vandens kokybė

Karštomis vasaromis dienomis tik ir traukia atsigaivinti prie įvairiausių vandens telkinių, tačiau tą reikėtų daryti atsargiai. Svarbu ne tik saugiai elgtis prie vandens ir jame, bet ir pasitikrinti maudyklos kokybę. Specialistai įspėja – keliose vietose maudytis šiuo metu ne tik nerekomenduojama, bet ir draudžiama.  Kiekvieno maudynių sezono metu visose oficialiose Lietuvos maudyklose yra atliekami vandens kokybės tyrimai.

Atšilus orams, gyventojai neretai renkasi poilsiauti prie upių ir ežerų. Vis dėlto, ne visų vandens telkinių vandens kokybė yra vienoda, o maudymasis vandens telkinyje, kuriame buvo nustatyta trumpalaikė tarša, gali pakenkti ir sveikatai. Kiekvienais metais Lietuvoje atliekami vandens kokybės tyrimai – bene kiekvienais metais pasitaiko vandens telkinių, kuriuose maudytis nerekomenduojama. Anot higienos instituto ekspertės Gražvydės Norkienės, daugelis maudyklų yra puikios kokybės.

Higienos institutas informuoja, kad Kauno marių antrajame paplūdimyje ir sostinės Naujosios Vilnios maudykloje vandens užterštumas bakterijomis viršijo leistina normą. Instituto teigimu, Kauno marių antrajame paplūdimyje gegužės 22 ir 27 dienomis nustatytas didesnis nei leidžiama higienos normoje žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų skaičius. Jis gegužės 21 ir 27 dienomis rastas ir Vilios upės vandenyje prie Gerovės parko.

Skelbiami Lietuvos paplūdimiai, gavę prestižinį Mėlynosios vėliavos apdovanojimą – štai, kas jį gavo. Kaip socialiniuose tinkluose skelbia Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, balandžio 24 d. įvertinti kandidatai, pretendavę gauti šį apdovanojimą. Paskelbė geriausius Lietuvos paplūdimius Šių metų vasaros sezonui Mėlynąja vėliava įvertinti septyni šalies paplūdimiai. „Balandžio 24 d. įvykusiame Aplinkosauginio švietimo fondo (angl.

Penktadienį pradeda veikti specialus tinklalapis, skirtas gyventojus informuoti apie legioneliozės keliamas rizikas bei veiksmus norint apsisaugoti nuo šios ūminės infekcinės ligos.   Interaktyvus legioneliozės prevencijos puslapis „Legionas prieš legioneles“, kurį sukūrė Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai, pasiekiamas adresu legionas.nvsc.lt.

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras informuoja, kad rugpjūčio mėnesio antroje pusėje gauta informacija apie 114 maudyklų iš 121 į stebėsenos sąrašą įtrauktos maudyklos vandens kokybę. Vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų (nustatytų mikrobiologinių parametrų) Kauno marių I-ojo ir Panemunės Nemuno upės bei Šiaulių m. Prūdelio tvenkinio paplūdimių maudyklose.

Dizaineris Juozas Statkevičius nebegali slėpti apmaudo dėl vandens, kuris jo namuose senamiestyje iš krano bėga visas purvinas. „Kodėl gerovės valstybėje tiek netvarkos? Kiek galime kentėti?“ – klausia Juozas.  Savo asmeninėje „Instagram“ paskyroje Juozas Statkevičius dalinasi: „Tipo prisileidau vonią. Koks švarus Vilniaus vanduo! Su kažkokiom nuosėdom, kokio juodumo – košmaras! Nu kurgi tai matyta? Seniau būdavo skaidrus, o dabar juodas. Kokios baisios nuosėdos.

Rugpjūčio pirmoje pusėje vandens kokybė normų neatitiko dviejose Lietuvos maudyklose, penktadienį pranešė Higienos institutas. Padidinta tarša nustatyta Paežerių ežere Vilkaviškio rajone ir Anykščių rajone esančioje Šventosios upės paplūdimio maudykloje. Higienos instituto duomenimis, rugpjūčio 3 dieną Paežerių ežero paplūdimio maudykloje nustatytas 1,1 karto didesnis nei leidžiama žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens.

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras informuoja, kad birželio mėnesio antrojoje pusėje gauta informacija apie 112 maudyklų iš 121 į stebėsenos sąrašą įtrauktos maudyklos vandens kokybę. Vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų (nustatytų mikrobiologinių parametrų) Širvėnos ežere prie Centrinio paplūdimio, Arimaičių ežere, Pašvinio ežere ir Neries upėje esančioje Žirmūnų paplūdimio maudykloje.

Maždaug trečdalio šulinių vanduo nėra saugus vartoti, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centros 2022 m. tyrimas. Specialistai atsiųstame pranešime primena, kuo pavojingos šios cheminės medžiagos, kaip jos vandenyje atsiranda ir ką daryti nustačius vandens taršą. Pagal iš gydytojų gautus pranešimus apie nėščiąsias ir kūdikius, kurių maistui naudojamas šachtinių šulinių vanduo, 2022 m. Lietuvoje ištirti 582 šachtiniai šuliniai, siekiant nustatyti taršą nitritais ir nitratais.

Vilniaus rajone, Kiaušiadalos kaime, vandenvietėje, specialistai aptiko padidėjusį arseno kiekį, todėl naudoti maistui gyventojams centralizuotai tiekiamo vandens specialistai nebeleido. Žmonės neslepia, žinia apie užkrėstą vandenį šokiravo. Mat keistas vandens skonis ir kvapas kaime juntamas maždaug pusmetį.  Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Sofija iš kolonėlės vandenį semia tik skalbimui. Gerti jo prisipažįsta negalinti. Ir taip jau pusmetį.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC), įvertinęs gautus rugpjūčio mėnesio pirmosios pusės maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, pažymi, kad keliose maudyklose vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų. Pirmojoje rugpjūčio pusėje vandens kokybė kai kur neatitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytų mikrobiologinių parametrų.

Vasarą miestų gatvės ištuštėja, o traukos vieta tampa paežerės, upės ar paplūdimiai prie jūros. Aktyvus laisvalaikis ir plaukiojimas vandenyje – sveikatai palanku, tačiau vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė įspėja, kad nauda labai greitai gali virsti žala, jeigu prie vandens telkinių poilsiautojai nesilaikys kelių pagrindinių taisyklių. Pati skaudžiausia nelaimė, susijusi su maudynėmis – paskendimai.

Alinant karščiams vis daugiau tautiečių traukia atsigaivinti prie vandens telkinių. Vis dėlto specialistai įspėja, kad pulti maudytis vertėtų ne visose vietose. Pasirodo, vos vienas užteršto vandens gurkšnis gali kaip reikiant sugadinti poilsį.  Visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad vasarą ežeruose, upėse ir kituose vandens telkiniuose, susidaro palanki terpė daugintis įvairiems ligų sukėlėjams.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, birželį padidėjusi mikrobiologinė tarša fiksuojama vis daugiau vandens telkinių. Specialistai nerekomenduoja maudytis ne tik Salotės ir Balsių (Žaliųjų) ežeruose Vilniuje, Kauno marių antrajame paplūdimyje, bet ir Kuršių mariose ties Kintais, taip pat –Šyšos upėje Šilutėje bei Vievio ežere. Rizikuoja susirgti „Jeigu liaudiškai vadinant, tai yra fekalinė tarša.

Dvejose šalies maudyklose bei keturiose rekreacinėse zonose buvo nustatyta trumpalaikė tarša – vandens kokybė čia neatitiko Lietuvos higienos normų, pranešė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Rugpjūčio pirmoje pusėje didesnis nei leidžiamas higienos normos žarninių enterokokų kiekis nustatytas Kauno marių I paplūdymio bei Radviliškio rajono Eibariškių tvenkinio maudyklose. Kiek vėliau atlikus pakartotinius tyrimus, vandens kokybė atitiko reikalavimus.

Poilsiautojų pamėgtoje vietoje – vandens blusų ataka. Netoli Palangos oro uosto esančiame karjere išsimaudęs vaikas buvo itin stipriai sukandžiotas. Paaiškėjo, jog vasarotojų itin pamėgtoje vietoje vanduo nėra tiriamas, o maudytis jame nesaugu. Į Palangą vasarotojai plūsta ne tik dėl maudynių Baltijos jūroje. Poilsiui žmonės renkasi ir atokesnę vietą prie žvyro karjerų. Tai nuo seno ne tik palangiškių pamėgta vieta, kuri yra į Šventosios pusę neprivažiavus oro uosto teritorijos, kairėje.

Jurbarko miestas tapo Karaliaučiaus srities atpirkimo ožiu. Vykdę trišalį pasienio projektą vandens kokybei gerinti, Rusija neteisėtai iššvaistė milijoną eurų Europos Sąjungos lėšų ir šiuo metu nenori jo grąžinti projektą administruojantiems lenkams. Jurbarkas, kaip projekto pareiškėjas, privalo grąžintis visas skolas, net ir ne savo. Panašu, kad taip gali ir nutikti, mat Rusija pareiškė, kad jokio atliekamo milijono skoloms padengti neturi.

 Kasmet kovo 22 dieną pasaulyje minima vandens diena. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į didžiulę vandens svarbą kiekvienam iš mūsų ir skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį. Vilniaus visuomenės sveikatos centras minėdamas šią dieną atkreipia Lietuvos gyventojų dėmesį į šachtinių šulinių, kuriuos vis dar naudoja nemažai gyventojų, vandens kokybę ir tinkamą jų priežiūrą.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, įvertinęs gautus liepos mėnesio antros pusės maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, informuoja, kad didžiojoje dalyje maudyklų vandens kokybė atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus, todėl maudytis yra saugu. Beje, liepos mėnesį atliktų vandens tyrimų rezultatai buvo geresni palyginti su birželio mėnesiu.

Panevėžio rajono Paįstrio  ir Gegužinės kaimų gyventojai gali lieti vandenį į valias prausdamiesi, skalbdami, gamindami valgį ar laistydami daržus. Jiems vanduo nekainuoja nė cento. Girdo ir prausia už dyką Tačiau kitiems rajono gyventojams mokesčių mokėtojams šiemet tai atsieis per 6 tūkstančius litų.

Aleksandro Stulginskio universiteto Aplinkos instituto direktorė docentė daktarė Laima Česonienė tikina, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose vandentiekiu tiekiamo vandens kokybė yra gera, tačiau maždaug pusės šulinių vanduo yra užterštas nitratais. Apie 80 proc. visų ligų pasaulyje ir didelis kaimo žmonių mirtingumas susiję su prasta geriamojo vandens kokybe.

Mažėja vietų, kuriose poilsiautojai per karščius, be baimės pasigauti užkratą, galėtų saugiai nusimaudyti. Nekreipusi dėmesio į spaudoje nuolat pasirodančius pranešimus apie žarnyno lazdelėmis užterštą paplūdimių vandenį, panevėžietė karštomis liepos dienomis keletą kartų maloniai pliuškenosi Nevėžyje. Tik po savaitės, kai pasijuto prastai, pradėjo viduriuoti, įtarė, jog šis sveikatos sutrikimas, ko gero, nesėkmingų maudynių rezultatas.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras prieš maudymosi sezono pradžią gavo 68 maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus (viso 113 maudyklų). Tai sudaro 60 proc. iš stebimų maudyklų sąrašo. Kai kurios savivaldybės, norėdamos apsaugoti poilsiautojų sveikatą, šiais metais numatė stebėti ir geranoriškai maudymosi sezono atidarymo pradžiai ištyrė vandens kokybę 87 Lietuvos gyventojų pamėgtose ir lankomose poilsiavietėse. Šalyje maudymosi sezonas prasideda birželio mėn.

Mokslininkai skambina pavojaus varpais, kad prisipirkę vandens filtrų gyventojai gali rimtai pakenkti savo sveikatai.Jie sako, kad beveik visoje Lietuvoje centralizuotai tiekiamas vanduo puikiai tinkamas gerti tiesiai iš čiaupo. Jis prastesnis tik šiaurės vakarų Lietuvoje. Mokslininkai juokauja, kad kai kurie gyventojai neturėtų stebėtis, jei jiems traukia koją, smarkiai plaka širdis ar nuolat ima pyktis ant kaimyno.

Per 83 tūkst. gyventojų iki šiol geria fluoro persotintą ar drumstą vandenį, nors moka už jį kaip už gerą. Nuo šių metų jie bent žinos, koks vanduo pasiekia namus. Vanduo iš čiaupo ir smirdi, ir subjauroja kriaukles.

„Nors Lietuvoje geriamasis vanduo – vienas geriausių Europoje, kai kuriuose regionuose jo kokybei galima pažerti priekaištų“, – teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė. Mūsų šalyje visas geriamasis vanduo yra požeminis. Jis gana gerai apsaugotas nuo aplinkos teršalų, todėl, anot V. Galdikienės, jo mikrobiologiniai rodikliai yra geri.

Liepą tirtų maudyklų vanduo buvo švaresnis, palyginti su birželiu. Higienos normų neatitiko tik 2,9 proc. maudyklų vanduo, informuoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Švariausias vanduo antrąjį vasaros mėnesį buvo pajūryje, Alytaus, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Utenos ir Vilniaus apskričių maudyklose. Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles.

Atliktas geriamojo vandens tyrimas parodė: vandens užterštumas net septynis kartus viršija normas. Ką daryti? Gyventojai, susirūpinę savo sveikata, ieško atsakymo į šį klausimą: telefonų skambučiais jie atakuoja vandens tiekėjus, seniūniją, kreipėsi ir į „Gimtojo Rokiškio“ redakciją. Išsiskyrė nuosėdos Juodupietei Vandai Aleksiejienei telefonu paskambinusi moteris pasiūlė nemokamai ištirti vartojamo vandens kokybę.

Pagal gautus birželio mėnesio maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, 4,7 proc. ištirtų maudyklų vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normų reikalavimų. Iš numatytų stebėti maudyklų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 15 proc. maudyklų buvo netirta. Prieš maudymosi sezoną, vadovaujantis higienos normos reikalavimais, savivaldybės sudaro numatomų stebėti maudyklų tyrimų kalendorinį grafiką ir pateikia Higienos institutui.