologijas, leisiančias integruoti elektromobilius į viešąjį elektros tinklą. Kaip greitai įkrauti automobilių akumuliatorius yra tik vienas iš daugybės bendrovės sprendinių Danijoje vykdomam projektui „Edison“, pirmajam į elektros tinklą įjungsiančiam transporto priemones. Praktiniai bandymai prasidės 2011 metais Bornholmo saloje.