varlės

Socialiniame tinkle „Facebook“ nuskambėjo Džiunglių Žmogaus prašymas. Labiausiai jis kreipiasi į vairuotojus, tačiau prašo nelikti abejingų ir pėsčiųjų ar dviratininkų, kadangi šiuo metu Lietuvos keliuose prasidėjo varliagyvių migracija. Pasidalinęs rupūžės nuotrauka, socialiniame tinkle Džiunglių Žmogus rašė: „Tai viena iš keleto šiandien vakare išgelbėtų (patrauktų nuo kelio) varliagyvių atstovė – pilkoji rupūžė (lot. Bufo bufo). Šiuo metu intensyviai prasideda varliagyvių migracija.

Nors už lango dar kai kur boluoja sniegas, jau pradėjo migruoti pirmosios varlės. Gamtininkai ragina vairuotojus būti itin atidžius, ir matant varlę kelyje – stabtelėti. Mat varliagyvius turime saugoti kaip savo akį: pasak specialistų, kasmet jų mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Per pastaruosius trejus metus, kaip pastebi gamtos žinovai, kai kurių varliagyvių, pavyzdžiui, rupūžių populiacija sumažėjo maždaug 80 procentų.

2023 metais prie Vingio parko Vilniuje turint prasidėti naujo „Akropolio“ statyboms, kiekvieną pavasarį toje teritorijoje migruojančioms varlėms gresia pavojus, perspėja gamtininkai. Kasmet prasidėjus varliagyvių migracijai, laikinai ribojamas eismas į parką automobiliais, montuojami atitvarai, tvorelės, nukreipėjai, kad šie gyvūnai nežūtų kelyje. Gausiomis grupėmis migruojantys varliagyviai, pajutę kelio virpesius, sustingsta ir daug jų pakliūna po automobilių ratais.

Daugumai lietuvių pastarosiomis savaitėmis nerimą kelia iš žiemos miego pabudę ir tarp sniego pusnių pasirodę gyvūnai – barsukas, ežys ir kiti miško žvėreliai. Tačiau tv3.lt portalo skaitytoją nustebino ilgakojų varlių pasirodymas, kurios netikėtai pasirodžiusios ant balto sniego surengė šokavimo pasirodymą. Varlės, kaip ir dauguma kitų gyvūnu žiemos metu sau ramiai snaudžia ir laukia pasirodančios šilumos pavasarį, kuomet galės išlysti iš savo žiemaviečių ir pradėti neršti.

Tikriausiai ne vienas lietuvis vaikystėje girdėjo pasakymą „neik į vandenį, nes įtrauks varlė“. Galbūt todėl ir įprasta manyti, kad varlės tai nemalonus, grėsmę keliantis gyvūnas. Kai kurie žmonės netgi sako, kad turi barachtofobiją – varlių baimę. Šakių rajone, Lukšiuose gyvenanti „Varlių namelio“ įkūrėja Reda Pečiulienė-Šilingė sako, kad negali sutikti su tokia nuomone, nes varlė jai – pats mieliausias gyvūnas. „Meilė varlėms atėjo ne šiaip sau, ji man tikriausiai įgimta“, – sako moteris.

Saugant migruojančias varles, nuo šeštadienio pradedamas riboti transporto eismas į sostinėje esantį Vingio parką. Kaip praneša Vilniaus miesto savivaldybė, transporto eismas bent mėnesiui apribojamas į Vingio parką ir šalia jo esančias automobilių stovėjimo aikšteles. „Kiekvieną pavasarį, prasidėjus varliagyvių migracijai, eismas automobiliais į parką laikinai ribojamas saugant gausiai iš žiemaviečių į nerštavietes keliaujančias varles, kad nežūtų po automobilių ratais.

Alytaus rajone esančiame Būdos kaime skaitytoja Dalia Berčiūnaitė užfiksavo, kaip iš balos ant sniego pradėjo lipti varlės. Gamtininkė aiškina, kad tai nėra kažkokia anomalija ir pavasario tikrai nepranašauja. Neįprastą gamtos reiškinį moteris užfiksavo trečiadienį, o nuotraukose galima pamatyti ir plėšrųjį paukštį suopį, kuris greičiausiai nesitikėjo rasti ant sniego išlipusių varlių.

Sodininkai ir daržininkai skundžiasi neatsiginantys kaip niekada gausiu kenkėjų antplūdžiu. Ypač daug bėdų pastarosiomis dienomis pridaro invazinės sraigės, šliužai, arba Lietuvoje nuo seno daržininkus varginantys kurkliai bei kurmiai. Atsikratyti neprašytais daržo svečiais, kaip sako mokslininkai nėra paprasta. Labai dažnai bejėgės būna jau ne tik liaudiškos priemonės, bet ir cheminės medžiagos.

Dėl vėsesnio pavasario, vėluodamos dviem savaitėmis į nerštavietes pajudėjo pirmosios varlės. Tiesa, milijonams jų, kaip sako gamtininkai, kasmet tokia varliagyvių migracija baigiasi tragiškai. Ir ne tik dėl to, kad yra sutraiškomos automobilių. Daug varlių žūva ir liepsnojančiose pievose. Gamtininkai ragina varliagyvius saugoti visais įmanomais būdais. Pavilnių regioniniame parke darbuotojai vos spėja suktis.

Žmonės turi įvairiausių pomėgių ir neretai ką nors kolekcionuoja. Štai viena vilkaviškietė jau daug dešimtmečių pametusi galvą dėl varlių. Jos kolekcijoje – tūkstančiai įvairių daiktų, susijusių su varlėmis. Artimieji, bičiuliai nesuka galvos, ką moteriai dovanoti įvairiomis progomis. Tik štai rasti ką nors, ko vilkaviškietė dar neturi, darosi vis sudėtingiau. Vilkaviškietė Jolita Kojutienė svetingai kviečia į nedidelį namelį.

Pabandykite įjungti savo fantaziją ir įsivaizduoti prieš savo akis štai tokį reginį namuose: mažomis varlytėmis padabinta patalynė, dar nuotaikingesnėmis aplikacijomis varlėmis marginti drabužiai, o įžengus į virtuvę – dar kelios dešimtys varlių ant puodelių, pipirinės, druskinės ar kitų daiktų. Ne, tai ne fantazija, o tikra realybė, būtent taip atrodo Šakių rajone gyvenančios Redos Pečiulienės-Šilingės namai.

Ar teko matyti varlę, kurios akis ar lūpas galima apžiūrėti tik užsilipus kopėčiomis? O skiauterėtąjį tritoną, kurio nugara gali atlaikyti ne vieną vaiką? O kur dar dešimt kartų didesni, nei esame įpratę matyti, šikšnosparniai. Gamtininkai ir menininkai bando įrodyti, kad tokių gyvių esama. Ir atšliaužė bei atšokavo jie į Verkių parką. Maždaug pusę tonos sveriantis skiauterėtasis tritonas keliauja į Verkių parko teritoriją.

Atėjus pavasariui prasideda ir didžioji varlių migracija - šiuo metu po automobilių ratais žūsta dešimtys tūkstančių varliagyvių - tad gamtininkai prašo vairuotojus nelakstyti kaip akis išdegus. Esą jeigu ir toliau taip žudysime, kaip sako gamtininkai, galime likti ir visai be varlių. Štai net į sostinės Vingio parką dėl varlių meilės uždrausta važiuoti automobiliais. Tiesa, laikino draudimo paiso ne visi. įspėjame, siužete išvysite akiai ne itin malonių vaizdų.

Vilniaus miesto savivaldybė, išklausiusi gamtininkų ir mokslininkų argumentus, varlių migracijos laikotarpiu nusprendė laikinai apriboti automobilių eismą į Vingio parką. Kiekvieną pavasarį, kovo–balandžio mėnesiais, tūkstančiai varlių migruoja į neršto vietas ir daug jų žūva keliuose po automobilių ratais. Pasak mokslininkų, dėl to labai nukenčia miesto ekosistema.

Dažniausiai varlės, sutinkamos Lietuvoje, didelio pasigėrėjimo ar susižavėjimo nesukelia, o kai kuriuos žmones net ir gąsdina. Tačiau šios egzotiškos, neįprastos varlės išties kelia nuostabą.

Pirmoji pavasario šiluma tampa stimulu varliagyvių migracijoms. Jų kelionė iš žiemojimo vietų į nerštavietes gali būti labai pavojinga, ypač tada, kai gyvūnams reikia kirsti kelius. Varlės keliauja tradiciniais keliais, tad kasmet tam tikrose vietose jų būna daugiausia. Tokiose vietose ant kelių žūsta didžiausias skaičius varliagyvių. Pirmieji bandymai įrengti varliagyvių apsaugines tvoreles buvo vykdyti prieš ketvirtį amžiaus Kaišiadorių rajone.

Varlės kurkimas – vienas pirmųjų gamtos garsų, pasitinkantis mus pavasarį. Tačiau varlės kur kas dainingesnės, nei esame įpratę manyti. Greta tradicinio kvaaaarrr, po žiemos atšylančiose balose galime išgirsti ir kur kas subtilesnių tonų.

Lietus ir sniegas nėra vieninteliai krituliai, kurių galima sulaukti iš dangaus. Istorijoje užfiksuota retų atvejų, kai iš debesų pabyra netikėčiausi dalykai. 2001 metais kai kuriose Indijos dalyse lijo paslaptingomis raudonomis dalelėmis, kuriose, kaip manyta, buvo nežemiškos kilmės mikrobų. PopSci.com pateikia keletą kitų šio keisto reiškinio pavyzdžių. Mėsa. 1876 metais iš giedro dangaus virš miestelio Kentukyje, JAV, ėmė kristi beveik 8 centimetrų dydžio mėsos gabalai.

Varliagyviai, kuriems pavyko išgyventi atšiaurią žiemą, jau ima traukti į vandens telkinius, kuriuose jie veisiasi. Tačiau pakeliui jų laukia dar viena grėsmė – dažnai jiems tenka kirsti automobilių kelius, kur šie traiškomi greitai važiuojančių vairuotojų. Lietuvoje gyvena 13 varliagyvių (varlių, rupūžių ir tritonų) rūšių, iš kurių net 8 rūšys yra nykstančios Europos mastu ir todėl saugomos Buveinių Direktyvos.

Ar gali lyti obuoliais, varlėmis ar šprotais? Taip, pasirodo, dar ir kaip gali – ir tai nėra tik Biblijoje aprašyta pasaka apie prakeiksmus. Bbc.co.uk rašo, kad visai neseniai gauta pranešimų apie vidurio Anglijos mieste Koventryje vykusį obuolių lietų. Vairuotojai skundėsi, kad dėl nedidukų žalių obuoliukų net susidarė spūstys keliuose, o vienas gyventojų pasakojo, jog ryte pravėręs duris prieš akis išvydo savo sodą, pilną prikritusį apdaužytų obuolių.

Kaip žinia, Jungtinėse Amerikos Valstijose egzistuoja tūkstančiai įstatymų, kurie galioja tik valstijoje, grafystėje ar municipalitete. Kai kurie iš tų įstatymų atrodo absurdiškais, tačiau jų tokių normatyvinių aktų atsiradimas kilo dėl tam tikrų priežasčių. Arizonos valstijoje uždrausta medžioti kupranugarius. Priežastis: JAV kariuomenė ankščiau išnaudojo kupranugarius kaip darbinę jėgą.

Graikijoje dėl skersai kelio šokuojančių varlių teko uždaryti pagrindinį šiaurinės šalies dalies greitkelį. Milijonai šokuojančių varlių tarsi kilimas padengė asfaltą. Pranešama, kad kai trys automobiliai nuslydo nuo kelio, pareigūnai kelioms valandoms visiškai sustabdė eismą. Automobiliais važiavę žmonės nenukentėjo, tačiau to tikrai negalima pasakyti apie varles.

Kasmet prancūzai suvalgo daugiau kaip keturis tūkstančius tonų varlių šlaunelių. Jų suvartojimas Azijoje, Pietų Amerikoje ir JAV yra kur kas didesnis. Pasaulinei varlių populiacijai gresia išnykimas. Prancūzijoje visur gausybė restoranų, siūlančių varlienos patiekalų. Varlių šlaunelės su česnakais ir petražolėmis, varlių šlaunelės su kiaušiniais ir grietine. Prabangesni restoranai siūlo įmantresnius patiekalus, pavyzdžiui, andalūziškas šlauneles su česnakais.