vėjas

Lapkritis prasidėjo itin vėjuotai, tada žmones džiugino prieš kelias dienas pasirodžius saulė. Kokie bus likusio lapkričio mėnesio orai? Ar reikėtų baimintis, kad ateityje sulauksime tokių audrų, kaip Ispanijoje ar kitose Europos šalyse? Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausias specialistas Gytis Valaika teigė, kad nereikia pasikliauti ilgalaikėmis prognozėmis, geriau atkreipti dėmesį į pastarųjų metų tendencijas.

Praėjusią parą ugniagesiai audros padarinių vyko šalinti 39 kartus, sekmadienį BNS nurodė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Tai – penkiskart mažiau nei ankstesnę parą, kai sulaukta 185 iškvietimų. „Daugiausia iškvietimų buvo Utenos apskrityje – 10“, – BNS sekmadienį sakė budinti pareigūnė Ingrida Dabulskienė. Pasak jos, sekmadienį kol kas dėl vėjo padarinių sulaukta vos kelių iškvietimų. „Vėjas yra, bet žymiai mažesnis.

Penktadienį per Lietuvą praūžus stipriam vėjui, dalis šalies namų ūkių vis dar neturi elektros. Kaip Eltai šeštadienį sakė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė, neturinčių elektros vartotojų skaičius siekia 500–600. „Elektros tiekimas sutrikęs skirtinguose regionuose, skirtinguose miestuose. Ten yra po kelias dešimtis arba po kelis klientus, kuriems yra sutrikęs tiekimas“, – šeštadienį situaciją komentavo ESO atstovė.

Šalyje tvyrant vėjuotiems orams ugniagesiai nurodo gavę apie 80 pranešimų dėl nuvirtusių medžių. Kaip BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyrius, nuo 6 val. iki 17 val. daugiausia pranešimų fiksuota Tauragės bei Klaipėdos apskrityse. „Informacijos, kad turtas būtų apgadintas neturime, žmonės taip pat nenukentėjo“, – sakė skyriaus atstovas. Kaip teigiama „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) pranešime, penktadienį, apie 18 val.

Audros ir potvyniai Ispanijoje, nusinešę keliasdešimt žmonių gyvybių, išgąsdino ne vieną. Jau kurį laiką ir Europą skandinantys potvyniai, kurie neseniai siautė ir Lenkijoje, verčia nerimauti visuomenę. Ar greitu metu patys atsidursime žiaurių audrų ir klimato kaitos epicentre atsakė ekspertai-klimatologai.  Klimatologas Donatas Valiukas dalinosi, kad tokio potvynio, kuris buvo Ispanijoje, žmonės galėjo ir sunkiai tikėtis.

Vėlinių ir Visų Šventųjų dienomis, kada žmonės sumanys skubėti, važiuoti ant kapų, nusimato itin vėjuoti orai. Sinoptikai ir klimatologai dalinosi patarimais, ką daryti, kad visi išliktumėme saugūs ir itin padidėjęs vėjas nesukeltų didelių nepatogumų. Sinoptikas Vytautas Patašius teigė, kad nepalankūs ir smarkūs vėjai vyraus būtent tuo nedėkingiausiu metu, kada visi žmonės suvažiuos ant kapų.

Artėja ilgasis savaitgalis, kurio metu daugybė lietuvių patrauks lankyti kapus ir giminaičius, tačiau sinoptikai įspėja saugotis – ilgąjį savaitgalį vyraus pavojingas meteorologinis reiškinys – smarkus vėjas, penktadienis numatomas itin vėjuotas. Lietuvos hidromteteorologijos tarnybos sinoptikai praneša, kokių orų tikėtis artimiausiomis dienomis ir įspėja pasiruošti gūsingam vėjui. Įspėja visus Spalio 31 d., 13–15 val.

Artėjantį ilgąjį Vėlinių savaitgalį pasitiksime neramiais orai. Nerims vėjas, kuris pasieks piką penktadienį ir šeštadienio naktį. Sinoptikai prognozuoja, kad gūsių greitis vietomis sieks net iki 25 m/s, tad šis oras gali nuplėšti paskutinius medžių lapus ir patikrinti lauko konstrukcijų tvirtumą.

Praėjusią savaitę vėjo jėgainių elektros gamyba augo daugiau nei du kartus, ją papildė ir reikšminga saulės elektrinių generacija. Tai lėmė 53 proc. mažesnes elektros kainas Baltijos šalių regione, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Spalio 7–13 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 53 proc.

Šią savaitę sulauksime permainingų orų. Iki penktadienio pasimėgausime šiluma, nors vietomis nuotaiką gali gadinti lietus ir pakilęs vėjas. Savaitgalį mus pasieks ciklonas Kirk. Galingai perėjęs per Europą, jis atslinks jau nusilpęs, nešdamas kiek pakilusį vėją, lietų, o kai kur ir perkūniją. Oro temperatūra ir vėl atvės, tad kitą savaitę grįšime prie ramių rudeniškų orų. Galinga, daugiacentrė žemesnio atmosferos slėgio sistema Gerda užgulė beveik visą Europą.

Žinoma sinoptikė Elvyra Latvėnaitė savo socialiniuose tinkluose apie besitraukiantį cikloną Titus ir atslenkantį anticikloną Urban. Nors savaitės pradžioje vyraus šalti orai, kita savaitė galimai nudžiugins bobų vasara.  „Sveiki visi šalnas išgyvenę – nelinksma naktis gėlėms ir žalumai buvo. Rugsėjis atsisveikins vėsokai, pirma spalio naktis irgi bus žvarbi, juk negali vasara ilgai tęstis“, – socialiniuose tinkluose sveikinasi E. Latvėnaitė.

Per 8 šių metų mėnesius Lietuvoje pagaminta daugiau elektros energijos nei per visus 2021-uosius ar 2022-uosius. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių  indėlis nacionalinėje gamyboje išliko pats didžiausias: vėjo elektrinės pagamino 17,6 proc., o saulės elektrinės  –  21,4 proc. šalyje suvartotos elektros energijos.

Šiandien Lietuvoje tebesitęsia stipri audra. Dėl jos didelėje šalies dalyje iškrito neįtikėtinai gausus kritulių kiekis, dalis kelių užtvindyti. Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė siunčia žinią visiems ir prašo atidėti nebūtinas keliones.  Širvintų rajono merė Ž. Pinskuvienė savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo kreipimusi į visus. Ji ragina šiomis dienomis, esant galimybei, atidėti keliones ir likti savo namuose.

Šiemet Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, stiprus vėjas, perkūnija ir audros tampa vis dažnesniais ir intensyvesniais meteorologiniais reiškiniais. Šios gamtos jėgos ne tik kelia pavojų gyventojams, bet ir reikalauja nuolatinės paruošties. Ugniagesiai gelbėtojai ir kitos skubiosios pagalbos tarnybos kviečia visuomenę būti budriais, nuspėjant audrų pavojų ir tinkamai reaguoti, kad būtų išvengta nelaimių ir sužalojimų.

Pro Lietuvą ketvirtadienio pavakarę ir penktadienio naktį praūžus smarkiam vėjui ir lietui ugniagesiai-gelbėtojai  beveik 66 kartus vyko šalinti audros padarinių sulaukę pranešimų apie vėtros neatlaikiusius ir ant kelių ar kitų vietų nuvirtusius medžius arba nulaužtas dideles šakas.   7.30 val. ESO atjungimų žemėlapis rodė, kad elektros dar neturėjo 1 769 vartotojai. „Keturiais atvejais medžiai buvo užvirtę ant automobilių.

Trečiadienį esantiems pajūrio regione – sinoptikų įspėjimas. Šiandien numatomas stiprus vėjas, perkūnija. Stichiniai reiškiniai prognozuojami ir kituose regionuose. Baltijos priekrantėje ir Kuršių mariose pietvakarių vėjo gūsiai sieks 15-20 m/s. Klaipėdos apskrityje – 15-17 m/s. Palyginimui – vėjo greitis škvalo metu – 15–28 m/s.  Kiti pavojingi orų reiškiniai Trečiadienį perkūnija numatoma dvejose apskrityse – Klaipėdos ir Telšių.

Antradienio pavakarę pajūryje prognozuojamas pavojingas meteorologinis reiškinys – stiprus vėjas. Norėdami išvengti stichijos padarinių, gyventojai turėtų imtis tam tikrų priemonių. Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms puslapyje lt72.lt nurodomi konkretūs punktai, kaip elgtis užklupus gamtiniams pavojams. „Pučiant stipriam vėjui lūžta dideli medžiai, krinta jų šakos, griūva silpnos konstrukcijos statiniai, virsta nepritvirtinti įrenginiai.

Klimatologas perspėja apie artėjančią krušos galimybę bei 30 laipsnių šilumą jau kitą savaitę. O štai, sinoptikės vertinimu, šią savaitę darbo dienomis visą Lietuvą aplankys vidutinio stiprumo lietūs su perkūnijomis. Taip pat vasariškas naktis pakeis gaivesnės temperatūros. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius pažymi, jog birželį įmanoma kruša.

Sekmadienio vakarą Naujamiestyje, Amatų skvere, vaikų žaidimų aikštelėje, nutiko laimingai pasibaigęs įvykis – ant žaidžiančių vaikų ir tėvelio nulūžo kone pusė medžio. Pirminiais duomenimis niekas nenukentėjo. Vakare „Grindos“ darbuotojai žaidimo aikštelę aptvėrė. Tuo tarpu socialiniuose tinkluose sekmadienio vakarą vartotojai pradėjo dalintis žurnalistės, laidų vedėjos Rimantės Kulvinskytės įrašu, kur pasakojama apie šį lūžusį medį.

Stiprus vėjas savaitgalį Lietųuvoje pridarė itin daug žalos. Išvirtę medžiai apgadino automobilius, vaikų žaidimų aikštelę, dužo langai. Nuostolių stichija pridarė ir sostinėje. Užfiksuoti vaizdai, kaip vėjas vienoje pagrindinių Vilniaus gatvių išvertė stovėjusias tvoras. Ugniagesiai 95 kartus vyko šalinti nuvirtusių medžių Kaune nuvirtęs medis atsirėmė ant mokyklos pastato. Kaip pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, sekmadienį, 16.16 val.

Savaitgalį Lietuvoje stiprus vėjas laužė medžius, jie krito ant kelių, namų ir automobilių. Kaune nuvirtęs medis atsirėmė ant mokyklos pastato. Kaip pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, sekmadienį, 16.16 val., buvo gautas pranešimas, kad Kaune, Romainių gatvėje, medis pavojingai įsirėmęs į mokyklos pastatą. Atvykus tarnyboms paaiškėjo, kad į Kauno Veršvų vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyriaus pastato stogą buvo pavojingai pasirėmęs medis. Teritorija buvo aptverta STOP juosta.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) sekmadienio pavakare įspėjo gyventojus dėl sustiprėjusio vėjo gūsių. „Šiandien ir rytoj sustiprės vėjo gūsiai. Pasirūpinkite savo turto saugumu, perspėkite kitus“, – gyventojams į mobiliuosius telefonus išsiųstoje žinutėje rašo PAGD. Orų prognozė Pirmadienį žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas pietvakarių, vakarų, 9–14 m/s, daug kur gūsiai 15–20 m/s, naktį pajūryje iki 23 m/s. Temperatūra naktį 1–6 laipsniai šilumos, dieną 6–11 laipsnių.

Kitą savaitę baigiantis paraiškų antrajam 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui pateikimui, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad aukcionu domisi kelios kompanijos.    „Kol kas, sakykime, viskas yra gerai. Turime keletą susidomėjusių kompanijų, kurios yra pasirengusios dokumentus, pildo dokumentus. Matysime, kaip bus“, – spaudos konferencijoje trečiadienį Vilniuje sakė  D. Kreivys, dalyvaujantis Baltijos regiono energetikos ministrų susitikime.

Už energetiką atsakingi Baltijos jūros regiono bei Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančios Belgijos ministrai ir pareigūnai trečiadienį Vilniuje aptars jūrinio vėjo vystymo perspektyvas bei energetinį saugumą Baltijos jūros regione.  Pasak Lietuvos energetikos ministro Dainiaus Kreivio, karas Ukrainoje ir incidentai Baltijos jūros energetikos infrastruktūroje parodė, kad šalims būtina bendradarbiauti stiprinant tokių objektų jūroje saugumą.

Pirmadienį, balandžio pirmąją, pietų Lenkiją siaubė stiprūs vėjai, kurie aukščiausiose Tatrų kalnų vietose pasiekė net 155 km/val. greitį. Baisi gamtos stichija pareikalavo aukų – nuo krentančių medžių žuvo penki žmonės. Rabka-Zdrujaus mieste dvi moterys ir šešiametis vaikas žuvo, kai juos prispaudė medis, pranešė ugniagesiai gelbėtojai.

Madeiros Christiano Ronaldo oro uoste užfiksavo neįtikėtiną vaizdą, kuomet vėjo blaškomas lėktuvas sugebėjo saugiai nusileisti ant žemės. Pranešama, kad lėktuve keleivių nebuvo.  Lėktuvas, blaškomas vėjo, sugebėjo nusileisti ant žemės. Užfiksavo vaizdo įraše Tarp skraidančių lėktuvų ir nukrypimų iš Porto Santo miesto atskridusio skrydžio TP9576 pilotui pavyko nusileisti Madeiroje, nepaisant itin stipraus vėjo.

Lietuvoje iškylant ne tik naujoms, bet ir senesnėms, naudotoms vėjo elektrinėms, Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA) siekia, kad būtų reglamentuota ir periodiškai atliekama jų patikra. „Dabar su valstybinėmis institucijomis ir kalbamės. (...) Manau, kad tai atsiras, ir bus toks periodiškumas kaip ir automobiliams – kas du metai, arba kas metai (techninė apžiūra – BNS)“, – LRT radijui trečiadienį sakė LVEA direktorius Linas Sabaliauskas.

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ ruošiasi statyti pirmąjį šalyje jūrinio vėjo elektrinių parką Baltijos jūroje ir, pagal numatytus reikalavimus, parengė energetikos projekto poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programą. Kaip pabrėžia „Ignitis renewables“ aplinkosaugos ir leidimų vadovė Lina Žibienė, poveikio aplinkai vertinimo tikslai yra keleriopi.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) pirmadienį ketinant paskelbti antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje vystymo konkursą, rinkos reguliuotojas ketvirtadienį patvirtino jo sąlygas.  Parkas bus statomas apie 30 kilometrų atstumu nuo kranto ties Palangos kurortu, 136 kv.

Ketvirtadienį šiaurės šalis – Suomiją ir Švediją užklupo neregėti šalčiai, o gyventojai liko be elektros. Kitose Vakarų Europos šalyse smarkios liūtys sukėlė potvynius. Klimatologas Arūnas Bukantis paaiškino, kas lemia tokias ekstremalias oro sąlygas, bei ko galima tikėtis Lietuvoje.

Ketvirtadienį šiaurės šalių regioną ir didžiąją vakarų Europos dalį užklupo didžiulis šaltis – tūkstančiai žmonių liko be elektros. Regione siautėjo gūsingas vėjas ir sniegas, todėl daugelis vairuotojų ilgam įstrigo automobiliuose – pavojinguose, užkimštuose greitkeliuose. Dėl tokių oro permainų Prancūzijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose kilo stiprūs potvyniai, kai kur žmonės buvo priversti evakuotis.

Didžiosios Britanijos gyventojai yra perspėjami dėl link šalies atkeliaujančios audros „Pia“, kuri atneš gūsingą vėją ir smarkias liūtis prieš pat didžiąsias metų šventes. Prognozuojama, kad ši audra bus stipriausia šiais metais šalyje, o vėjo smarkumas vietomis sieks iki 36 metrų per sekundę.

Jakutijoje (oficialiai – Sachos Respublika, Rusija) siaučia milžiniškos pūgos. Vietos valdžia rekomenduoja gyventojams likti namuose, nes artimiausiomis dienomis nenumatomas oro sąlygų pokytis. Paviešintuose vaizdo įrašuose matyti, kaip vietos gyventojai bando išeiti iš namų, tačiau iškart būna nubloškiami stipraus vėjo ir pūgos.

Dėl ketvirtadienį vyravusio stipraus snygio ir vėjo nuverstų medžių ar nulaužtų šakų bei nutrauktų laidų elektros tiekimas yra sutrikęs dar maždaug 2 tūkst. vartotojų, BNS informavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).   Pasak ESO atstovės Rasos Juodkienės, daugiausia žmonių elektros neturi Klaipėdos bei Šiaulių regionuose.   „Situacija jau stabilizuojasi. Mažiau nei  2 tūkst. vartotojų neturi elektros“, – teigė ji.

Lietuvoje ketvirtadienį esant sudėtingoms oro sąlygoms nutrūkęs elektros tiekimas didelei daliai vartotojų jau atkurtas, pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  Bendrovės atstovė Rasa Juodkienė BNS sakė, kad sutelktos didelės įmonės darbuotojų pajėgos. „Sutelkus dideles pajėgas Šiaulių, Alytaus ir Klaipėdos regione pavyko atstatyti tiekimą nemažai daliai klientų. Prie šių komandų ryt ryte prisijungs dar papildomos pajėgos iš kitų šalies regionų“, – BNS nurodė R. Juodkienė.

Konkursas dėl teisės vystyti antrąjį 700 megavatų (MW) jūrinio vėjo parką bus skelbiamas 2024 metų sausio 15 dieną, trečiadienį nutarė Vyriausybė.  Energetikos ministras Dainius Kreivys pabrėžia, jog jūrinis vėjas išspręs vieną svarbiausių energetinio ir nacionalinio saugumo iššūkių – vietinės elektros gamybos trūkumą.

Elektros tiekimas po stipraus vėjo sukeltų gedimų šeštadienio vakarą atkurtas daugumai klientų, pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  „Absoliučiai daugumai klientų, kuriems šiandien naktį arba pirmoje dienos pusėje buvo sutrikęs elektros energijos tiekimas, ESO operatyviai jį atnaujino. Dabar inžinieriai vis dar dirba, kad elektrą vėl turėtų 10 Klaipėdos regiono gyventojų ir 61 klientas Panevėžio regione“, – BNS informavo ESO atstovė Rasa Juodkienė.

Savaitgalis Lietuvoje bus lietingas ir vėjuotas, Baltijoje jūroje ir Kuršių mariose vėjas sieks 28 m/s. „Ateinantį rytą pietryčių Baltijoje ir Kuršių mariose pietvakarių vėjas sustiprės iki stichinio meteorologinio reiškinio 28 m/s. Pasirūpinkite savo gyvybės ir turto saugumu, perspėkite kitus“, – rašoma penktadienio vakarą uostamiesčio gyventojams Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento išsiųstame perspėjimo pranešime.

Antrajame 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parke, kurio konkurso laimėtojas galės pretenduoti į valstybės paramą, turės būti įrengta iki 90 vėjo elektrinių, kurių maksimalus aukštis negalės viršyti 350 metrų, nusprendė Aplinkos apsaugos agentūra.  Toks sprendimas priimtas įvertinus parko poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą bei patvirtinus trečiąją projekto alternatyvą, pirmadienį pranešė agentūra.

Jungtinę Karalystę, šiaurės Vokietiją ir pietų Skandinaviją siaubianti audra su stipriais vėjo gūsiais ir smarkiu lietumi pareikalavo mažiausiai keturių gyvybių. Audra sukėlė potvynius, nutraukė elektros tiekimą, privertė žmones evakuotis ir sutrikdė skrydžius, geležinkelių bei keltų darbą. Nuo ketvirtadienio per JK Meteorologijos tarnybos „Babet“ pavadintą audrą žuvo mažiausiai keturi žmonės.

Eismo sąlygas šeštadienį sunkins stiprus šoninis vėjas, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija.  Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis dieną lis lietus, vietomis smarkus. Vėjas pūs rytų, pietryčių, 9–14 m/s, daug kur gūsiai 15–20 m/s, pajūryje rytą sieks iki 22 m/s. Aukščiausia oro temperatūra – 3–8 laipsniai šilumos. Pabrėžiama, kad dieną eismo sąlygas sunkins stiprus šoninis vėjas.  Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos drėgnos, vietomis šlapios.

Savaitgalį Vilniuje numatomi vėjuoti orai, praneša „Grinda“. Tarnyba įspėja, kad stiprus vėjas gali kelti pavojų .  „Įspėjimas dėl stipraus vėjo. Sinoptikų duomenimis, šeštadienio (2023-10-21) paryčiu Vilniuje vėjo gūsiai sieks >15 m/s (>50 km/h). Tokio stiprumo vėjas traktuojamas kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, jo gali neatlaikyti kai kurios statinių konstrukcijos, lūžti medžiai ar jų šakos. Nestatykite automobilių po dideliais medžiais.

Po savaitgalį Lietuvoje siautusio vėjo, ugniagesiai gelbėtojai toliau šalina nuvirtusius medžius ir nulūžusias šakas. Kaip skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, nuo pirmadienio 6 valandos ryto iki antradienio 6 valandos ryto gelbėtojai 31 kartą vyko šalinti nuvirtusių medžių ir šakų nuo važiuojamosios kelio dalies, pastatų ir kitur.

Savaitgalį visoje Lietuvoje šėlusi audra ir stiprus vėjas pridarė nemažai žalos ir Vilniui, ypač jo želdiniams, o miesto tarnybos dirbo be poilsio. Vėjas išvertė ne vieną medį ir aplaužė šakas, išjudino tvoras, stendus, net viešojo transporto paviljonus. Dėl audros padarinių uždarytas ir Bernardinų sodas.

Savaitgalį ruduo kaip reikiant parodė savo nagus. Buvo visko: kol vienuose rajonuose švietė saulė, kituose siautė škvalas su lietumi, sniegu, o kai kur ir krušos ledėkais. Gūsingas vėjas vartė medžius, plėšė stogus, o tūkstančius vartotojų paliko be elektros. Sekmadienį apie 13 val. Vilniuje, Subačiaus gatvėje, šalia gėlių turgaus stiprus vėjas išvertė aukštą tvorą-sienelę, kuri nukrito ant kelių stovėjusių automobilių.

Dėl savaitgalį siautusio stipraus vėjo bei virstančių medžių ir pažeistų oro linijų elektros pirmadienio rytą vis dar neturi apie 5,5 tūkst. vartotojų. Jos tiekimas per naktį iš sekmadienio į pirmadienį atstatytas daugiau nei 30 tūkst. vartotojų, BNS pranešė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovė.  „Per naktį buvo nerealiai didelis darbas padarytas – vietoj 36 tūkst. šiandien yra 5,5 tūkst. (vartotojų be elektros – BNS)", – BNS nurodė Rasa Juodkienė.

Pro Lietuvą praūžusi audra pridarė eibių: Vilniuje trumpas, tačiau labai smarkus vėjas vartė medžius, rovė stogus. Nupūstos medinės konstrukcijos Subačiaus gatvėje užvirto maždaug ant aštuonių automobilių. O štai kai kuriose Lietuvoje net ir prisnigo: Kupiškyje ir Utenos rajone bene daugiausiai. Apie 13 valandą Žirmūnuose siautė audra – pūtė smarkus vėjas, pasipylė ne tik lietus, bet ir kruša. Iš kojų verčiantis vėjas toks smarkus, kad žmonės slepiasi, kas kur gali.

„Hamas“ teroristų pradėtas karas su Izraeliu įsismarkauja. Izraelio pajėgos visą naktį galingais smūgiais atakavo Gazos ruožą, o savo teritorijoje ir toliau kaunasi su įsiveržusiais islamistais. Per „Hamas“ ataką žuvusių izraeliečių skaičius jau perkopė 600, sužalotų – daugiau nei 2000. Milžiniškas nerimas Izraelį kausto dėl teroristų pagrobtų tautiečių – moterų, motinų su vaikais, senolių. Aiškėja ir tai, kad dalis viešai teroristų išniekintų belaisvių nebegrįš – jie žiauriai nužudyti.

Dėl stipraus vėjo bei virstančių medžių ir lūžtančių šakų šeštadienį pažeistų elektros linijų laidų, sekmadienio pavakarę be elektros buvo apie 36 tūkst. vartotojų, BNS pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  „Sekmadienio dieną vėjas parodė griaunančią jėgą – gedimų skaičius vos per kelias valandas visoje Lietuvoje išaugo žymiai (buvo apie 1,1 tūkst., dabar – daugiau nei 1,7 tūkst.), o vartotojų skaičius, kuriems reikia atnaujinti elektros energijos tiekimą jau viršija 36 tūkst.