vėdinimas

Ar dažnai susimąstote apie oro kokybę savo namuose, mokyklose ar darželiuose, į kuriuos leidžiate savo vaikus ar biuruose, kuriuose dirbate didelę dienos dalį? Pasirodo, kai kurie pastatai dėl vidaus oro kokybės gali tapti tikrais „žudikais“. Mokslininkas Saulius Matulevičius įspėjo, kad pati blogiausia vidaus patalpų oro kokybė Lietuvoje yra mokyklose ir darželiuose.

Statydami naujus pastatus, tiek daugiabučius, tiek ir individualius gyvenamuosius namus, siekiame, kad jie būtų energiškai efektyvūs, kokybiški ir ilgaamžiai. Siekiame, kad išlaidos būsto šildymui būtų kuo mažesnės, o gyvenamoji aplinka sveika ir patogi. Geriausiai pasiekti tokių tikslų mums padeda tinkamai pasirinkti pastatų apšiltinimo sprendimai. Populiarus ir plačiai paplitęs pastato sienų apšiltinimo būdas yra taip vadinamos vėdinamos arba „ventiliuojamos“ sienos.

„Converse“ sportbačius turintys žmonės galėjo pastebėti, kad kiekvieno bato šone yra papildomų skylučių ir iš tikrųjų yra dvi priežastys, kodėl jos egzistuoja. Nors šios dvi skylutės gali atrodyti kaip unikali dizaino idėja, dėl kurios sportbačiai išsiskiria iš minios, jos iš tikrųjų turi praktiškesnę paskirtį, rašoma thesun.ie. Kaip žino daugelis sportbačius nešiojančių žmonių, jei daug vaikštote, jūsų pėdos įkaista ir pradeda prakaituoti, todėl labai svarbus geras vėdinimas.

Tvarkymasis kai kuriems – lyg terapija, tačiau namuose yra vietų, prie kurių nesinori kišti rankų, įskaitant vonios kambarį. Savo vonios kambarius naudojame kiekvieną dieną net po keletą kartų – nesvarbu, ar valytis dantis, ar nusiprausti, pasinaudoti tualetu ar tiesiog pažvelgti į veidrodį. Dažnai naudojantis vonios kambariu, greitai ir lengvai pasimato nešvarumai, o bendri ar šeimos vonios kambariai kasdien sulaukia daugelio apsilankymų.

Daugiafunkciniai sprendimai rinkoje tikrai nėra naujiena ir žmonės jau yra pamėgę rinktis vieną prietaisą su keliomis skirtingomis funkcijomis. Nieko nebenustebinsi skalbimo mašinos ir džiovyklės deriniu, daugiafunkciniu valymo įrenginiu ar tiesiog maisto gaminimo kombainu, tačiau kol tikrai neabejojame dėl daugiafunkcinių prietaisų kuriamo komforto, neretai galime išgirsti abejonių dėl jų ilgaamžiškumo.

Skarlatina yra ūminė infekcinė liga, kurią sukelia A grupės (retais atvejais C ar G) beta-hemolizinis streptokokas, primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra skarlatina sergantis žmogus. Liga perduodama oro lašeliniu būdu, kontaktuojant su ligoniu arba užkrato nešiotoju, rečiau – nuo sveiko nešiotojo. Retais atvejais galima užsikrėsti netiesioginiu būdu: per maistą, vandenį ar pieną. Dažniausiai serga ikimokyklinio (3–4 metų) amžiaus vaikai.

Alinantys karščiai pateikia iššūkių verslininkams. Galvą sukti reikia ne tik dėl darbuotojų, kurių produktyvumas tokiu metu krenta, bet ir gamybos apsukų bei tinkamų sanitarinių sąlygų palaikymą. Darbuotojai Valstybinę darbo inspekciją jau užvertė skundais apie nepakeliamas darbo sąlygas. Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė tv3.lt tvirtina, kad darbdaviai nebespėja suvaldyti susidariusios situacijos.

Karštą vasaros dieną ne vienam norisi dirbti ar ilsėtis vėsioje patalpoje, o keliaujant automobiliu mėgautis gaiviu vėjeliu. Tačiau specialistai įspėja: praradus saiką, vėsinimasis kondicionieriumi gali tapti nemalonių negalavimų ar net sunkių ligų priežastimi.

Naujus namus statantiems ir statyboms itin taupantiems šeimininkams gydytojai turi prastų žinių – taupote medžiagoms ar vėdinimo sistemai - gresia plaučių vėžys. To priežastis – nevėdinamame statinyje kaupiasi radonas – radioaktyviosios dujos, labai kenksmingos sveikatai. Šios dujos į namus prasiskverbia iš grunto. Jeigu nesandarus rūsys, namo pamatai, radonas atkeliauja ir koncentruojasi visame name. Tad jo prisikvėpuojam per akis.

Nors ligų kaltininkų dažniausiai ieškoma lauke, patalpose šiandienos žmogus praleidžia apie 90 % savo laiko. Neseniai atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad namų mikroklimatas veikia ne tik nuotaiką, bet ir sveikatą.

Didėjant aplinkos užterštumui gali atrodyti, kad namai yra ta vieta, kurioje saugu ir sveika. Tačiau ekspertai mano kitaip. „Viskas, kas yra patalpose vienokiu ar kitokiu būdu yra teršalai, kurie, tinkamai nevėdinant kambarių, kaupiasi ir kenkia sveikatai. Teršalai esantys patalpose dažnai yra pavojingesni už esančius lauke“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų energetikos katedros docentė, dr. Violeta Misevičiūtė.

Trapūs drugeliai, o kiek pridaro žalos! Kandys – bemaž pikčiausias namų priešas. Pasaulyje jų yra net 2 000 rūšių, o Lietuvoje – 45. Labiausiai nemėgstamos kailių, naminės ir kilimų kandys, kurių vikšrai į dulkes paverčia geriausius drabužius. Šie drugeliai gyvena uždarose blogai vėdinamose patalpose ir žaibiškai dauginasi. Taigi laiku nesiėmę jų naikinti, patirsite nemažai nuostolių.

Vietoje muilo – kempinė ir šiltas vanduo, vietoje skalbiamosios mašinos – drabužių pravėdinimas, o plaukams – tik organiniai preparatai. Lenkijoje vyksta tikra revoliucija higienos srityje, kurios vėliavose įrašytas lozungas „Rečiau prausies – ilgiau gyvensi“, rašo „Przekroj“. „Šiuolaikinio amerikiečių viduriniosios klasės atstovo supratimu pakankama higiena yra kasdieninis prausimasis po dušu ir pasipurškimas dezodorantu“, - rašo Katherine Ashenburg savo knygoje „Purvo istorija“. Kanados žurna...

 Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų teigimu, patalpų oro kokybė yra svarbesnė žmogaus sveikatai ir gerovei nei lauko oro, nes patalpų oras gali būti net 4-6 kartus labiau užterštas.

Šiauliuose, Tilžės gatvės raudonų plytų namų kvartale, gyvenantis šiaulietis Deividas yra apraizgytas rūpesčių, kaip išnaikinti bute įsiveisusį pelėsį. Butą jis įsigijo paėmęs 80 tūkstančių litų banko kreditą keturiasdešimčiai metų. Pelėsis tapo neišvaromu „įnamiu“. Gali būti, kad jis kenkia ne tik šio buto savininkui, bet ir visam namui.