valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

Lietuviai grynųjų pinigų neišsižada, o kupiūromis dažniau ar rečiau atsiskaitinėja beveik visi. Tačiau kartais dėl to kyla iššūkių prekybininkams – jiems kasoje pritrūksta pinigų grąžai. Taigi, ar pardavėjai turi teisę atsisakyti suteikti norimą paslaugą, jeigu pirkėjai neturi smulkesnių pinigų, o tik stambias kupiūras? Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas Darius pasakoja, kad viename iš didžiųjų prekybos tinklų jam teko susidurti su nekasdiene situacija.

Nuo kelionių į Turkiją iki sporto klubo abonementų ar poilsio sanatorijose. Nors kai kurioms paslaugoms gyventojai išleido tūkstančius eurų, staiga liko be nieko – bankrotą paskelbusi įmonė pinigų negrąžina, o daugelį paslaugų atsisakoma suteikti. Bankrutuojančios įmonės vadovas taip pat pateikė prašymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT). Tuo metu advokatas paaiškino, kokių veiksmų šiuo metu geriausia griebtis gyventojams.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), išnagrinėjusi bylas dėl Produktų saugos įstatymo pažeidimo, už nesaugių juvelyrikos gaminių pateikimą į rinką skyrė sankciją UAB „Gelona“, už nesaugių žaislų pateikimą į rinką sankcijos skirtos UAB „Nersama“, UAB „Profisa“, UAB „Jomas“ bei Jevgenijai Kuzurai, vykdančiai individualią veiklą. „Geloma“ rinkai pateikė pavojingus produktus apyrankę 10768 „Fashion Jewelry“ ir žiedą Biz.

Keliautojai iš Lietuvos, kurie dar neatgavo pinigų iš TT Baltics SIA už neįvykusias keliones, kviečiami kreiptis į Latvijos vartotojų teisių gynimo centrą, rašoma Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pranešime žiniasklaidai. „TT Baltics Ltd.“ (toliau – TT Baltics) baigia grąžinti pinigus Lietuvos klientams už neįvykusias keliones.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Ventė Viteikaitė, kuri jau daugiau nei metus sprendžia ginčą su durimis prekiaujančia bendrove UAB „Aon statyba“. Moteris jaučiasi apgauta po to, kai užsisakius duris, jos buvo sumontuotos nekokybiškai, bet įmonė iki šiol trūkumų neištaisė, nors tai įpareigojo padaryti ir institucijos. V. Viteikaitė detaliai papasakojo, kas įvyko, ir įspėjo kitus žmones.

Seimas leido sudaryti sąrašą, kuriame būtų tik leidžiamos naudoti elektroninių cigarečių skysčių cheminės medžiagos, suteikiančios tabako skonį ir kvapą. Jas nustačius tokiais skysčiais bus galima prekiauti, kitu atveju juos teks išimti iš rinkos.   Tokių leistinų cheminių medžiagų sąrašą sudarys Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, remdamasi moksliniais tyrimais pagrįstais įrodymais bei kitų šalių gerąja praktika.

Vis dažniau lietuviai mini ne tik Vėlines, bet ir atšvenčia Helovyną, dar vadinamą Šmėklinėmis. Tad specialistai primena, kaip šią šventę paminėti saugiai ir ką būtina žinoti, renkantis kostiumus ar dekoruojant namus. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba socialiniuose tinkluose pasidalino patarimais, kuriuos verta įsiminti.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pasidalino įspėjimu planuojantiems pirkti kelionę. „Būkite atidūs ir atidžiai įvertinkite pateiktą informaciją, ypač, jei susidomėjote socialiniuose tinkluose siūlomomis kelionėmis.

Socialiniame tinkle „Facebook“ Vilniaus oro uostas pasidalino įspėjimu keliautojams, jog pastaruoju metu, dėl sustiprintų tam tikrų aviacijos saugumo taikomų patikros procedūrų – kai kuriais piko laikotarpiais oro uoste formuojasi laukiančių keleivių eilės, todėl prieš skrydį reikėtų atvykti likus 2 valandoms iki jo bei turėti pasiruošus iš anksto visus reikalingus skrydžio dokumentus. „Įsitikinkite, kad nevežate jokių draudžiamų daiktų nei rankiniame, nei registruotame bagaže.

UAB „Hennes & Mauritz“ „H&M“ informavo Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą apie savanorišką užsegamos karoliukų apyrankės (gaminio numeris 1163609) atšaukimą iš rinkos. Apyrankėje nustatytas per didelis švino kiekis, todėl pažeidžiamas REACH reglamentas. Per didelis švino kiekis gaminiuose kelia pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai. Apyrankė buvo parduodama „H&M“ parduotuvėse vyrų aprangos skyriuje ir hm.

Ketvirtadienį Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba „Viada“ tinkle atliko 7 patikrinimus ir dyzelino mėginyje rado reikalavimų neatitinkantį biodegalų kiekį. Dėl to degalinių tinklui buvo skirta 50 tūkst. eurų baudą. Išplatintame pranešime „Viada“ teigia, kad jau ėmėsi konkrečių priemonių, kurios esą leistų tokių pažeidimų išvengti ateityje.

Automobilio pardavimas arba pirkimas gali tapti tikru galvos skausmu. Kartais pirkėjams tenka lieti pyktį dėl staiga sugedusios, ką tik įsigytos transporto priemonės. O kai kuriems pardavėjams – sulaukti grasinimų, kaltinimų dėl esą techniškai netvarkingos transporto priemonės. Tačiau kada galima reikalauti, kad pardavėjas atlygintų patirtą žalą, jei automobilis staiga sugenda.

Būsto nuomos kainoms mušant rekordus, gyventojai vis dažniau susiduria su piktavalių nuomotojų įpareigojimais už būstą sumokėti daugiau pinigų, nei buvo susitarta pradžioje. Specialistai paaiškina, kokiu atveju būsto savininkas gali savavališkai nesilaikyti anksčiau pasirašytos sutarties.  Lietuvoje infliacijos rodikliai peržengė 20 proc. ribą. Finansų ministrė Gintarė Skaistė savo ruožtu pripažino, kad tai dar ne pabaiga, o kainų augimas liepą gali būti ir didesnis.

Gyventojai nesustoja šluoti gyvenamųjų būstų, o kai kurie jų perka namus tiesiog iš statybos brėžinių. Tačiau pasitaiko atvejų, kad net ir nauji pastatai turi statybos brokų. Specialistai paaiškina, kas tokiu atveju turi atlyginti nuostolius – statytojai ar naują gyvenamąjį būstą įsigiję asmenys. Būsto kainoms stiebiantis aukštyn, gyventojai, nors ir kukliau nei ankstesniais mėnesiais, nesustoja pirkti gyvenamojo būsto.

Su automobilio remontu anksčiau ar vėliau gali tekti susidurti kiekvienam vairuotojui. Nors už nekokybiškai atliktą remonto paslaugą gyventojai turi teisę reikalauti piniginės kompensacijos, tačiau svarbu žinoti, kad tai galios tik tada, jei nepadarėte vienos esminės klaidos. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) paskelbė svarbiausią informaciją apie tai, ką turėtų žinoti gyventojai, tvarkydami savo transporto priemonę skirtingose remonto vietose.

Dėl pandemijos ne vienam keliautojui teko keisti kelionių planus ar jų visai atsisakyti, o sumokėtų pinigų dažnu atveju teko laukti ilgiau nei norėjosi. Taip nutiko ir į portalą besikreipusiai vilnietei, kuri kelių šimtų eurų už neįvykusį skrydį iš pardavėjo nesulaukė pusmetį. Visgi tiek pardavėjas, tiek institucijos sako, kad atsakomybę šioje situacijoje neša vežėjas, o ne bilietus pardavusi įmonė.

Dėl pirmojo visuotinio karantino neįvykę renginiai gali būti nukelti ilgiau nei metams – iki to laiko, kol jiems nebebus taikomi su koronaviruso valdymu susiję ribojimai. Tokį išaiškinimą trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį pateikė Teisingumo ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai. Šis klausimas svarstytas, nes baigia galioti pernai gegužę priimtame laikinajame įstatyme nustatyti terminai.

Po Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) išvadų apie nesąžiningas privataus Austėjos Landsbergienės darželio „Vaikystės sodas“ kai kurias sutarties sąlygas su tėvais į Seimą buvo iškviestas teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, kuris atsakinėjo į politikų klausimus. Ministras pažymėjo, kad šiais metais VVTAT nustatė pažeidimus septyniose privačiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, o jos yra įpareigotos kuo skubiau pataisyti sutarties pažeidimus.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) išanalizavusi privataus Austėjos Landsbergienės darželio „Vaikystės sodas“ sutartį su klientais nustatė, kad dalis sutarties sąlygų buvo nesąžiningos tėvų atžvilgiu. Tarnyba pažymėjo, kad jų akiratyje atsidūrė ir daugiau privačių darželių, dėl kurių kreipėsi vartotojai. Tačiau „Vaikystės sodo“ atstovai naujienų portalui tv3.lt teigė, kad VVTAT vertinimu nesutinka ir ketina kreiptis į tarnybą, kad sprendimas būtų pakeistas.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pernai sulaukė rekordinio skaičiaus – per 31 tūkst. verslininkų ir vartotojų kreipimųsi. Tarnyba pastebi, kad daugėja ir nepagrįstų skundų. „Lietuvos vartotojai aktyviai domisi savo teisėmis ir jų užtikrinimu, yra reiklūs ir skatina verslininkus laikytis profesinio atidumo standartų.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) nuo kitų metų turės daugiau įgaliojimų ginant vartotojų teises. Seimas ketvirtadienį tarnybai leido verslininkams taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti pardavėjus ar paslaugų teikėjus paskelbti vartotojams svarbią informaciją, sustabdyti žalą sukeliančius veiksmus, patikrinti pardavėjų, paslaugų teikėjų veiklą.

Neatsiejamas šventinio laikotarpio atributas – dovanos. Tačiau ką daryti, jei gautas megztinis yra per didelis ar nepatinka jo spalva? Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pataria, kad nepatinkančias dovanas reikėtų suskubti kuo greičiau grąžinti, nes vėliau gali būti per vėlu. Pagal įstatymus, prekę pardavėjui galima grąžinti per 14 dienų. Norint prekę grąžinti, reikia turėti pirkimo kvitą. Pagal šiuos reikalavimus galima grąžinti tik tas prekes, kurios nepatenka į negrąžinamų prekių sąrašą.

Likus mažiau nei mėnesiui iki Kalėdų, prekybininkai kaip ir kasmet vilioja pirkėjus akcijomis – tai tęsiasi jau ne vieną dešimtį metų. Bet lygiai taip pat mažiausiai du dešimtmečius Lietuvos prekybininkai neatsisako ir apgaulingų akcijų, dėl kurių savo skundais vartotojai užverčia atsakingas institucijas. „Iki Kalėdų liko dar mėnuo, tačiau prekybininkai jau dabar klientus vilioja įvairiomis nuolaidomis. Prekę dabar galima įsigyti vos už trečdalį ankstesnės kainos.

Prekę internete išsirinkęs, bet parduotuvėje nusipirkęs lietuvis liko priblokštas – parduotuvėje jis buvo paprašytas sumokėti 5 eurais daugiau. Vis tik, bandydamas parduotuvę apskųsti dėl tariamo aferizmo, pirkėjas taip pat turėjo nusivilti – pasirodė, kad teisybė pardavėjo pusėje. Lietuvis Mindaugas aferistus viešinančioje „Facebook“ grupėje pasidalino savo nesėkmingo apsipirkimo istorija.

Šventosios kavinėje papietavę žmonės liko nusivylę. Patiekalai nei skoniu, nei išvaizda nepriminė aprašytų valgiaraštyje. Maža to, po tokių pietų pablogėjo sveikata, o kavinės padavėja dar ir įvėlė klaidą sąskaitoje už kurią nė neatsiprašė. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sako sulaukusi ne vieno skundo dėl maitinimo įstaigų teikiamų paslaugų kokybės. Tuo metu vartotojų teisių apsaugos tarnyba primena, ką daryti kilus ginčui dėl patiekalų kokybės.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) kreipėsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių prašydama informuoti, kaip bus kompensuojami gyventojų patirti nepatogumai dėl nekokybiškos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos. VVTAT informavo, kad pastaraisiais mėnesiais gauna daug Vilniaus gyventojų skundų dėl nekokybiško atliekų tvarkymo: skundžiamasi, kad atliekos nebuvo išvežtos kaip tai numatyta aptarnavimo grafikuose, tačiau mokėjimo suma nebuvo sumažinta.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) gauna pranešimų apie gyventojams siūlomas užpildyti apklausas arba siūlomos nemokamos paslaugos, tačiau vėliau iš gyventojų reikalauja susimokėti už šias paslaugas. Šiais metais gautas jau ne vienas skundas dėl tokios apgaulingos skirtingų įmonių veiklos. Šiuo metu dėl galimos nesąžiningo veiklos vienai įmonei jau paskirta tūkstantinė bauda, kitos dvi – tiriamos.

Artėjant atostogų įkarščiui, specialistai atskleidžia, kuo dažniausiai skundžiasi keliautojai bei kaip išvengti įvairių nesklandų. Pataria, kur kreiptis dėl patirtų nuostolių kelionių metu bei kada galima reikalauti kompensacijų dėl vėluojančių skrydžių. O ką daryti, kai viešbučio kambarys realybėje toli gražu ne toks, koks vaizduojamas kataloguose? Pasirodo dėl to, vartotojai skundžiasi dažniausiai.

Kol dalis tautiečių piktinasi nuo naujųjų įsigaliojusiais alkoholio prekybos apribojimais, kitus prekybos centruose pasitinka nemalonios staigmenos – alkoholio kaina etiketėje ir prie kasos skiriasi keliais eurais. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietis Vytautas, Justiniškių mikrorajone esančioje parduotuvėje „Norfa“ pirkęs butelį viskio. Permokėtus pinigus grąžintų Parduotuvės salėje viskio butelio kaina nurodyta 16,90 Eur, o kasoje vyrui teko sumokėti gerokai daugiau – 25,99 Eur.

Suplanavęs sau ir savo draugei atostogų kelionę į Kretą, Edgaras Kazlauskas liko nemaloniai nustebintas – draugei pirktas skrydžio bilietas jos taip ir nepasiekė. Bandydamas atsiimti pinigus už negautą bilietą vyras taip pat nieko nepešė. Pasirodo, kad tai ne pirmas ir turbūt ne paskutinis kartas, kai keliautojai vietoj savo bilietų tegauna špygą.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) per pusmetį sulaukė daugiau kaip 12 tūkstančių asmenų paklausimų ir skundų dėl galimų vartotojų teisių pažeidimų. Tai beveik penktadaliu daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį.

Teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis paskyrė savo partijos kolegą, teisingumo viceministrą Julių Pagojų į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pareigas. „Viceministras J.Pagojus yra paskirtas dirbti nuo lapkričio 1 dienos, kadangi dabartiniam vadovui pernai kadencija buvo pratęsta iki spalio 31 dienos“, - žurnalistams antradienį sakė Teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

  Vilniaus grožio salono „Golden Touch“ savininkė bendrovė „D Service“ nubausta 4 tūkst. eurų bauda dėl agresyvaus elgesio su klientais. Įmonė pranešė, kad nesvarsto galimybės skųstis teismui. Baudą skyrusi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pranešė, kad brangias kosmetikos priemones siūlęs „Golden Touch“ pažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą. Be to, salonas kurį laiką dirbo neteisėtai.

„Nenoriu reklamos“, „Reklamos gauti nepageidauju“, „Užkniso reklama!“ – tokie ir panašūs užrašai nuo pernai metų sausio 1-osios puikuojasi ant kai kurių gyventojų pašto dėžučių. Būtent tada įsigaliojo įstatymas, draudžiantis tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas to asmens nesutikimas. Nors brukamos reklamos kiekis smarkiai sumažėjo, vis dar atsiranda nepaisančių vartotojų teisių.

UAB „Maxima“, neatsakingai nurodydama prekių kainas ant pakuočių, užsitraukė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nemalonę. Šiai tarnybai „Maxima“ apskundė vartotojai. Vartotojų teigimu, prekių kainos ant pakuočių, t.y. kaina prekės lentynose ar ant prekių pakuočių, nesutampa su prekės kaina pirkimo–pardavimo kvite.

Už nesąžiningą komercinę veiklą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba UAB „Ekologiški vandenys" skyrė 10 tūkst. litų baudą. Vartotojai Tarnybai pateiktuose prašymuose nurodė, jog UAB „Ekologiški vandenys", paskambinę telefonu siūlydavosi nemokamai ištirti jų namuose tiekiamo geriamojo vandens kokybę. Išgirdę sutikimą bendrovės atstovai savo atsivežta įranga atlikdavo tyrimą ir teigdami, kad vandenyje esą įvairių priemaišų, primygtinai siūlydavo sumontuoti vandens valymo sistemą.

Pavojingus žaislus į rinką pateikusi UAB „Viskas už vieną eurą“ turės mokėti 12 tūkst. 500 litų baudą. Baudą skyrė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, išnagrinėjusi bylą pagal Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos pateiktą Produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolą dėl pavojingų žaislų pateikimo į rinką. Per pastaruosius dvejus metus už pavojingų produktų pateikimą į rinką Tarnyba šiai bendrovei skyrė jau trečią baudą.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba bendrovei „Viskas už vieną eurą“ skyrė 2750 litų baudą. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos specialistai, atlikę patikrinimą bendrovėje, nustatė, kad bendrovė pateikė į rinką penkių pavadinimų pavojingus žaislus.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba  „Vichy“ vandens parkui dėl  pavojingos paslaugos pateikimo į rinką skyrė  bendrovei 7500 litų baudą.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie praeitą savaitę aviakompanijos airbaltic atšauktus skrydžius, galimai esamus nuostolius ir šios aviakompanijos akcininkų nesutarimus. Ši informacija sukėlė nerimą ne tik tarp vartotojų, bet ir kelionių agentūrų.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas atsisako priimti ieškinius, pareikštus uždarajai akcinei bendrovei „Amber promotions“, kadangi jai yra iškelta bankroto byla. Bankroto bylą šiai bendrovei birželio 27 d. iškėlė Vilniaus apygardos teismas, ši teismo nutartis jau įsiteisėjusi. Pagal Civilinio proceso kodeksą tokiu atveju visus turtinius reikalavimus nagrinėja teismas, iškėlęs įmonei bankroto bylą.

Apsipirkinėjimas turguje turi savito žavesio. Galbūt todėl, kad skirtingai nei didžiuosiuose prekybos centruose aplinka ne tokia tvarkinga ir sterili, o bendravimas su pardavėju atviresnis ir ne toks dalykiškas – pirkėjai čia jaučiasi laisviau, labiau atsipalaiduoja. Tiesa, įsigydami prekes turguje vartotojai dažniausiai nesusimąsto, kad čia jie taip pat turi savo teises, tereikia įveikti savo lietuvišką santūrumą ir nebijoti jomis pasinaudoti. Balsas.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įspėja internetu perkančius žmones dėl galimų apgavysčių. Tarnyba  išplatintame pranešime spaudai teigia sulaukianti vartotojų nusiskundimų, kad įsigyję nuolaidų kuponų grožio paslaugoms iš interneto svetainės www.mybest.lt negali jais pasinaudoti. Vartotojai teigia, kad paslaugų teikėjai atsisako suteikti paslaugas motyvuodami tuo, kad įmonė, platinanti nuolaidų kuponus, nėra pervedusi pinigų už paslaugas.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išnagrinėjo Plungės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto įstatymo pažeidimo, taikant Produktų saugos įstatyme nustatytą atsakomybę, protokolą ir su juo pateiktą medžiagą dėl UAB „Vičiūnai ir partneriai“ pavojingų maisto produktų – Argentininės jūrų lydekos – pateikimo į rinką ir skyrė bendrovei piniginę baudą.

90 proc. gyventojų skundų dėl nekokybiškų prekių būna pagrįsti, teigia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktoriaus pavaduotoja Živilė Kazakevičienė. Anot jos, nors lietuviai ir aktyviau gina savo teises, skirtingai nei dauguma europiečių, vis dar labiau linkę prekinius ginčus spręsti per tarnybą, o ne kreiptis tiesiai į prekės pardavėjus. Kokiomis prekėmis ir paslaugomis žmonės nusivilia dažniausiai? – Balsas.lt paklausė Ž. Kazakevičienės.

Pavasarį Seimui pateiktas greitųjų kreditų ribojimą numatantis įstatymo projektas, vis dar laukia sprendimo. Anot Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojo Juliaus Sabatausko, šis projektas vis dar svarstomas, nes jam pateikti net 55 puslapiai pastabų. „Gruodžio pirmą dieną turėtų vykti komiteto posėdis, kuriame projektas bus išdiskutuotas ir tada jau prasidės svarstymai“, – teigė Seimo narys.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenys rodo, kad vartotojų skundų dėl statybų vis daugėja. Pavyzdžiui, per aštuonis šių metų mėnesius tarnyba gavo 133 rašytinius vartotojų skundus, per visus pernai metus tokių buvo 102, rašo „Verslo žinios".Taip pat šiemet dvigubai ar trigubai daugiau negu ankstesniais metais gauta ir skundų telefonu. „Naujos statybos gyvenamuosiuose daugiabučiuose pasitaiko įvairių trūkumų.

Smulkieji vartojimo kreditai nebus teikiami azartinių lošimų įstaigose bei įstaigose, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Tokį susitarimą penktadienį pasirašė Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA) ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Susitarimu buvo patvirtinta, jog LSVKA įsipareigoja skatinti asociacijos narius nutraukti finansinių paslaugų veiklą arba nepradėti jos vykdyti azartinių lošimų įstaigose bei įstaigose, kuriose prekiaujama alkoholiniai...

Į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi vartotoja, prašydama išsiaiškinti, ar Jungtinėje Karalystėje (JK) įsisteigęs kreditorius „Joes Finance“ pagrįstai prašo sumokėti 250 svarų sterlingų. Vartotoja prašyme nurodė, kad negalėdama gauti paskolos Lietuvos komerciniuose bankuose, nusprendė kreiptis į JK įsisteigusią ir paslaugas internetu teikiančią įmonę „Joes Finance“. Pasak vartotojos, ši įmonė sutiko suteikti vartotojai 50 tūkst.