vbe

Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos abiturientas Domas Grimalauskas džiaugiasi keturiais šimtukais ir viliasi penktojo – fizikos egzamine surinkęs 99 balus, vaikinas pateikė apeliaciją. Domas – ne tik tiksliųjų mokslų olimpiadų bei konkursų laureatas Alytuje ir visoje Lietuvoje. Jis taip pat yra Muzikos mokyklos auklėtinis, su draugais subūręs savo muzikinę grupę. Šimtukininko sėkmės paslaptis Aktyvus, smalsus ir darbštus jaunuolis stebina gebėjimu suderinti skirtingas veiklas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrei Ramintai Popovienei žadėjus dar šią savaitę rasti išeitis, kaip atkurti teisingumą gabiausiems ir aukščiausių valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų pasiekusiems abiturientams, ministerija nurodo, kad sprendimų dar nėra – diskusijos šiuo klausimu, pasak jų, vis dar tebesitęsia.

Penktadienio rytą Panevėžyje veikiančiame dailininko Stasio Eidrigevičiaus vardo muziejuje „Stasys Museum“ miesto savivaldybė pasveikins ir apdovanos aukščiausius rezultatus valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijoje gavusius abiturientus. Šiems abiturientams bus įteiktos atminimo dovanos ir paskatinamosios premijos. Pasak savivaldybės, šiemet 121 Panevėžio abiturientas surinko 193 šimtukus.

Pirmadienį švietimo, mokslo ir sporto ministrei Ramintai Popovienei aiškinusis Seimo konservatoriams dėl sprendimo prie valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų pridėti po 10 taškų, antradienį ministrės atsakymus į iškilusius klausimus tikisi išgirsti ir Liberalų sąjūdžio frakcija.

Sprendimas prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultatų pridėti po dešimt taškų maždaug 4 tūkst. abiturientų padėjo išlaikyti brandos egzaminus, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. „Šiandien galiu drąsiai sakyti, kad šis sprendimas palietė apie 4 tūkst. moksleivių, kurie neliko užribyje“, – pirmadienį per susitikimą su opozicine Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija sakė ministrė.

Opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija kviečia švietimo, mokslo ir sporto ministrę Ramintą Popovienę paaiškinti sprendimą dėl valstybinių brandos egzaminų rezultatų perskaičiavimo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad Vilniaus miesto savivaldybė turėtų anksčiau pradėti planuoti mokinių priėmimą į mokyklas einamaisiais metais.

Švietimo ministrė Raminta Popovienė sako, kad dar šiemet turėtų priimti sprendimus, ar stojant į bet kokią studijų programą aukštojoje mokykloje būtina turėti išlaikytą matematikos brandos egzaminą. Pasak jos, tai būtų reikalinga, norint keisti priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką kitąmet.

Pasibaigus pirmajai valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijai šios Vyriausybės kadencijoje, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pripažįsta, kad klaidų nebuvo išvengta. Visgi, ministrė neketina ieškoti kaltų ar reikalauti, kad už įvykusius nesklandumus kas nors prisiimtų atsakomybę. „Mes matėme, kad taip buvo, bet nuo to niekas nepasikeitė. Čia yra svarbiausia.

Paskelbus pirmuosius valstybinių brandos egzaminų rezultatus, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ministrei pranešus, jog prie egzaminų rezultatų abiturientams pridėta po papildomus 10 taškų, švietimo bendruomenėje kilo tikra suirutė. Šis sprendimas ypač didelę įtaką turėjo matematikos valstybiniam brandos egzaminui.

Šiandien buvo paskelbti pirmieji valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Tiesa, švietimo bendruomenę nustebino žinia, jog prie kiekvieno abituriento surinktų taškų skaičiaus egzaminų metu, ministerija pridės po 10 taškų.

Šių metų egzaminų sesija išryškino ne tik turinio, bet ir sisteminio organizavimo problemą, konstatuoja Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS). Todėl, pasak organizacijos, susidaro įspūdis, kad valstybinių brandos egzaminų (VBE) paskirtimi tapo ne žinių, o moksleivių ištvermės patikrinimas.

Dvyliktokams pirmadienį prasideda pakartotinė brandos egzaminų sesija – abiturientai laikys anglų, prancūzų bei vokiečių kalbos egzamino kalbėjimo dalis. Pakartotinėje sesijoje egzaminus laikys negalėjusieji atvykti į pagrindinę sesiją dėl pateisinamų priežasčių, eksternai, buvę mokiniai, pirmųjų egzaminų dalių raštu anksčiau nelaikiusieji abiturientai. Sesijos metu lietuvių kalbos ir literatūros egzamino antrąją dalį perlaikys jos neišlaikiusieji šių ir ankstesnių metų abiturientai.

Penktadienį abiturientai laikys paskutinį šios sesijos egzaminą – atliks antrąją chemijos valstybino patikrinimo dalį.  Egzamino užduotį sudarys du etapai. Pirmoje dalyje dvyliktokams bus pateikta 20 trumpojo atsakymo klausimų, kuriuose reikės įrašyti žodį, skaičių, matavimo vienetą, formulę, trumpą frazę ar pateikti pavyzdžių.

Pirmadienį abiturientai laikė valstybinį istorijos brandos egzaminą (VBE). Naujienų portalo tv3.lt kalbinti dvyliktokai papasakojo, kaip jautėsi po šio egzamino, kokių rezultatų jie tikisi ir pasidalino savo ateities planais. Tęsiantis Valstybių brandos egzaminų (VBE) sesijai, pirmadienį dvyliktokai laikė antrąją istorijos žinių patikrinimo dalį.  Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, istorijos egzaminą laikyti rinkosi per 9,4 tūkst. kandidatų.

Šiemet vienuoliktokams laikant valstybinių brandos egzaminų (VBE) pirmąsias dalis, dalis švietimo bendruomenės nuogąstauja dėl galimo mokinių nesąžiningo elgesio, pasitelkiant dirbtinio intelekto technologijas, bei galimai sukuriamų sąlygų mokiniams nusirašyti vienas nuo kito. O Nacionalinė švietimo agentūra pažymi, jog kitais metais teiks siūlymus, kaip būtų galima pakeisti vienuoliktokių egzaminavimą.

Antradienį abiturientai laikys ekonomikos ir verslumo valstybinį brandos egzaminą, o vienuoliktokai atliks pirmosios anglų kalbos patikrinimo dalies užduotis. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, pirmą anglų kalbos egzamino dalį šiemet laikys apie 22 tūkst. vienuoliktokų. Jų užduotį sudarys skaitymo ir klausymo dalys.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) ketvirtadienį paskelbė Lietuvos dešimtokų matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros bei tautinių mažumų  gimtosios kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatus.  NŠA vadovo Simono Šabanovo teigimu, šiemet patikrinimuose dalyvavusių dešimtokų matematikos rezultatai geresni nei prieš metus. Tuo metu lietuvių ir literatūros egzaminą moksleiviai išlaikė prasčiau.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) skelbia antros lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino dalies užduotis. Išplėstinis kursas Grožinio teksto interpretavimas 1. Antano Škėmos romano „Balta drobulė“ ištraukos interpretacija. 2. Simono Bernoto eilėraščio „Princas ant balto žirgo“ interpretacija. Vienas iš galimų interpretacijos aspektų – vaiko vaizduotės pasaulis. Vienas iš galimų interpretacijos aspektų – šių dienų princai.

Matematikos egzaminu vienuoliktokams penktadienį prasideda pagrindinė brandos egzaminų sesija. Kaip skelbia Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), pirmą matematikos valstybinio brandos egzamino dalį iš viso laikys beveik 24 tūkst. vienuoliktokų, iš jų per 14 tūkst. pasirinko laikyti egzaminą išplėstiniu kursu ir beveik 9,7 tūkst. – bendruoju kursu. Pirmadienį vienuoliktokai laikys filosofijos, antradienį – ekonomikos ir verslumo egzaminus.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) skelbia, kad pasibaigus valstybinių brandos egzaminų pasirinkimui, tiek vienuoliktokai, tiek dvyliktokai šiemet daugiausia rinkosi laikyti matematikos ir anglų kalbos egzaminus. „Vidutiniškai vienas dvyliktokas rinkosi laikyti 4, o vienas vienuoliktokas – 5 egzaminus. Žvelgiant į šių metų kandidatų pasirinkimus ir lyginant su ankstesniais metais, pastebime didesnį mokinių aktyvumą. Tai galėtų būti susiję su nuo šių metų neribojamu laikyti egzaminų skaičiumi.

Nuaidėjus ugdymo programų pokyčiams, jau keičiami ir egzaminai. Štai anglų kalbos egzaminas nuo šių mokslo metų bus sunkesnis, abiturientai turės būti pasiekę aukštesnį kalbos mokėjimo lygį. Tačiau mokytojai sako, kad eilinį kartą su reforma paskubėta, esą gali kentėti mokinių rezultatai.   Šiais mokslo metais egzamino užduotys bus rengiamos pagal atnaujintoje programoje numatytus reikalavimus.

Nors kai kurie valstybinių egzaminų rezultatai džiugina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, specialistai nusiteikę skeptiškai – lengvomis egzaminų užduotimis tik kamšomos skylės byrančioje sistemoje, todėl geri rezultatai dar nereiškia, kad moksleiviai mokosi geriau. Šalies abiturientai išgirdo lemtingus keturių valstybinių brandos egzaminų surinktus balus. Paskelbti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, istorijos ir chemijos rezultatai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė penktadienį paskelbtus devynių paskutinių brandos egzaminų rezultatus vadina labai gerais ir viliasi, kad daugiau abiturientų rinksis laikyti užsienio kalbas. „Gavome paskutiniųjų valstybinių brandos egzaminų rezultatus ir džiugu, kad tie rezultatai yra labai geri. Visi – virš 95 proc. išlaikymas“, – žurnalistams Vilniuje teigė ministrė.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) skelbia likusių valstybinių brandos egzaminų – užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių,), lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros, informacinių technologijų, biologijos, fizikos bei geografijos – rezultatus.  Remiantis NŠA pranešimu spaudai, lyginant su praėjusiais metais per 240 kandidatų daugiau laikė valstybinį fizikos brandos egzaminą. Iš viso jų šiemet – 2032. Egzaminą išlaikė 96,9 proc.

Penktadienį bus skelbiami likusių valstybinės brandos egzaminų rezultatai.  Abiturientai sužinos užsienio kalbų anglų, prancūzų, rusų, vokiečių, informacinių technologijų, biologijos, fizikos, geografijos bei lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros valstybinių egzaminų rezultatus. Trečiadienį jau buvo paskelbti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, istorijos ir chemijos brandos egzaminų rezultatai.

Trečiadienį pasirodžius daliai valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas mano, kad geresnius matematikos žinių patikrinimo rezultatus galėjo lemti jau kelis metus įgyvendinamas šio dalyko mokymo stiprinimo planas.  „Matematikos egzaminą išlaikė 89,5 proc. mokinių, tai yra tikrai geresnis rezultatas nei pastaruosius keletą metų.

Švietimo ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė gerėjančius abiturientų matematikos valstybinio egzamino rezultatus sieja didesniu Vyriausybės dėmesiu tiksliesiems mokslams. Kaip trečiadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), matematikos valstybinį brandos egzaminą šiemet išlaikė 89,5 proc. abiturientų, kai pernai tai padarė 84,6 proc. moksleivių.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) skelbia keturių valstybinių brandos egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, istorijos bei chemijos – rezultatus. Visų kitų egzaminų rezultatai bus paskelbti liepos 12 d. „Pirmųjų 4 skelbiamų valstybinių brandos egzaminų rezultatai rodo, kad juos išlaikė 90-99 proc. kandidatų. Visus šiuos egzaminus laikė daugiau abiturientų nei praėjusiais metais.

Trečiadienį prasideda pakartotinė brandos egzaminų sesija. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, joje dalyvaus 776 kandidatai, iš jų – 471 eksternas. Pakartotinė brandos egzaminų sesija prasideda valstybiniu lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu, ji baigsis liepos 12 d. Gausiausias kandidatų pakartotinė sesijoje, kaip ir praėjusiais metais, laikys matematikos brandos egzaminas.

Trečiadienį abiturientai laikė valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Jo metu neapsieita be nesusipratimų. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) patvirtinto egzamino užduočių lapo paskutiniajame sakinyje – net 3 klaidos. Pateikiame neradaguotą tekstą: RIBOTO NAUDOJIMO (iki teisėtai atskleidžiažiant vokus, kuriuose yra valstybimio brandos egzamino užduoties ar jo dallies turinys). „Taip nesisekti kaip NŠA su egzaminais dar reik sugebėti.

Klaipėdos savivaldybė už kiekvieną per brandos egzaminus pelnytą šimtuką abiturientams skirs piniginę premiją – po 100 eurų. „Siekiame motyvuoti klaipėdiečius moksleivius siekti kuo aukštesnių rezultatų. Piniginė premija – tai ir paskatinimas, ir padėka už pastangas, puikius rezultatus ir Klaipėdos vardo garsinimą. Gabūs, aukštus rezultatus pasiekiantys mokiniai – kiekvieno miesto ar rajono turtas“, – pranešime cituojamas Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Šiemet 13 tūkst. (76 proc.) Lietuvos abiturientų, pasirinkusių laikyti matematikos brandos egzaminą, savo jėgas išmėgino dalyvaudami elektroniniame bandomajame įsivertinime. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) laikysiantys dešimtokai savo žinių lygį taip pat pasimatavo atlikdami bandomojo testo užduotis.

Nuo trečiadienio iki savaitės pabaigos abiturientai laikys anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalį. Šią savaitę vyks ir kitų užsienio kalbų (prancūzų, rusų, vokiečių) kalbėjimo įgūdžių vertinimas. Kalbėjimo dalies trukmė vienam moksleiviui – iki 30 min., iš jų 15 min. skiriama pasirengimui. Užsienio kalbos egzaminą sudaro kalbėjimo, klausymo, skaitymo ir rašymo dalys. Pastarosios trys dalys laikomos kartu brandos egzaminų sesijos metu.

Pratęsus šių metų valstybinių brandos egzaminų pasirinkimo laiką, 114 daugiau jaunuolių nusprendė laikyti matematikos žinių patikrinimą, taip pat nežymiai išaugo norinčiųjų laikyti geografijos, vokiečių, rusų kalbų egzaminus. „Skaičių svyravimai labai nežymūs. Paprastai į egzaminus ateina mažiau kandidatų negu juos būna pasirinkę – tai daugiausia lemia besikeičiantys sprendimai dėl ateities pasirinkimų, kai jau aiškiau žinoma, kur nori toliau mokytis, stoti.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė teiktų valstybinių brandos egzaminų rezultatų apeliacijų rezultatus. Iš viso šiais metais dėl pagrindinės ir pakartotinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatų buvo pateiktos 532 apeliacijos – beveik 30 procentų mažiau nei pernai.   „Brandos egzaminus laikę kandidatai šiemet pateikė žymiai mažiau apeliacijų: jų skaičius nuo 733, pateiktų praėjusias metais, sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu.

Ketvirtadienį bus skelbiami likusių valstybinės brandos egzaminų rezultatai. Kaip BNS informavo Nacionalinė švietimo agentūra, ketvirtadienį abiturientai sužinos istorijos, užsienio kalbų, anglų bei rusų, informacinių technologijų, fizikos bei chemijos rezultatus. Antradienį jau buvo paskelbti pirmųjų brandos egzaminų, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, biologijos, geografijos, prancūzų ir vokiečių kalbų, rezultatai.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) skelbia šešių valstybinių brandos egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbos (vokiečių ir prancūzų), geografijos bei biologijos – rezultatus. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą šiemet laikė 16948 kandidatai. Egzaminą išlaikė 92,8 proc., o šimtukus gavo 342 kandidatai, t. y. 2 proc. visų egzaminą laikiusių kandidatų. Praėjusiais metais išlaikiusiųjų šį egzaminą buvo kiek mažiau (92 proc.

Matematikos egzamino šiemet neišlaikė 15 proc. abiturientų, tai reikšmingai geresnis rezultatas, palyginti su pernai, antradienį paskelbė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakšas. Pernai matematikos egzamino neišlaikė daugiau kaip trečdalis, 35 proc. abiturientų. „Rezultatai, lyginant su praėjusiais metais, kai egzamino neišlaikė daugiau, kaip trečdalis (35 proc.) abiturientų – reikšmingai geresni. Tai yra didelis žingsnis pirmyn, tačiau ir šiemet egzamino neišlaikė 15 proc.

Antradienį bus skelbiami kai kurių valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Kaip anksčiau informavo Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), nuo 14 val. planuojama skelbti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, biologijos, geografijos, prancūzų ir vokiečių kalbų egzaminų rezultatus. Juos abiturientai ir kiti laikiusieji galės sužinoti prisijungę prie egzaminų rezultatų skelbimo sistemos.

 Trečiadienį prasideda pakartotinė brandos egzaminų sesija, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Jos duomenimis, dalyvauti pakartotinėje brandos egzaminų sesijoje užsiregistravo 1041 kandidatas, 473 iš jų – eksternai. Pakartotinės brandos egzaminų sesijos tvarkaraštyje – 16 valstybinių ir mokyklinių brandos egzaminų. Pirmasis – valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Sesiją užbaigs taip pat lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas – tik mokyklinis.

Pirmadienį abiturientai laikys fizikos egzaminą: tai paskutinis valstybinis egzaminas šioje sesijoje. Jį šiemet laikyti pasirinko 2020 kandidatų. „Praėjusiais metais fizikos egzaminą pasirinko laikyti 2170 abiturientų. Tikimės, kad ir šiais metais jų rezultatai patvirtins kelerius metus stebimą tendenciją: fizikos brandos egzaminą išlaiko ne mažiau nei 97 proc. kandidatų“, – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Abiturientai penktadienį laikys rusų kaip užsienio kalbos egzaminą. Šiemet jį iš viso pasirinko 1895 kandidatai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Praėjusiais metais šį egzaminą rinkosi 1963 jaunuoliai, apie 99 proc. jų išlaikė. Penktadienį kandidatai turės atlikti klausymo, skaitymo ir rašymo užduotis, egzamino dalį žodžiu jie laikė anksčiau. Kiekviena egzamino dalis lemia ketvirtadalį bendro įvertinimo.

Abiturientai antradienį laikys užsienio kalbos – prancūzų ir vokiečių – valstybinius brandos egzaminus. Jaunuoliams reikės atlikti klausymo, skaitymo ir rašymo dalių užduotis. Užsienio kalbos valstybinį brandos egzaminą sudaro keturios dalys – kalbėjimo dalis vyko anksčiau. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, brandos egzaminus šiemet iš viso laikys beveik 27,5 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivių.

Pirmadienį abiturientai laikys istorijos valstybinį brandos egzaminą. Jį pasirinko apie 7,7 tūkst. kandidatų. „Istorijos valstybinis brandos egzaminas skirtas patikrinti mokinių istorinio mąstymo gebėjimus, kai Lietuvos bei pasaulio istorinės raidos reiškiniai ir procesai analizuojami, interpretuojami bei vertinami“, – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Trečiadienį abiturientai laikys biologijos valstybinį brandos egzaminą. Jį pasirinko 6384 kandidatai: beveik 90-čia daugiau nei pernai. Pagrindinė brandos egzaminų sesija šiemet prasidėjo birželio 5 dieną ir truks iki birželio 27 dienos. Jos rezultatai bus paskelbti iki liepos 13 dienos. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, brandos egzaminus šiemet iš viso laikys 27 tūkst. 492 bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleiviai.

Po pernykščio matematikos brandos egzamino, kuomet daugiau nei trečdalis dvyliktokų jo neišlaikė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija susizgribo gelbėti vaikų sugebėjimą skaičiuoti – didins jiems matematikos pamokų, konsultacijų skaičius, paskambinę telefonu galės konsultuotis ir patys mokytojai. Vaikus mokyti skaičiuoti ministerija žada ir pasitelkusi dirbtinį intelektą. O toks bendrasis matematikos programos atnaujinimas kainuos 30 milijonų eurų.

Pasibaigus abiturientų egzaminų sesijai, vis dar ieškoma atsakymų, kodėl tiek daug moksleivių neišlaikė matematikos. O vienoje Lazdijų rajono gimnazijoje jo neįveikė net 80 procentų abiturientų. Vieni kaltina karantiną, kiti – kad matematika yra per sunkus dalykas. Lazdijų rajono, Seirijų Antano Šmuidzinavičiaus gimnazijoje, mokslo metai pasibaigė slogia nuotaika – panašu, kad moksleiviai per 12 metų taip ir neišmoko matematikos. Valstybinio egzamino neišlaikė net 82 procentai abiturientų.

Pasitvirtino, kad skandalu virtusio matematikos egzamino neišlaikė daugiau kaip trečdalis abiturientų. Prieš savaitę, paaiškėjus, kad egzamino rezultatai daug blogesni nei pernai, ministrė Šiugždinienė paprašė atlikti papildomą jo analizę. Ją atlikusi komisija nustatė, kad egzaminas atitiko programos reikalavimus, tačiau už du sudėtingesnius uždavinius turėjo būti skirta daugiau taškų, tad sukoreguoti uždavinių įvertinimai padvigubino egzaminą išlaikiusiųjų šimtukininkų skaičių.