valstybinis bankas

Naujoji Vyriausybė turėtų sukurti konkretų planą, kaip bus sukurtas naujas valstybinis bankas, kuris finansuotų šalies verslo įmones.  Apie tai kalbėta pirmadienį Prezidentūros surengtoje diskusijoje „Nacionalinis plėtros bankas: poreikis, strategija ir tolesni veiksmai“.  „Prezidentas nacionalinio plėtros banko idėją kėlė daugiau nei prieš metus ir labai džiaugiasi, kad Vyriausybės programoje atsirado nuostata dėl nacionalinio plėtros fondo steigimo jau veikiančių nacional...

Kad Lietuvoje turėtų atsirasti valstybinis bankas, pritaria ir prezidentas Gitanas Nausėda, ir valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Tačiau akivaizdu, kad politikų vizijos dėl pagrindinės banko funkcijos išsiskiria. Kol šalies vadovas akcentuoja, kad nauja įstaiga turėtų rūpintis verslo kreditavimu, R. Karbauskis tvirtina, kad valstybinis bankas teiks paslaugas ir gyventojams. Šiemet Seimas davė startą valdančiųjų iniciatyvai kurti valstybinį banką.

Valstybinis bankas ir valstybinės vaistinės – tai Seime kelia daug aistrų. Nors Seimas jau pritarė valstybinio plėtros banko steigimo idėjai ir ieško tolimesnių sprendimų, bet valstybinių vaistinių pasiūlymas dar kabo ore. Dauguma rinkimuose dalyvaujančių partijų nepritaria valdančiųjų iniciatyvai kurti tokias vaistines ir mano, kad vaistų kainos dėl to tikrai nesumažėtų, kalba apie valstybės lėšų švaistymą ir konkurencijos sumažinimą.

Vyriausybei ketinant kurti nacionalinį plėtros banką, kaip viena galimybių svarstoma įsigyti ir jau veikiantį banką, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.  „Komisija (ministro įsakymu sukurta tarpinstitucinė darbo grupė – BNS) turi tęsti darbą ir išnagrinėti įvairius variantus, įskaitant ir galbūt jau egzistuojančio banko pirkimą.

Valstybinis plėtros bankas ateityje kur kas geriau skirstytų paramą nei per koronaviruso krizę tai darė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), sako prezidento patarėjas.  Anot Simono Krėpštos, „Invega“ krizės pradžioje nebuvo pasiruošusi tokioms užduotims.  „Prezidentas ne kartą minėjo, seržantas negali per naktį pradėti vadovauti kariuomenei, taip pat ir „Invega“ yra kita institucija ir turėjusi kitus tikslus, per naktį turėjo būti vos ne epicentras pagalbos teikimo verslui.

Prezidentas Gitanas Nausėda su Tarptautinio valiutos fondo atstovais tariasi, koks Lietuvoje bus valstybinis bankas. Siekdami valdžios valstiečiai žadėjo sukurti banką gyventojams, kenčiantiems nuo didžiulių bankų įkainių. Tačiau aiškėja, kad prezidentas ir valdantieji banką kurpia pirmiausia verslininkams, o ne gyventojams. Lietuviškos bankininkystės realybė. Nors prieš kurį laiką buvo vieno komercinių bankų aptarnavimo padalinys, dabar jis uždarytas.

Valstybinis plėtros bankas Lietuvoje atsiras, tačiau ne tokiu pavidalu, kaip galėjo įsivaizduoti dalis gyventojų. Prezidentas Gitanas Nausėda, Vyriausybė ir finansų ekspertai sutaria, kad valstybinis bankas turėtų veikti teikdamas kreditus smulkiajam ir vidutiniam verslui, o ne privatiems bankų klientams.   Prezidentūroje ketvirtadienį politikai, verslo bei užsienio institucijų atstovai ir vadovai diskutuos apie idėją Lietuvoje steigti nacionalinį plėtros banką.

Naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius sako pritariantis valstybinio banko idėjai, tačiau pabrėžia, kad tokia institucija neturėtų kištis į mažmeninę rinką. „Iš principo aš idėjai pritariu. Konkurencijos didinimas valiutos arba finansų prieigos srityje yra gerai“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė R. Sinkevičius.

Prezidentūroje ketvirtadienį politikai, verslo bei užsienio institucijų atstovai ir vadovai diskutuos apie idėją Lietuvoje steigti nacionalinį plėtros banką.

Seimas davė startą valdančiųjų iniciatyvai kurti valstybinį banką. Vyriausybė įpareigota iki rugsėjo pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės pagalbos steigiant valstybinį banką. Vis dėlto opozicija atkreipia dėmesį, kad naujos institucijos kūrimas neturės įtakos tam, ko tikisi piliečiai, – mažesnėms būsto palūkanoms ar paslaugų įkainių mažėjimui. Grupė valdančiųjų Seimo narių banką siūlo steigti veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu.

Diskusijose dėl valstybinio banko steigimo yra daug painiavos, pareiškė finansų ministras. Vilius Šapoka teigia, jog vieni politikai nori, kad būtų daugiau bankų skyrių regionuose, kiti – mažesnių įkainių, treti  – didesnio skolinimo verslui, ketvirti – valstybinės infrastruktūrai.

Seime skinasi kelią valdančiųjų idėja jau veikiančių fondų ar agentūrų pagrindu sukurti Valstybinį plėtros banką, kuris gautų licenciją, o jį prižiūrėtų Lietuvos bankas.  Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė Seimo nutarimo projektui, kuriuo siūloma įgalioti Vyriausybę pradėti pasirengimą steigti tokį banką.    Už balsavo 7 komiteto nariai, prieš – du konservatoriai Mykolas Majauskas ir Gintarė Skaistė, o liberalas Kęstutis Glaveckas susilaikė.

Valstybinio banko idėja Seime žingsnis po žingsnio virsta kūnu. Valdančiųjų siūlymas steigti valstybinį plėtros banką sulaukė pirmojo, bet kol kas ne galutinio parlamentarų palaikymo. Savo ruožtu opozicija tvirtina, kad valstybinis bankas būtų dar viena terpė vešėti korupcijai ir kištis politikams. Seimui antradienį pateikta valdančiųjų iniciatyva dėl valstybinio banko.

Premjeras Saulius Skvernelis po pateikimo žada pritarti Seime antradienį teikiamai valdančiųjų iniciatyvai dėl valstybinio banko.  „Pandeminė situacija dar kartą parodė, kad turi turėti kažkokią alternatyvą. Jei mes kalbėjome ir dar galime kalbėti apie pagalbą įmonėms, ypatingai jų likvidumo užtikrinimą, tai surasti finansinį tarpininką, praktiškai misija buvo neįmanoma.

Seimo nariai įvertinę buvusios, 2009–2010 metų krizės padarinius, kurie apėmė ir viešojo sektoriaus skolas. Taip pat įvertinę mažas galimybes į Lietuvą pritraukti naujus bankus įpareigojo Vyriausybę steigti naują Valstybinį plėtros banką (VPB). Teigiama, kad smulkaus ir vidutinio verslo kredito prieinamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, o VPB įkūrimas ir valstybės dalyvavimas kredito įstaigų kapitale galėtų sumažinti šį rinkos trūkumą.

Prezidentui Gitanui Nausėdai praėjusią savaitę vėl iškėlus valstybinio  banko ar fondo kūrimo idėją, finansų ministras teigia, kad apie tai kalbėti anksti, tokios diskusijos galėtų vykti vėliau. Vilius Šapoka kartoja, kad jo steigimas užtruktų apie metus ir kainuotų apie 1 mlrd. eurų.  „Šiuo metu Lietuvoje turime tris finansinio skatinimo institucijas, tai yra „Invega“, VIPA ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Manau, kad šių trijų finansinių institucijų tikrai pakanka.

Valstybinis komercinis bankas Lietuvoje įmanomas, tačiau sprendimas dėl jo įsteigimo galėtų būti tik po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Finansų ministras santūriai vertina prezidento Gitano Nausėdos ir kai kurių parlamentarų svarstymus, jog Lietuvoje vertėtų steigti naują valstybinį komercinį banką. Viliaus Šapokos teigimu, naujo banko steigimas pareikalautų didelių lėšų, o jo veikla būtų rizikinga. „Turime pasverti tai, jog Lietuvoje tokių bankų yra buvę ir puikiai visi žinome, kuo tai baigėsi. Tikrai rizikos yra didelės.

Šalies prezidentas sako, kad padėtis bankų rinkoje verčia pradėti galvoti apie valstybinio komercinio banko steigimą. Pasak Gitano Nausėdos, Lietuvai reikėtų susirūpinti konkurencine aplinka bankų sektoriuje. „Šiuo atžvilgiu jau turbūt labai rimtai galvočiau – kartu su Vyriausybe – apie valstybinio komercinio banko steigimą. Situacija tapo tokia, kad ir šita alternatyva nebeturėtų būti tabu“ – interviu portalui delfi.lt sakė G. Nausėda.

Valstybė neturėtų steigti komercinio banko, nes šiuo metu bankų sektoriuje yra tinkamai veikianti konkurencinė aplinka, kurioje valstybės dalyvavimas galėtų turėti neigiamų pasekmių visai sistemai, mano analitikai. Vieni tai vadina utopija, nes toks bankas nesuvaldytų rizikos, kiti sako, jog tokiam bankui pirmiausia reikia didelio kapitalo, treti pritaria idėjai sukurti regionų finansavimo platformą, kurios pagrindas galėtų būti Viešųjų investicijų plėtros agentūra.

Rinkimai nenumaldomai artėja, o su jais ir nauji įstatymai. Dažniausiai partijos į savo programas įrašo daugybę mokestinių lengvatų, tačiau jau dabar matyti, kad kai kurie pažadai tokiais tik ir liks. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia pagrindinius mokesčių ir verslo sąlygų punktus programose. Jų realumą ir naudingumą įvertina SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda ir asociacijos Investors' Forum vykdomoji direktorė  Rūta Skyrienė.

Nuosavo valstybinio komercinio banko idėja Lietuvoje aptariama bene kiekvienais metais. Britai steigia savą, tačiau ekspertai tokio darinio nauda Lietuvai vis dar abejoja. Verslui skundžiantis dėl griežtėjančių bankų paskolų sąlygų, šis klausimas prieš porą savaičių vėl buvo iškeltas Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK), bet Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tuomet pareiškė, kad tai nėra reali galimybė padėti aktyviau skolinti verslui.

Graikija parduos nuostolingą valstybinį banką „ATEbank“, pranešė „RIA Novosti“. Graikijos valstybei priklauso 70 proc. „ATEbank“ akcijų. Manoma, kad norint užtikrinti tolesnę banko veiklą jam prireiks iki 5 mlrd. eurų iš ES paketo, skirto rekapitalizuoti Graikijos bankus. „ATEBank“ iki šiol nepaskelbė 2011 m. rezultatų ir neišlaikė Europos finansinių priežiūros tarnybų inicijuotų streso testų.