vaidas žagūnis

Rugsėjo 13 dieną nustos galioti paskutinės SEB banko išduotos slaptažodžių kortelės, kuriomis klientai jungdavosi prie interneto banko ir tvirtindavo kasdienės bankininkystės operacijas, rašoma banko išplatintame pranešime. „Dar prieš beveik dvejus metus pradėjome skatinti klientus pasikeisti slaptažodžių kortelę į kitą prisijungimo priemonę.

Pastaruoju metu viešumoje dažnai minimas kelių raidžių junginys daugeliui skamba ir reiškia ne daugiau nei magiškas „mutabor“. Tačiau net menkiausias EURIBOR pasikeitimas tūkstančiams Lietuvos šeimų lemia, ar jos liks prie suskilusios geldos, ar gyvens „ilgai ir laimingai“ (bent jau pagal turimų eurų kiekį). Gyventojai iki šiol prisimena kosmines būsto paskolų palūkanas, kurias teko mokėti prieš dešimtmetį.

Apie dvidešimt metų – maždaug tiek laiko daugelio lietuvių piniginėse buvo galima rasti banko išduotą kortelę su keliolika skaičių kombinacijų. Jos buvo naudojamos prisijungti prie elektroninės bankininkystės, atlikti pinigų perlaidas, apsipirkti internete. Tačiau kodų kortelių era baigiasi. Naujienų portalas tv3.lt kviečia prisiminti, kaip atsirado ši bankų saugumo priemonė, kokie buvo jos privalumai ir trūkumai, kada korteles bus galima visiškai išmesti ir kuo jas pakeisti.

Per ketverius metus bankų skyrių Lietuvoje sumažėjo kiek daugiau nei trečdaliu. Šiuos duomenis atskleidusi bankų asociacija tikina, kad pagrindinė to priežastis – menkstantis Lietuvoje veikiančių komercinių bankų skaičius. Ir nors šie skyriai tampa vis didesnė retenybe šalyje, bankų darbuotojų skaičius pučiasi. 370 banko skyrių 2014 m. trečiąjį ketvirtį ir jau tik 253 vietos tuo pačiu laikotarpiu pernai.

SEB bankui nuo kitų metų vasario ketinant nebeapmokestinti grynųjų pinigų išėmimo bet kurioje pasaulio šalyje, kiti šalies bankai tokios naujovės kol kas nežada. „Šiuo metu „Swedbank“ klientai nemokamai pinigus gali išsigryninti šio banko bankomatuose Lietuvoje, Latvijoje, Švedijoje ir Estijoje, o norint tai atlikti kitose šalyse, taikomi standartiniai tarifai, kaip ir kituose bankuose“, - BNS teigė „Swedbank“ atstovas spaudai Salius Abraškevičius.

Du Lietuvos komerciniai bankai – SEB ir „Swedbank“ – kuria bendrą momentinių mokėjimų apdorojimo sistemą ir ketina dalį naujovių pristatyti jau šiemet, rašo „Verslo žinios“. Tuo metu „Luminor“ kol kas dar nežino konkrečios datos, kada bus pasiūlyti momentiniai mokėjimai. „Šiuo metu vyksta intensyvios derybos tarp bankų, kad būtų sukurta mobiliųjų mokėjimų infrastruktūra, kuri leistų atlikti mokėjimus žinant tiktai gavėjo telefono numerį.

Nuo rugsėjo 4 d. SEB banko klientai galės naudotis momentinių mokėjimų eurais, pervedamų iš kitų Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalių bankų, įskaitymo paslauga. SEB bankas yra pirmasis Lietuvoje, pasiūlęs tokią galimybę klientams. Momentiniai mokėjimai leidžia lėšas tarp skirtingų bankų sąskaitų pervesti akimirksniu visą parą, įskaitant ir savaitgalius bei švenčių dienas.

Šiais metais atsiskaitymų rinkoje ruošiami pokyčiai. Iki liepos mėnesio Lietuvos gyventojams bus pristatyta nauja paslauga, kuri leis atsiskaitinėti be grynųjų ir mokėjimo kortelių. Tokią paslaugą teiks ir patys bankai, tik startuos kiek vėliau. Trys didieji šalies mobiliojo ryšio operatoriai susivienijo ir kuria bendrą momentinių mokėjimų produktą – „MoQ“. Vartotojui užteks tik išmaniojo telefono, nereikės nešiotis mokėjimo kortelių, grynųjų.

Kai kurios jaunos bei daugiavaikės šeimos ir žmonės su negalia šiemet galės gauti 14,95 mln. eurų valstybės kompensuojamų būsto paskolų. Po 5,5 mln. eurų paskolų galės suteikti SEB ir „Swedbank“, 3 mln. eurų – „Luminor“. Likusius 950 tūkst. eurų paskolins 10 kredito unijų visoje šalyje, nurodoma socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakyme. SEB bankas antradienį pranešė pasirašęs sutartį su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl tokių paskolų.

SEB bankas išplatino svarbų pranešimą, kuriame informuojama apie pokyčius. Kaip rašoma pranešime, SEB bankas šią savaitę pristatė atnaujintą mobiliąją programėlę. Į išmanųjį telefoną atsisiuntę programėlę, banko klientai nuo šiol galės ja valdyti ir turimas banko mokėjimo korteles, keisti jų saugumo nustatymus – įjungti arba išjungti bekontakčio atsiskaitymo galimybę, taip pat apribojimą kortele atsiskaityti internetu ir užsienio šalyse.

Vilniuje SEB bankas atidarė Inovacijų centrą – bendradarbystės ir inovacijų kūrimo erdvę finansinių ir kitų inovatyvių technologijų entuziastams, startuoliams bei sparčiai augti siekiančių mažų ir vidutinių įmonių atstovams. Daugiau negu 300 kv. metrų erdvėje įrengtos vietos darbui, susitikimams ir renginiams. Atidarymo renginyje dalyvavusio ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus teigimu, inovacija yra startuolio DNR dalis, be jos – nė iš vietos.

SEB bankas pradėjo bendradarbiauti su lietuvių startuoliu „Dealoyal“, kurio komanda sukūrė pirmąją su bankų kortelėmis susietą lojalumo programėlę, padedančią vartotojams susigrąžinti dalį pirkiniams išleistų pinigų. Tikimasi, kad iki metų pabaigos ji jau turės 100 tūkst. aktyvių naudotojų.  „Tai yra pirmasis SEB banko ir startuolio tokio pobūdžio partnerystės projektas. Dalyvaujame jame, nes tikime jo nauda mažoms ir vidutinėms prekybos bei paslaugų įmonėms.

Įsivaizduokite – apsiperkate turguje, tačiau neturite grynųjų pinigų. Tuomet prekeivis jums duoda savo telefono numerį ir jūs lengvai iš savojo pervedate pinigus. Būtent tokia paslauga Lietuvoje pradės veikti jau greitai. O Lietuvos bankas tikisi, kad ilgainiui tai ne tik sumažins kainas, bet pritrauks naujų įmonių.  Lietuvos bankas dar praeitais metais pradėjo kalbėti apie naują paslaugą – momentinius mokėjimus.

Nors Estijoje jaunų verslo įmonių praėjusiais metais įsikūrė dvigubai daugiau negu Lietuvoje, tačiau šiemet lietuviai tikisi įdarbinti net 50 proc., estai mažiau – 39 proc. naujų darbuotojų. Dešimtadalį jų Lietuvoje ir Estijoje apklaustos bendrovės ketina samdyti iš užsienio. Tai rodo pirmą kartą SEB banko atlikta jauno verslo – iki trejų metų – įmonių apklausa Lietuvoje ir Estijoje. „Apklausos duomenys rodo, kad šiemet Lietuvoje optimizmo daugiau nei Estijoje. Lietuvoje daugiau nei 60 proc.

Nors visų Baltijos šalių įmonių plėtros lūkesčiai yra atsargūs, Lietuvoje mažos ir vidutinės įmonės daugiausia dėmesio skiria savo konkurenciniams pranašumams — išlaiko investicijų stabilumą, planuoja atnaujinti savo verslo modelį ir tobulinti prekes bei paslaugas, rodo SEB banko atlikta Baltijos šalių mažų ir vidutinių įmonių apklausa.

SEB ir „Swedbank“ klientai prie bankų el. bankininkystės sistemų jau gali jungtis su nauja elektronine identifikavimo priemone „Smart-ID“. Parsisiuntę šią programėlę į savo išmaniuosius telefonus ar planšetes ir užregistravę savo paskyrą, klientai galės prisijungti prie elektroninių paslaugų ir tvirtinti savo finansines operacijas. Programėlę „Smart-ID“ sukūrė Estijos IT bendrovė „SK ID Solutions“. „Pagal įvairius skaitmeninės pažangos rodiklius, Lietuva jau lenkia europinius vidurkius.

Atrodo savaime suprantama, kad žmonės skolinasi tada, kai jiems pinigų trūksta. Tačiau yra ir tokių situacijų, kuomet paskolą patvirtina, bet pinigus gauni tik tada, kai jau viską susitvarkai savomis lėšomis. Būtent tokią situaciją tv3.lt naujienų portalui papasakojo jauna šeima, nusipirkusi naujos statybos name butą su daline apdaila. Kaip pasakoja Raminta (pavardė redakcijai žinoma), jie pasirinko imti kompleksinę paskolą – butui ir įrengimui.

Nuo šiol SEB banko klientai, atsiskaitydami SEB banko debeto ar kredito kortele ir apsipirkdami ne mažiau kaip už 5 eurus prekybos centruose „Rimi“, galės nemokamai pasiimti iš savo sąskaitos nuo 5 iki 100 eurų, informuoja SEB bankas. Neilgai trukus tokią naujieną pranešė ir DNB bankas. „Pradėję teikti šią paslaugą ir „Rimi“ prekybos centruose, dar labiau išplėsime aptarnavimo vietų skaičių, kur mūsų banko klientai galės nemokamai pasiimti grynųjų pinigų.

Aktyvi nekilnojamojo turto (NT) rinka, augantys būsto paskolų portfeliai lemia pokyčius ne tik būsto įsigijimo kainose, bet ir nuomos. Įprastai šią rinką veikdavo tik sezoniškumo veiksniai, tačiau dabar aišku – auganti pasiūla bandantiems savo būstą išnuomoti tikrai nepadės. „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pasakoja, kad visuomet nuomos rinkoje didžioji duobė yra sausio mėnuo.