vaistininkai

Atėjus pavasariui, žmonės ne tik džiaugiasi orais, bet ir susiduria su šio metų laiko metamais iššūkiais. Alergijos, peršalimas bei silpnas imunitetas – su tuo lietuviai susiduria dėl pakitusių oro sąlygų.

Vyrų plikimas arba vyriška androgeninė alopecija yra dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria daugelis vyrų visame pasaulyje. Ši problema ne tik fiziškai paveikia išvaizdą, bet ir gali turėti įtakos psichinei sveikatai bei savivertei. Nors vyrų plikimo priežastys dažniausiai susiję su genetika ir hormonų veikla, yra įvairių būdų, kaip jį valdyti ar netgi atidėti plikimo progresavimą.

Nors daugelis gyventojų į vaistines užsuka įsigyti vaistų bei gauti naudingų sveikatos patarimų, tačiau netrūksta ir neįprastų užklausų, ypač – budinčiose vaistinėse, kurios veikia visą parą. Jose dirbantys vaistininkai keistesnių skambučių dažniausiai sulaukia paryčiais, taip pat pilnaties metu, o į vaistines atvykę pacientai kartais teiraujasi su medicina visai nesusijusių prekių – kačių maisto, pėdkelnių arba saldainių su įdaru.

Dalis vaistininkų skundžiasi – pradėjo viešinti schemas, kaip juos vaistinių tinklai verčia pardavinėti tuos vitaminus ir vaistus, kuriuos nori parduoti vaistinė, bet nebūtinai jų reikia ligoniui: daugiausia pardavusiems siūlo premijas, už kiekvieną iš sąrašo parduotą vitaminų pakuotę skaičiuoja taškus, nuo kurių priklauso vaistininko algos dydis. Esą net vaistus reikia parduoti iš tam tikro sąrašo.

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie vaistinių tinklų daromą spaudimą darbuotojams parduoti kuo daugiau vaistų ir maisto papildų, Seimo narys Aurelijus Veryga planuoja siūlyti Sveikatos reikalų komitetui (SRK) sudaryti darbo grupę šiam klausimui nagrinėti. Visgi komiteto pirmininkas Antanas Matulas nemato poreikio tokios darbo grupės sudarymui. Anot jo, kiti parlamentarai negauna vaistininkų skundų dėl patiriamo spaudimo, todėl ir problema, sako konservatorius, nėra didelė.

Skandalinga vaistininkų apklausa – paaiškėjo, kad net 9 iš 10 vaistininkų prieš patardami žmogui, kokį vaistą ar kitą prekę rinktis, pagalvoja apie asmeninę naudą. Vaistinių savininkai ir vadovai jiems moka premijas už žmonėms parduotus konkrečius vaistus ar prekes. Todėl vaistininkas gali tapti ne kvalifikuotu patarėju negaluojančiam žmogui, o kuo daugiau įvairių prekių, įskaitant ir nereikalingas, bandančiu įsiūlyti prekeiviu.

Farmacijos specialistų apklausos duomenimis, 85 proc. vaistininkų pripažįsta, kad jų sprendimus, konsultuojant pacientus ir parduodant jiems vaistus, lemia darbdavio sudarytos sąlygos, pavyzdžiui, priedas prie atlyginimo ar pardavimų rodikliai. Anot Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nario Aurelijaus Verygos, vaistininkas yra verčiamas parduoti kiek įmanoma daugiau vaistų ir ne visada tų, kurių reikia pacientui.

Vaistinių savininkai siūlo gyventojams nenustebti, jei nuo šiol kai kurios jų dirbs trumpiau arba išvis užvers duris. Jų aiškinimu, toks scenarijus gresia dėl nuo liepos įsigaliojusių įstatymo pataisų, kuriomis apribotas farmakotechnikų (vaistininkų padėjėjų) darbas. Pažymima, kad esant vaistininkų stygiui sunku užtikrinti įprastą vaistinių darbą. Prieš priimant Farmacijos įstatymo pataisas virus aršioms diskusijoms Seime galiausiai buvo prieita prie savotiško kompromiso.

Keliasdešimt prie Seimo susirinkusių vaistininkų padėjėjų reikalauja jiems leisti ir toliau dirbti be vaistininko priežiūros. Iki šiol tokie padėjėjai vaistinėse dirbo su nuotoline vaistininko priežiūra. Tačiau nuo liepos situacija turėtų pasikeisti iš esmės. Vaistininkų padėjėjai piktinasi, kad jie praras darbus, mat regionuose, anot jų, bus uždaromos mažos vaistinės. Tiesa, valdantieji siūlo išimtis palikti būtent regionuose dirbantiems ir ilgametę patirtį turintiems vaistininkų padėjėjams.

Priėmus dabar svarstomas farmacijos įstatymo pataisas, vaistininkų kai kuriose fizinėse vaistinėse gali nebelikti. Vietoje jų dirbtų tam tikrus reikalavimus atitinkantys farmakotechnikai, kurių veiklą nuotoliniu būdu prižiūrėtų vaistininkai. Pataisų iniciatoriai sako, kad tai – būdas išlaikyti vaistines regionuose. Kritikai – kad farmacijos įmonės tik siekia taupyti darbuotojų sąskaita, mat vaistininkai, kurie yra aukštesnės kompetencijos specialistai nei farmakotechnikai, kainuoja brangiau.

Seimui svarstant pataisą leisti vaistininkų padėjėjams toliau dirbti vieniems, prie šalies vaistinių trečiadienį rengiama protesto akcija „Vaistininkystės laidotuvės“. Profesinių sąjungų atstovai kviečia uždegti žvakutę prie artimiausios vaistinės ir įkelti nuotrauką į socialinius tinklus. Vaistininkė Vaiva Bražinskienė antradienį Seime per spaudos konferenciją sakė, kad taip reiškiamas nepritarimas pataisoms, kurios įteisina farmakotechnikų darbą su nuotoline vaistininkų priežiūra.

Seime – aršios diskusijos apie tai, kaip nuo liepos 1 d. turėtų atrodyti darbas vaistinėse. Įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvą numatyta, kad vaistinėse visą jos darbo laiką privalėtų dirbti vaistininkas. Kritikai atkerta, kad toks pakeitimas, neleidžiant vaistininkui jo padėjėjo – farmakotechniko prižiūrėti nuotoliu, vestų į mažesnių vaistinių uždarymą, o dalis specialistų liktų be darbo.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto atstovai pateikė Farmacijos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma su tam tikromis išlygomis, leisti dirbti farmakotechnikams baigusiems studijas iki 2006 metų. Tai leistų išsaugoti vaistines regionuose ir darbo vietas farmakotechnikams. Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga, vienijanti vaistininkus ir farmakotechnikus, palaiko šias pataisas, skatina priimti racionalius sprendimus ir paneigia viešoje erdvėje pasirodančius mitus.

Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Klinikinės medicinos ir farmacijos draugija organizuoja nemokamų mokymų ciklą „Racionalus vaistų skyrimas ir vartojimas“. Mokymų metu gydytojams, vaistininkams ir vaistininkų padėjėjams (farmakotechnikams) bus pristatomi racionalaus vaistų skyrimo ir vartojimo principai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seime vėl registruotos pataisos, kuriomis siūloma liberalizuoti vaistininkų padėjėjų, arba farmakotechnikų veiklą.  Šįkart siūloma jiems dalyje vaistinių leisti dirbti savarankiškai ne iki 2023-ųjų liepos, kaip dabar numato įstatymas, o ilgiau.  Tokia tvarka būtų taikoma ne visose vaistinėse, o tik tose, kurios miestelyje, viensėdyje ar kaime būtų vienintelės.

Nuo pirmadienio uždarose erdvėse, išskyrus sveikatos, slaugos ir globos įstaigas bei viešąjį transportą, nebelieka reikalavimo dėvėti apsauginių kaukių. Vaistinėse taip pat nuo šiol kaukės nėra privalomos, tačiau „Camelia“ vaistininkai gyventojų prašo būti atsakingiems: jei jaučiate peršalimo simptomus, likite namuose, o viešosiose uždarose vietose būtinai dėvėkite kaukę.

Vaistininkai yra trečia didžiausią visuomenės pasitikėjimą pelniusių profesijų sąraše – rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Jais pasitiki 45 proc. šalies gyventojų. Pirmoje vietoje įprasti tokių apklausų favoritai – ugniagesiai su 75 proc., o antroje – gydytojai, kuriais pasitikėjimą išreiškė 46 proc. respondentų. „Gyventojai visada būdavo linkę pasikliauti vaistininkais, tačiau COVID-19 pandemija šį jausmą dar labiau sustiprino.

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad jau atnaujinti elektroniniai receptai sostinės gyventojams, kurie skirtų kalio jodido tablečių neatsiėmė pernai, rašoma pranešime spaudai. Kalio jodido tabletes kviečiame atsiimti vaistinėse, kurių sąrašą rasite svetainėje jodas.vilnius.lt. Elektroninius receptus, bendradarbiaudama su Registrų centru, centralizuotai atnaujino Centro poliklinika.

Pastarosiomis dienomis Lietuvos gyventojai į vaistininkus dažnai kreipiasi su klausimais apie kalio jodido tabletes. Šio preparato šalyje šiuo metu trūksta, tad vaistininkai išgirsta, kad kai kurie gyventojai kaip alternatyvą planuoja vartoti jodo tirpalą, tačiau vaistininkai griežti – jo gerti jokiu būdu negalima. „Camelia“ vaistininkė Aida Šeputienė sako, kad kasdien iš pacientų išgirsta klausimų apie kalio jodido tabletes.

Vaistininkai pastebi, kad šių metų pradžioje į vaistines plūstelėjo lietuviai besiskundžiantys simptomais, panašiais į peršalimą, tačiau tai nėra vienintelis jų nusiskundimas. Trijų lietuviškų vaistinių tinklų paklausėme, ką perka lietuviai ir kokios pagalbos ieško vaistinėse? „Gintarinės“ vaistinės rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė nurodo, kad vidutinis vienos dienos žmonių skaičius sausio 2-6 dienomis buvo beveik 6 proc.  didesnis palyginus su gruodžio mėnesiu.

Prasidėjus peršalimo ligų sezonui ir nesitraukiant pandemijai nuo pacientų antplūdžio dūstančios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos pastebi, kad daug žmonių ateina tik prasitęsti vartojamų vaistų receptų, o išsami gydytojo konsultacija jiems nebūtina. Šeimos gydytojų teigimu, suteikus galimybę receptus prasitęsti vaistinėse, srautai gydymo įstaigose sumažėtų, o pacientai išvengtų sveikatai pavojingų situacijų.

Osteoporozės sukeltas kaulų retėjimo ir silpnėjimo procesas – ilgas, tačiau nepastebimas. Dažniausiai žmonės nejaučia jokių apie tai galinčių įspėti simptomų. Vaistininkė Irena Garuckienė sako, kad apie osteoporozę daugelis sužino tik tada, kai gerokai pažengusi liga diagnozuojama lūžus kaului.  „Dažnai sergantieji nepajunta nei vieno osteoporozės simptomo ir pirmasis ligos požymis, o kartu ir komplikacija, būna kaulo lūžis.

Vaistinėse jau pradėjus vakcinuoti nuo gripo ir erkinio encefalito laukiama, kada čia bus galima pasiskiepyti ir nuo COVID-19. Ministerija teigia, kad jau yra parengusi tą leidžiančius teisės aktus. Tuo metu komercinės vakcinos, ministro Arūno Dulkio teigimu, šiemet tikėtis neverta.  Seimo sveikatos reikalų komitete aptarus aktualiausius vakcinavimo Lietuvoje klausimus užsiminta ir apie jau kurį laiką diskutuojamą galimybę nuo COVID-19 pasiskiepyti ir vaistinėse.

Vilniuje vakcina nuo COVID-19 jau pradedami skiepyti ir vaistininkai. Pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ sostinės regiono vadovė vaistininkė Laura Gogienė sako, kad jau šiandien bus paskiepyti 6 vaistinių darbuotojai, rašoma pranešime.  „Labai laukėme, kada bus skiepijami ir specialistai Vilniuje. Buvome informuoti, kad Šeškinės poliklinikoje šiandien po pietų skiepys šešių mūsų filialų darbuotojus“, – sako Laura Gogienė.

Didžiojoje dalyje Lietuvos vis dar nesibaigiantis snygis, daugelį kiemų užklojo storu sniego sluoksniu, kastuvus teko prisiminti ne tik nuosavų namų, bet ir daugiabučių gyventojams. „Eurovaistinės“ vaistininkai sako, kad sniego kasimas – tikra treniruotė, tačiau įspėja net ir reguliariai sportuojantiems nesistengti jo nukasti vienu ypu.

Seimui nepritarus senosios valdžios siūlymui nuo sausio 1 dienos neleisti vaistininkų padėjėjams dirbti be vaistininko priežiūros, vaistininkų padėjėjai gali lengviau atsikvėpti, nes be darbo jie neliks, bent jau kurį laiką. Tiesa, sprendimą leisti vaistininkų padėjėjams be vaistininkų priežiūros darbuotis dar 2,5 metų kritikuoja opoziciniai valstiečiai. Jie prašo Prezidento, kad šis įstatymą vetuotų.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Farmacijos įstatymo pataisas, vaistininkų padėjėjams, arba farmakotechnikams leisiančias dirbti savarankiškai dar pustrečių metų – iki 2023-ųjų liepos.   Toks pereinamasis laikotarpis skirtas, kad būtų laiko suplanuoti valstybinį farmakotechnikų ir vaistininkų poreikį.  Pasak šalies vadovo, įstatymo įsigaliojimo datos nukėlimas siejamas su beprecedente koronaviruso plitimo situacija šalyje.

Vaistininkus rengiančių Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atstovai prašo prezidento G. Nausėdos vetuoti Farmacijos įstatymo pataisas, tačiau pasak Kauno kolegijos ir farmacijos darbuotojų profsąjungos atstovų, pateikia iškreiptą statistiką ir faktus.

„Atėjom į tamsos, mokslo neigimo ir stagnacijos laikus“, – taip vertindamas situaciją dėl Farmacijos pataisų valdantiesiems įgėlė kadenciją baigęs ministras Aurelijus Veryga. Jis teigė, kad iš Seimo tribūnos skambanti demagogija paneigia visą aukštojo sveikatos mokslo logiką, nes ištrina bet kokias ribas tarp profesijų ir kompetencijų. „Kalbėję apie kalbėjimosi kultūrą, pasvertus sprendimus ir kitas politines gėrybes, nauji valdantieji tiesiog blefavo.

Kadenciją baigusiai Vyriausybei nusprendus, kad trūkstamų profesijų sąrašą papildys medicinos gydytojai, vaistininkai bei farmakologai, Seime ir toliau svarstomos Farmacijos įstatymo pataisos, dėl kurių bedarbiais gali tapti per 350 vaistinėse dirbančių farmakotechnikų. Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ragina valdžią neapsunkinti situacijos ir taisyti įstatymą siekiant išvengti farmacinių paslaugų sistemos griūties.

Trūkstamų profesijų sąrašą papildys medicinos gydytojai, vaistininkai, farmakologai, trečiadienį nusprendė kadenciją baigianti Vyriausybė. Ministrų kabinetas papildė atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta valstybės ir savivaldybių įstaigose, sąrašą šiomis trimis profesijomis.

Perteklinis reikalavimas vaistinėse užtikrinti „gyvą“ farmakotechnikų darbo kontrolę neturėtų būti siejamas su ES direktyva, nes joje tokio reikalavimo nėra. Šalyje trūkstant vaistininkų Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ragina valdžią dar labiau neapsunkinti padėties ir taisyti Farmacijos įstatymą bei palikti galimybę prižiūrėti farmakotechnikus nuotoliniu būdu, taip išsaugant apie 350 regionuose gyvybiškai svarbių darbo vietų ir 150 vaistinių, o tai sudaro beveik 25 proc.

Vaistininkų padėjėjai skambina pavojaus varpais – nauja farmacijos įstatymo pataisa grasina palikti juos be darbo. Vaistinės pataisą vadina beprasme, tačiau vaistinių darbuotojų profsąjungos pirmininkas pataisa džiaugiasi. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad pataisai pasiruošti farmakotechnikai turėjo 15 metų. Naujienų portalo tv3.lt redakciją pasiekė susirūpinusios farmakotechnikės Redos Gervytės laiškas.

Nors dabar pats uogų ir daržovių sezonas ir tokiu metu anksčiau gerokai sumažėdavo susidomėjimas maisto papildais ir vitaminais, ši vasara pasak vaistininkų kitokia. Farmacijos specialistai sako, kad neprisimena metų, kai buvo toks ryškus visuomenės domėjimasis preparatais organizmo stiprinimui. Beveik dvigubai vien rugpjūtį išaugo domėjimasis antioksidantais, geriau žinomais kaip vitaminas C, E, karotinas ir kiti.

Savaitgalį dėl koronaviruso bus tiriami vaistinių, prekybų vietų ir vaikų darželių darbuotojai. „Šį savaitgalį kviesime tirtis vaistinių, prekybos vietų darbuotojus. Kviesčiau pasinaudoti galimybe ir registruotis Karštojoje linijoje“, – penktadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Anot jo, prevenciškai kviečiami tirtis ir darželių darbuotojai, kurie planuoja nuo gegužės 18-osios grįžti į darbą.

Sparčiai plintant COVID-19 infekcijai Lietuvoje gyventojai vis labiau rūpinasi savo sveikata. „Tai akivaizdu, kadangi į vaistinę užklystančių žmonių skaičius auga ne dienomis, o valandomis. Tai visiškai suprantamas reiškinys, nes mūsų visų sveikata, šiandien yra didžiausias prioritetas“, – sako vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Kristina Zacharevič.

Koronavirusas Lietuvoje plinta ir toliau, o štai pasaulyje šis susirgimas pasiglemžia vis daugiau gyvybių. Tuo metu ministras Aurelijus Veryga baiminasi, kad  panikos ir tuščių lentynų vaistinėse. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta uždrausti parduoti daugiau kaip vieną pakuotę vaistų tam, kad žmonės nekauptų bereikalingų vaistų atsargų. Visgi, vaistininkai kalba kitaip.

Dvejus metus geriausią reputaciją tarp šalies gyventojų pelnęs mažų kainų vaistinių tinklas „Camelia“ didina vaistininkų atlyginimų biudžetą. Nuo kovo 1 d. vaistininkų atlyginimų fondas didėja 30 procentų. Keičiasi ir mokamų priedų už gerą ir produktyvų darbą sistema. Pastaroji nuo šiol bus palankesnė ir aiškesnė darbuotojui.  „Mūsų vaistinėse visoje Lietuvoje dirba per 700 farmacijos specialistų.

Vaistininkai sako, sulaukiantys žmonių klausimų apie koronavirusą ir kaip nuo jo apsisaugoti. Sveikatos priežiūros specialistai tvirtina, kad svarbiausia laikytis tinkamos asmens higienos ir sekti patikimus informacijos šaltinius. „Eurovaistinės“ vaistininkė Miglė Kazakevičienė atsako į dažniausiai apie koronavirusą užduodamus klausimus. – Kokie yra koronaviruso simptomai? Pirmieji simptomai – karščiavimas ir kosulys.

Vyriausybė imasi beprecedenčio žingsnio – įšaldo kompensuojamųjų vaistų kainas. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina neapsikentęs, kad gamintojai nuolat brangina vaistus. Vaistų gamintojai jau perspėja, kad tai – konkurencijos ribojimas, pacientų organizacijos irgi piktinasi, kad brangesni vaistai taps dar sunkiau įperkama prabanga. Vyriausybė žengia dar vieną žingsnį, kaip tikina, vaistų brangimui stabdyti.

Seime registruotas siūlymas suteikti teisę vaistininkams atlikti lėtinių ligų valdymo ir profilaktikos programas, biocheminius tyrimus ir skiepijimą. Šias pataisas parengė Seimo nariai konservatoriai Antanas Matulas, Irena Degutienė, Raimundas Martinėlis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Irina Rozova, liberalas Jonas Liesys, socialdemokratas Juozas Olekas.

Lietuvoje vėl keičiasi kompensuojamų vaistų sąrašas. Vis daugiau preparatų bus kompensuojami šimtu procentu. Dešimtims tūkstančių lietuvių nebereiks primokėti už vaistus nuo migrenos, galvos skausmo, artrozės, podargos ir kitų ligų. Tiesa, vaistinių atstovai ir pacientus vienijančios organizacijos aiškina, kad kiekvienas naujas kainynas sukelia chaosą. Kompensuojamų vaistų sąrašas Lietuvoje keičiasi 4-is kartus per metus.

Narkotikus ir kalėjimą perėjęs kunigas Kęstutis Dvareckas kasdien ne tik laiko mišias, bet ir gelbėja į alkoholio, vaistų ir narkotikų liūną pakliuvusius žmones. Sostinės stoties rajone esančiai bendruomenei „Aš esu“ vadovaujantis vyras sako, kad priklausomybės nuo narkotikų, alkoholio ar žaidimų yra vidinė emigracija, kai žmonės negalėdami pakęsti patys savęs puola svaigintis.

Vaistininkų kritiškai vertinama idėja leisti vaistais prekiauti ne tik vaistinėse susilaukė Seimo narių palaikymo. Tiesa, dalis Seimo narių taip pat kritiškai pažiūrėjo į ministerijos siūlymą ir išsakė nuogąstavimų dėl didėsiančio vaistų suvartojimo. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga Seimui ketvirtadienį pateikė Farmacijos įstatymo pataisas, kuriose siūloma leisti nereceptiniais vaistais prekiauti mažmeninės prekybos vietose.

Visuomenė Sveikatos apsaugos ministerijos idėją nereceptiniais vaistais prekiauti ne tik vaistinėse priima nevienareikšmiškai, tačiau vaistininkų ir medikų nuomonė vieninga – lengvai prienami vaistai sukels ne sveikatos pagerėjimą, o priešingą efektą. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) Seimui pavasarį siūlys leisti prekiauti nereceptiniais vaistais mažmeninės prekybos vietose.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bando aiškintis, kokias paslaptis slepia Lenkijos vaistinės, mūsų tautiečius viliojančios dešimtis kartų mažesnėmis kainomis. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė sako laukianti specialios išvados, kuri esą parodys pagrindinius vaistų kainodaros skirtumus tarp valstybių.

Vilnietė Danguolė yra viena iš nedaugelio pensininkų, kuri naudojasi elektroniniu receptu. Moteriai kas tris mėnesius išrašomas elektroninis receptas būtiniems vaistams. Danguolė ir kitus senjorus ragina mažiau bijoti naujovių. Daugiau nei prieš metus Lietuvoje įdiegta elektroninių vaistų sistema. Vaistininkai tikina, kad per šiuos metus buvo įvairiausių trikdžių. Anot vaistininkų, problemų buvo iš visų pusių. „Šiuo metu aptarnavimas greitėja“, - tikina vaistininkė.

Nutikus bėdai, staigiai susirgus ar sunegalavus dažniausiai pagalbos skubama kreiptis į gydytoją, kad šis išrašytų receptą. Tačiau pasitaiko tokių atvejų, kai medikamentų prireikia nedelsiant, o galimybės patekti pas gydytoją nėra, ypač jei tai savaitgalis. Sveikatos apsaugos ministerija ruošia naujovę – tam tikrais atvejais gauti receptinius vaistus ligoniai galės ir be mediko pagalbos.

Kompensuojamųjų vaistų išrašymo ir pardavimo vaistinėse duomenys rodo, kad  2010 m., pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį, mažėjo ne tik pacientų ir valstybės išlaidos kompensuojamiesiems vaistams, bet ir vieno kompensuojamųjų vaistų recepto kaina. Taip pat nustatyta, kad gyventojai sutaupo pirkdami ir nekompensuojamuosius vaistus. Tokie akivaizdūs nuosekliai įgyvendinamos vaistų politikos rezultatai.