vakcinavimas

Numatyta 100 eurų išmoka neturėjo didelio poveikio skatinant vyresnius nei 75-erių žmones skiepytis nuo COVID-19, sako premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė. „Jau dabar ir šimtas eurų tikrai nepaskatino labai tų vyresnio amžiaus žmonių skiepytis: jie vis tiek delsia, jie vis tiek galvoja, kad jiems nereikia“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė ji.

Absurdas, nebrandumas, susireikšminimas ir klaidžiojimas paralelinėse visatose – tai tik keletas iš daugybės skambių politikų reakcijų į Gitano Nausėdos pareiškimą, neva valdantieji vasarą tyčia sulėtino vakcinavimo tempus tam, kad neįgyvendintų prezidento užbrėžto tiklso paskiepyti 70 procentų žmonių. Tokiu sabotažu netiki net aršiausias Ingridos Šimonytės Vyriausybės varžovas Ramūnas Karbauskis.

Žymus Izraelio kovotojas prieš vakcinas Hai Shaulian mirė nuo COVID-19, skelbiama „Jerusalem Post“. 57-erių vyras net ir žinutėje prieš pat mirtį, pats patvirtindamas, kad jam yra sunku kvėpuoti, ragino „netikėti valdžia“. Apie vyro mirtį pranešta netrukus po paskutinės žinutės „Facebook“ socialiniame tinkle praėjusį šeštadienį, kurioje jis pranešė, kad „būklė yra itin kritiška“. Įsidėjęs fotografiją, kurioje jis su deguonies kauke, vyras rašė: „Mieli draugai.

Įrodymai parodė pradinės apsaugos nuo Covid-19 infekcijos sumažėjimą, o tai sutapo su delta atmainos paskatintu atvejų šuoliu. Aukščiausi Joe Bideno administracijos sveikatos pareigūnai padarė išvadą, kad daugumai amerikiečių netrukus prireiks skatinamųjų vakcinos nuo koronaviruso dozių. Sprendimas priimtas peržiūrėjus daugybę naujų JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenų.

Prieš privalomus skiepus, už privalomus skiepus, prieš itin spartų vakcinavimą, už reikšmingai didesnius vakcinavimo nuo COVID-19 tempus. Šią vasarą klausantis prezidento Gitano Nausėdos gali ir susisukti galva, kaip sparčiai kinta jo retorika viešojoje erdvėje.

Pasaulio Sveikatos Organizacijos prezidentas pirmadienį paragino turtingąsias valstybes apsvarstyti trečiosios vakcinacijos būtinybę. Ekspertai perspėjo, kad tai gali būti perteklinis veiksmas, o daug efektyviau pandemija būtų stabdoma skiepijant potencialius židinius pasaulyje, kuriuose trūksta vakcinų. PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas konferencijos Vengrijoje metu paragino šalis „pasidalinti tuo, kas būtų naudojama trečiajai vakcinos dozei (angl.

Vienas Alabamos (JAV) valstijos, kurioje vakcinavimo lygis yra vienas žemiausių šalyje, gydytojas savo pacientams pateikė aiškią žinutę: neikite gydytis, jeigu nesate vakcinuoti. „Seattle Times“ rašoma, kad šioje valstijoje pastaruoju metu vėl šoktelėjo guldomų į ligoninę COVID-19 sergančiųjų skaičius.

Antradienį Trišalėje taryboje buvo diskutuojama dėl darbuotojų vakcinavimo, testavimo ir testų apmokėjimo. Darbuotojų atstovų ir darbdavių nuomonės dėl testų apmokėjimo tvarkos išsiskyrė. Už testus mokėti nei viena pusė nenori. O darbuotojų atstovai skundėsi ir nereikalingos įtampos kėlimu darbo vietoje.

Trečiadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pasidalino statistika – paviešino, kokie populiariausi vardai tarp mirusiųjų nuo Covid-19. Komunikacijos ekspertai sutartinai stebėjosi tokiu ministerijos žingsniu. Visgi toks raginimas skiepytis gali nueiti šuniui ant uodegos – specialistų nuomone, gali kilti pasipiktinimas SAM veiksmais. Iki šiol Lietuvoje Covid-19 pasiglemžė daugiau nei 4,4 tūkst. gyvybių. SAM paviešino TOP 10 moterų ir vyrų, mirusių dėl šiol ligos, vardų.

Privalomas testavimas nepasiskiepijusiems kai kurių profesijų atstovams nemokamas išliks maždaug iki rudens, o savanoriškai besitestuojantys gyventojai už jį gali turėti susimokėti ir anksčiau, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Kai žmonės renkasi testavimą vietoj vakcinavimo – čia yra epidemijos kontrolės priemonė sektoriuose, kur yra daugiau kontaktų, kur mes nustatome didesnį atvejų, ypatingai įvežtinių, skaičių arba kur bendras vakcinavimo lygis yra mažesnis, kaip transporte.

Vilnius, Kaunas ir Klaipėda tęsia mobiliųjų punktų – vakcinavimo nuo COVID-19 autobusų – iniciatyvas: kviečia pasiskiepyti prie traukos vietų, ruošiasi vykti į darbovietes. Klaipėdoje Skiepų autobusiukas šeštadienį lankėsi prie Naujojo turgaus, kur gyventojai pasiskiepyti gali 10–13 val. Klaipėdos savivaldybė skelbė, jog norint pasiskiepyti vienos dozės „Janssen“ vakcina šiame autobusiuke užtenka turėti asmens dokumentą.

Mūsų kaimynai latviai sugalvojo, kaip skatinti darbuotojus skiepytis – darbdaviai galės atleisti iš pareigų neturinčius Covid-19 sertifikato asmenis. Be to, ateityje Latvijos medikai, mokytojai, socialiniai darbuotojai ir valstybės tarnautojai privalės vakcinuotis. Medicinos ekspertai įvertino, ar panašios priemonės būtų veiksmingos Lietuvoje.

Atmosfera visai neprimena COVID-19 vakcinacijos centro laukimo salės. Tranki muzika, muilo burbulai ir išsipusčiusios šokėjos pasiskiepijusiems belgams kuria tikrą šou. Gavus vakciną ir prisėdus penkiolikai minučių, sužavėti žiūrovus laiko yra nedaug, tad belgai per ketvirtį valandos šaudo iš visų patrankų ir laukimo salėje kuria šventės nuotaiką.

Kaunas paprastina skiepijimo tvarką – nuo šiol kauniečiams bus sudaromos sąlygos pasiskiepyti nuo COVID-19 ir be išankstinės registracijos. Darbo dienomis į Ledo rūmų vakcinacijos centrą (Kovo 11-osios g. 26) tarp 15 ir 19.30 valandos atvykę gyventojai galės rinktis iš visų tuo metu vakcinavimo centre turimų vakcinų. Šią savaitę miestas rezerve turi itin didelius  „Pfizer-BioNTech“ vakcinos kiekius.

Išlaikant dabartines skiepijimo apimtis, 70 proc. gyventojų nuo koronaviruso Lietuvoje būtų paskiepyta rugsėjo pradžioje, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Jeigu skiepijimas vyktų taip, kaip šiomis dienomis vyksta, tai reikėtų sulaukti rugsėjo pradžios“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ pirmadienį teigė ministras. Taip jis kalbėjo, remdamasis pirmadienį paskelbtais Statistikos departamento skiepijimo scenarijais.

Siekiant didesnio vakcinacijos nuo koronaviruso aktyvumo, ketvirtadienį visoje Lietuvoje žmonės galės pasiskiepyti be išankstinės registracijos. Skiepijimas visose šalies savivaldybėse vyks nuo 8 iki 20 valandos. Vykstant skiepytis reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Gyventojai kviečiami atkreipti dėmesį į nuorodas, esančias vakcinacijos centre: atvykstantiesiems be registracijos gali būti sudaryta atskira „gyva“ eilė.

Internete vis dažniau plinta įvairūs vaizdo įrašai, kuriuose demonstruojama, kad tariamai paskiepyti nuo COVID-19 žmonės „skleidžia „Bluetooth“ bangas“. Ekspertai pažymi, kad tai yra absurdiška teorija, nes net neįmanoma fiziškai po oda su vakcina kartu suleisti mikroschemą, kuri yra platesnė už šiuo atveju naudojamas adatas.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas per kitą savaitę įvyksiantį Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą turi paraginti pasaulio lyderius įsipareigoti iki 2022-ųjų pabaigos paskiepyti viso pasaulio gyventojus. B. Johnsonas penktadienį Kornvalyje Pietvakarių Anglijoje susitikęs su kitais lyderiais turi pabrėžti pasaulinės vakcinavimo kampanijos svarbą.

Masinė gyventojų vakcinacija nuo koronaviruso prasidėjo dar pirmadienį, tačiau chaosas prie vakcinacijos centro prieigų tęsiasi ir šiandien. Nesivadovaudami trumpąją žinute, kurioje nurodytas tikslus atvykimo laikas, skiepo kauniečiai lūkuriuoja ilgoje eilėje, kuri trečiadienio rytą nusidriekė net iki Kovo 11-osios gatvės. „Pasižiūrėkit, koks bardakas Kauno vakcinavimo centre… Absurdo teatras. Ir nesvarbu, kad turi konkretų laiką ir pan.

Pirmadienį, tik startavus masinei vakcinacijai, skambučių srautas išaugo daugiau nei 60 proc. – per dieną sulaukė daugiau nei 40 tūkst. skambučių. Koronaviruso karštąją liniją 1808 neseniai visiškai perėmė ir aptarnauja „Bitė Lietuva“. Specialistams suteikiama galimybė naudotis išmaniąja kontaktų centro sistema, skirta bendrauti su klientais telefonu, el. paštu ar tiesioginiu pokalbiu susirašinėjant. „Naudojamas ryšio ir IT paslaugos verslui (angl.

Gyventojų vakcinacija nuo koronaviruso (COVID-19) pagal amžiaus grupes pirmadienį pasiekė galutinį etapą: prasidėjus masinei vakcinacijai registruotis skiepui kviečiami visi asmenys, sulaukę 16 metų. Pilnametystės dar nesulaukę jaunuoliai gali būti skiepijami tik „Comirnaty“ vakcina, nes tai leidžia šios vakcinos registracijos sąlygos. „Moderna“, „Vaxzevria“ ir „Janssen“ vakcinos yra registruotos žmonių nuo 18 metų skiepijimui. Gyventojai kviečiami registruotis vakcinacijai internetu www.

Vyriausybės planuojamas Galimybių pasas leis taikyti švelnesnes karantino priemones nuo COVID-19 pasiskiepijusiems, taip pat koronavirusu persirgusiems arba ne anksčiau nei prieš parą gautą neigiamą testą turintiems gyventojams. Persirgę koronavirusu galimybių pasu galės naudotis 180 dienų nuo diagnozės patvirtinimo: laikoma, kad apytiksliai tiek laiko po ligos žmogaus organizme išlieka pakankamai aukšta antikūnų koncentracija, liudijanti apie susiformavusį imunitetą.

Naująja vieninga registracijos vakcinavimui sistema jau pasinaudojo 16 tūkst. gyventojų, pranešė sveikatos apsaugos ministro patarėja Asta Riukienė.  Ji priminė, kad registruotis skiepui dabar gali vyresni nei 45 m. žmonės ir visi kiti, priklausantys išskirtoms prioriteto grupėms.  „6 val. 45 min. startavo nauja registracijos sistema ir gyventojai kviečiami registruotis. (...) Iki 14 val. elektroniniu būtų registravosi 16 tūkst. šalies gyventojų“, – sakė patarėja.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įvertino Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos pateiktą informaciją apie užregistruotas nepageidaujamas reakcijas į „AstraZeneca“ gaminamos „Vaxzevria“ vakciną ir kartu atsižvelgdama į Europos vaistų agentūros (EVA) rekomendacijas bei epidemiologinę padėtį šalyje nusprendė tęsti skiepijimą šia vakcina tokia pat tvarka, kokia buvo taikoma nuo pat pradžių.

Pasirinkusią liberalesnį pandemijos valdymo modelį Švediją vieni peikė, kiti rodė kaip pavyzdį. Nors šiandien užsikrėtimų augimą padėjo nuslopinti vakcinacija, vyriausiasis šalies epidemiologas Andersas Tegnelis įspėja, kad nesumažinus kontaktų susirgimų skaičius vasarą gali išaugti. Vis dėlto rudenį, tikimasi, pavyks grįžti prie įprastesnio gyvenimo. Kol vienose šalyse dar praėjusių metų pavasarį buvo įvesti griežti lockdown‘ai, Švedija, prof.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) praneša, kad per keturis vakcinacijos nuo COVID-19 ligos pradžios (nuo gruodžio 27 dienos iki balandžio 30 dienos) mėnesius sulaukė 2 579 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į vakciną.

Susiruošusi skiepytis ir dėl to vykusi net į Alytaus rajono savivaldybę jauna vilniečių šeima liko it musę kandusi. Nors porai, prioritetą skiepui turintiems kaip didelių įmonių darbuotojams, pavyko užsiregistruoti norimai vakcinai, ankstų ketvirtadienio rytą atvykus skiepytis paaiškėjo, kad sąrašuose jų nėra. Kaip aiškino už vakcinavimą atsakingos įstaigos atstovai, išbandant registracijos sistemą paprasčiausiai įvyko techninė klaida.

Vilniaus savivaldybei atvėrus galimybę registruotis vakcinavimui nuo koronaviruso 45-erių ir vyresniems gyventojams, pirmadienį sutriko registracijos sistema. Yra nerimaujančių, kad trijų didžiausių miestų šiuo metu naudojama ir jau stringanti sistema gali neatlaikyti apkrovų pritaikius ją nacionaliniu mastu. Ar ši baimė pagrįsta, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė, kad masinė vakcinacija Lietuvoje bus vykdoma etapais, skiepytis kviečiant pagal žmonių amžių. Pasak ministro, šalyje veiks vieninga sistema, kurioje bus galima pasirinkti, kokioje savivaldybėje kokia vakcina žmogus nori vakcinuotis.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, jog kitą savaitę skiepytis nuo COVID-19 bus kviečiami 45-erių ir vyresni gyventojai. Savo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį R. Šimašius vilniečius ir esančius Vilniuje paragino atvykti skiepytis.

Ketvirtadienį sutrikus informacinei sistemai, Vilniuje prie „Litexpo“ nusidriekė gyventojų, laukiančių skiepų nuo COVID-19, eilė. Sutrikimas pašalintas apie 15.30 val. Kaip BNS patvirtino Vilniaus mero atstovas Karolis Vaitkevičius, sistema buvo sutrikusi apie pusvalandį ir šiuo metu vėl veikia. Pasak jo, dėl sutrikimų laukti turėjo ir atvykusieji kituose vakcinavimo centruose. „Laikinai buvo sutrikusi tiekėjų sistema, dėl to ir susidarė eilė.

Skiepijimo prioritetų tvarkos Vyriausybė jau norėtų nebekeisti, o judėti žemyn vakcinuojant gyventojus pagal amžiaus grupes, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Skiepijimo tvarkos mes jau norėtume keisti kuo mažiau, aišku, Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijoje yra priimti sprendimus ir siūlyti kitokią tvarką, bet aš negirdėjau tokių intencijų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Registracija masiniam vakcinavimui turėtų prasidėti gegužės antroje pusėje, teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Aš manau, kad labiausiai realistinis etapas yra gegužės antra pusė, kai mes jau galėsime sakyti, kad esame tikrai techniškai pasiruošę, matyt, tam momentui jau būsime ir išsėmę galimybes ir prioritetinėse grupėse“, – trečiadienį LRT laidoje „Dienos tema“ sakė ministras. Jis pakartojo, žmonės turėtų būti vakcinuojami etapais.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį aplankė Trakus ir aptarė, kaip čia vyksta vakcinacija. Premjerė teigia, kad patys vyriausi šiame krašte skiepijasi vangiai, o dalis jų vis dar laukia „Sputnik“ vakcinos, tačiau premjerė pažymėjo, kad Lietuva nėra nusiteikusi jos pirkti. „Trakų rajonas taip pat yra rajonas, kuriame tikrai yra tautinė įvairovė tam tikra, svarbus tas informacinis laukas, kuriame galbūt dalis žmonių yra.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir gyventojai, laukiantys galimybės pasiskiepyti nuo COVID-19, norėtų didesnių vakcinacijos tempų, tačiau galime pagrįstai didžiuotis, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio pasaulio šalių, bent viena vakcinos doze jau paskiepijusi penktadalį savo gyventojų. Kad pasiektų paciento petį, vakcina turi įveikti ilgą kelią ir reikalauja ne tik vienos šalies pastangų.

Lietuvoje toliau auga atvejų ir hospitalizacijų skaičius – vyrauja Vilniaus ir Kauno regionai, tačiau taip pat didėja ir testavimo apimtys – per savaitę PGR, kaupinių PGR ir greitaisiais antigeno testais ištestuojame virš 140 tūkst. asmenų, ir tai yra beveik pusantro karto daugiau nei per trečiosios bangos piką žiemą. Tikėtina, kad rekordinėstestavimo apimtys kartu su beveik 30 % siekiančia visuomenės imunizacija yra tarp esminių priežasčių, kodėl į juodąją zoną įžengėme nuosekliau nei rudenį.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1138 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė devyni žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikta 10 tūkst. 260 molekulinių (PGR) ir 8873 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 517,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento.

Pirmadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyti 592 COVID-19 atvejai ir 10 mirčių. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 501,1. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 234 tūkst. 232 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 14 tūkst. 292 asmenys. Pasveikusiųjų – 211 tūkst.

Kauno vakcinavimo centras savaitgalį ir ateinantį pirmadienį nedirbs, nes jau išskiepijo visas gautas vakcinas. „Pagal mūsų pajėgumus, gaunamas vakcinos kiekis yra tikrai nepakankamas ir mes sekmadieniais neturime galimybės dirbti pagal kiekius, bet ir pirmadienį šios savaitės vakcinavimo centras nebedirbo.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nuo gegužės 3-iosios bus svarstoma apie papildomas galimybes imunitetą Covid-19 arba neigiamą koronaviruso testo atsakymą turintiems asmenims. Premjerė teigia, kad neigiamą testą turintiems asmenims būtų leidžiama, pavyzdžiui, pavakarieniauti restorano viduje. Penktadienį ministrė pirmininkė I. Šimonytė vyksta susitikti su kelių rajonų savivaldybių merais ir aptarti vakcinavimo proceso, kylančių iššūkių.

Ketvirtadienio posėdyje Vyriausybė nusprendė pratęsti karantiną iki birželio 1 dienos. Palaipsniui vis švelninami karantino apribojimai, nepaisant aukšto susirgimų Covid-19 skaičiaus ir stringančio vakcinavimo proceso. Tačiau sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ramina ir teigia, kad situaciją kontroliuoti padės seniau neturėtos priemonės. Su ministru TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius.

Mokykliniais geltonaisiais autobusais skiepytis nuo COVID-19 galima vežti gyventojus, kurie patys neturi galimybės atvykti į vakcinavimo centrus, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tokia galimybė sudaryta ministrei Jurgitai Šiugždinienei pakeitus tvarkos aprašą dėl mokinių vežimo mokykliniu autobusu. „Šiuo svarbiu metu turime susitelkti ir išnaudoti visas galimybes, kad senjorai turėtų visas galimybes pasiskiepyti.

Šalčininkų rajone skiepijimo nuo COVID-19 tempai ir toliau išlieka patys lėčiausi šalyje, čia nemažai žmonių, net ir senjorų, nėra linkę vakcinuotis, o ligos sako nebijantys. Nepaisant lėto vakcinavimo tempo, reklamų, kviečiančių žmones registruotis vakcinacijai, nėra daug – viena jų kabo aukštai ant savivaldybės sienos, tačiau elektroninėje lentoje, kai šviečia saulė, sunku įžiūrėti, kas parašyta.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia įmones pradėti registruoti sąrašus darbuotojų, kurie privalo dirbti kontaktinį darbą ir patenka į Sveikatos apsaugos ministro įsakyme nurodytas prioritetines grupes, rašoma pranešime spaudai. Registracija vykdoma čia. Sąrašų laukiama iš įmonių, kuriose dirba darbuotojai, dirbantys mažmeninės prekybos įmonėse, kontaktuojantys su klientais (kasininkai, salės darbuotojai, apsaugos darbuotojai ir kt.

Lietuvos savivaldybės ruošiasi įmonių ar organizacijų, kuriose dirba per 100 darbuotojų, vacinavimui nuo COVID-19, tačiau pajėgumai net ir tarp didžiųjų miestų skiriasi: Kaunas išnaudojęs tik pusę potencialo, o Klaipėdoje pajėgumai ties išsekimo riba. „Pajėgumų tikrai turime ir esame nusiteikę juos didinti pagal poreikį. Šiuo metu Kauno vakcinavimo centras išnaudoja nepilnai 50 proc.

Penkiose savivaldybėse bent penktadalis gyventojų jau yra gavę bent vieną vakcinos nuo koronaviruso dozę, rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. Daugiausiai gyventojų, 27,8 proc., pirmąja doze paskiepyta Neringoje ir Birštone, Druskininkuose – 21,6 proc., Rokiškio rajone – 20,6 proc., Jurbarko rajone – 20 proc. Mažiausiai gyventojų, vos 6,5 proc., lieka paskiepyta Šalčininkų rajone, Vilniaus rajone – 9,8 proc.

Vyriausybei prieš daugiau nei dvi savaites leidus kontaktines konsultacijas abiturientams, šalies mokyklos sako to negalinčios daryti, kol nėra baigta pedagogų ir abiturientų vakcinacija. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nurodo, kad pirmąja COVID-19 vakcinos doze jau paskiepyta apie penktadalis abiturientų, bent vieną skiepų dozę taip pat gavo 40 proc. jų mokytojų, dar 12 proc. turi imunitetą, nes yra persirgę. Ministerijos duomenimis, iš viso vakcinuota daugiau kaip 59 tūkst.

Nors vakcinavimo tempas Lietuvoje vis dar piktina dalį visuomenės, jis pamažu vis tiek auga. Jau praėjusį šventinį savaitgalį Lietuvoje paskiepyta virš 10 tūkst. žmonių, o šiuo metu 2 vakcinos dozes jau gavo virš 170 tūkst. asmenų. Į naujienų portalą tv3.lt ketvirtadienį kreipėsi skaitytojas. Jis dalijasi nuotraukomis, kuriose matoma, jog prie Vilniaus miesto savivaldybės – dešimtys žmonių. Šiuo metu šiose patalpose vyksta asmenų skiepijimas nuo koronaviruso.

Vakar Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) pasiekus informacijai apie galimus vakcinavimo nuo COVID-19 pažeidimus Marijampolėje, imtasi priemonių, norint kuo greičiau išsiaiškinti situaciją.   SAM kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administracijos direktorių su prašymu pateikti pagrįstus paaiškinimus, kodėl galimai buvo nesilaikoma teisės aktų reikalavimų dėl vakcinavimo organizavimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.